2018 metų atmintinos datos Kaišiadorių rajone

Paminklas Vasario 16-osios akto signatarui kun. Alfonsui Petruliui (1873-1928) Paparčiuose (skulpt. S. Juraška). 2015 m. V. Budvyčio nuotr.

Prieš 670 metų

  • 1348 m. vasario 2 d. tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino (kryžiuočių) kariuomenių prie Strėvos upės (spėjama, netoli Žiežmarių) įvyko Strėvos mūšis, pasibaigęs dideliais abiejų pusių nuostoliais.

Prieš 650 metų

  • Manoma, kad XIV a. Strėvininkuose (dabartiniuose Mūro Strėvininkuose) yra buvusi lietuvių pilis, kronikose minima Streben vardu, kurią 1368 m. sudegino kryžiuočiai (archeologo G. Zabielos manymu, ši pilis galėjo stovėti ir Lašinių piliakalnyje).

Prieš 600 metų

  • 1418 m. Vytautas ir Jogaila su palydovais plaukdami Nemunu į Veliuoną, į pasitarimą su kryžiuočiais, apsistojo Darsūniškio pilyje (o 1430 m. šioje pilyje Vytautas parašė laišką Kryžiuočių ordino magistrui P. Rusdorfui, kviesdamas jį į savo karūnaciją).

Prieš 545 metus

  • Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, šv. Andriaus ir šv. Elžbietos medinei bažnyčiai naują (po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto) fundaciją suteikė Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis, kuris 1473 m. kovo 1 d. savo raštu Darsūniškio bažnyčios ir klebonų išlaikymui dovanojo penkis valstiečius, priklausančius Trakų piliai, su visu jų turtu ir prievolėmis, grūdų ir daržovių dešimtinę iš Darsūniškio ir Eigeniškių dvarų, kasmet po du saikus medaus ir akmenį vaško iš Trakų pilies, o taip pat Butiškės žemę.

Prieš 490 metų

  • 1528 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąrašuose matyti, kad tuo metu Žiežmariai buvo pavieto centras. Iš Žiežmarių pavieto karo atveju turėjo prisistatyti 116 raitelių.

  • 1528 m. Lietuvos kariuomenės pašauktinių sąraše minimas Darsūniškio bajoras Jurijus Dovainovičius, greičiausiai ir gyvenęs dabartinių Dovainonių vietoje.

Prieš 435 metus

Prieš 430 metų

  • Gimė Mikalojus Kiška  (1588 m. – 1644 kovo 23 d.) – LDK valstybės ir karinis veikėjas, Mstislavlio vaivada, Trakų kaštelionas, Lietuvos vyriausiojo tribunolo maršalka, Lietuvos didysis iždininkas. Vienas turtingiausių ir įtakingiausių to meto Lietuvos didikų. Nuo XV a. pabaigos Paparčiai priklausė Kiškų giminei. XVII a. pirmoje pusėje M. Kiška Paparčius pardavė LDK paiždininkiui Stanislovui Beinortui (kuris 1649 m. Paparčius užrašė dominikonams).

Prieš 400 metų

  • 1618 m. (kitais duomenimis – 1619 m.) Bohdano Oginskio iniciatyva išspausdinamas bene svarbiausias Vievio Oginskių spaustuvės leidinys – Meletijaus Smotrickio „Slavų kalbos gramatika“. Vėliau ši knyga kelis kartus buvo perleista Rusijoje (nenurodant autoriaus). Iš jos mokėsi ne viena rusų karta, tarp kitų ir didysis rusų mokslininkas Michailas Lomonosovas. 

Prieš 390 metų

  • Mirė Adomas Tolvaiša (m. 1628, palaidotas Šilonių evangelikų reformatų bažnyčioje (neišlikusi)). Žemaitijos kaštelionas, Daugpilio seniūnas. 1601–1610 m. Biržinėnų tijūnas, nuo 1615 m. – Žemaitijos kaštelionas, Daugpilio seniūnas, fundavo evangelikų bažnyčią Rykantuose XVII amžiuje. Šilonių dvaro (dabar – kaimas Palomenės sen.) savininkas. 1629 m. jo žmona Marina Michailovna Franckievičiovna (mirusi 1635 m.), vykdydama savo vyro valią, Šilonių dvarą su jam priklausančiais aplinkiniais Putriškių, Buckūnų ir Šilonių kaimais užrašė evangelikų reformatų sinodui Vilniuje.

  • 1628 m. liepos 3 d. Ivanas ir Aleksandras Oginskiai pardavė jiems priklausiusių Žydeikiškių kaimo dalį savo motinai Reginai Oginskienei.

Prieš 325 metus

  • 1693 m. Boguslavas Kazimieras Oginskis (apie 1669–1730, palaidotas Paparčių dominikonų vienuolyno bažnyčioje) – Kauno pavieto maršalka, Lietuvos stalininkas – įvardijamas kaip Darsūniškio seniūnas.

  • 1693 m. Paparčių dominikonų vienuolyno bažnyčią pagal baroko tradicijas freskomis dekoravo dominikonas B. Šimkus.

  • 1693 m. Kruonio inventoriuje pažymėta, kad miestelyje vyksta turgūs, gyvena 39 šeimos (apie 230–270 gyventojų, neskaitant vienuolių ir bažnyčios tarnų), yra amatininkų (audėjas, kalvis, siuvėjas, aludaris, kubilius), veikia malūnas.

Prieš 255 metus

  • Gimė Juozapas Poniatovskis (1763 m. gegužės 7 d. Vedene – 1813 m. spalio 19 d. prie Leipcigo) – kunigaikštis, generolas, Prancūzijos maršalas, Žiežmarių seniūnas. J. Poniatovskis, valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio sūnėnas, Žiežmarių seniūniją valdė 1764–1795 metais. 1791 m. Žiežmarių seniūniją ir miestą išnuomojo Kalvių dvaro savininkui Tomui Vavžeckiui. Tais metais,  Žiežmarių mietiečiams sutarus su J. Poniatovskiu, Žiežmariams išduota Magdeburgo renovacinė privilegija, herbas ir antspaudas. Per 1794 m. sukilimą J. Poniatovskis gynė Varšuvą nuo Prūsijos ir Rusijos kariuomenių. 1806 m. Prancūzijos kariuomenei įžengus į Lenkiją, perėjo į Napoleono pusę. Vadovavo Prancūzijos kariuomenės korpusiui 1812 m. žygyje Rusiją. 1813 m. Leipcigo mūšyje buvo sužeistas ir plaukdamas nuskendo.

Prieš 250 metų

  • 1768 m. balandžio 23 d. Paparčių dominikonų vienuolyno bažnyčios rūsyje palaidotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės Žemaitijos divizijos majoras Jonas Bobdzianovskis iš Kruonio apylinkių.

Prieš 245 metus

  • 1773 m. Kruonyje įkuriama parapijinė mokykla.

Prieš 230 metų

Prieš 225 metus

  • Carinė valdžia 1793 m. (ir 1842 m.) nusavino Paparčių dominikonų žemes ir panaikino jų ekonominį savarankiškumą. Tai vienuoliams savotiškai išėjo į naudą – jie visas savo jėgas galėjo skirti kultūrinei ir mokslinei veiklai.

  • Mirė Steponas Dominykas Romeris  (1721–1793 Kasutos dvare, palaidotas Paparčių dominikonų vienuolyno bažnyčioje) – Trakų pakamaris, pasiuntinys į Seimą.

  • 1793 m.Kalvių parapijos krikšto metrikų registracijos knygoje paminėti Pakruoniai – užusienis, buvęs Kalvių parapijoje.

Prieš 220 metų

  • 1798 m. Žaslių klebonas išlaikė mokytoją, kuris mokė 5 mokinius. Parapinė mokykla miestelyje su pertraukomis veikė ir XIX a. pradžioje. 1804 m. joje mokėsi 8, 1828 m. – 2 mokiniai.

  • Gimė Dominikas Budrikas (1798 m. Žemaitijoje – 1873 m. balandžio 17 d. Zablotėje) – kunigas, lietuviškų knygelių autorius, Žaslių vikaras (1827/1828–1842 m.).

Prieš 210 metų

  • Gimė Teofilis Račkovskis (1808 m. Raseinių paviete – 1863 m. rugpjūčio 11 d. Kaune) – vienuolis dominikonas, sukilėlių kapelionas. Pradžios mokslus išėjo Dotnuvos mokykloje iki 1826 metų. 1826 m. įstojo į Paparčių dominikonų vienuolyną. 1832 m. įšventintas vienuoliu. Krymo karo metu buvo caro armijos kapelionu, už tai gavo karinius apdovanojimus. Vėliau buvo Naujamiesčio par. (Panevėžio paviete) vikaru. 1863 m. gegužę tapo kapelionu A. Žukovskio sukilėlių būryje, o pastarajam gegužės 29 d. žuvus prie Raguvos, tapo V. Ibianskio būrio kapelionu. Tų metų liepą buvo sukilėlio Ignoto Laskovskio dalinyje. Rugpjūčio 5 d. susirėmime tarp sukilėlių ir carinio dalinio prie Pališkių k. buvo suimtas su ginklu rankose. Karo teismas jį nuteisė mirties bausme.

Prieš 205 metus

  • 1813 m. birželio 29 d. mūrinė Vilūnų koplyčia buvo pašventinta Ivano Vasilevskio ir priskirta Merkinės unitų parapijos filija.

Prieš 200 metų

Prieš 195 metus

  • 1823 m. savo dienoraštyje Lietuvos dominikonų provincijos vyriausiasis Faustynas Ciecierskis, po apsilankymo Paparčių dominikonų vienuolyne, užrašė: „Vizitacija Paparčiuose baigta. Duok Dieve, kad visur būtų tokia drausmė, tvarka ir meilė kaip Paparčiuose“.

Prieš 190 metų

Prieš 185 metus

  • 1833 m. Rumšiškių miestelį ir apylinkes du kartus nusiaubė smarki audra.

Prieš 180 metų

  • 1838 m. balandžio 10 d. Rumšiškėse kilusio gaisro metu sudegė 26 valstiečių ir 17 žydų gyvenamųjų namų, 29 svirnai bei kluonai, 9 daržinės, 35 tvartai su galvijais.

Prieš 175 metus

Prieš 170 metų

  • Gimė Aleksandras Iljasevičius (1848–1925) – Tadaravos dvaro savininkas.

  • Gimė Simanas Garmus (1848 m. Tursone – 1926 m.) – sielininkas, knygnešys. Lietuvišką spaudą platindavo apie Pakuonį (Prienų raj.), taip pat per Nemuną perduodavo savo padėjėjams Aukštosios Panemunės, KruonioRumšiškiųDarsūniškio apylinkėse.

  • Gimė Motiejus Juozapavičius (1848 m. Telišionių k., Pakruojo par. – 1931 m. liepos 2 d. Misiūnų k., Ilguvos par., palaidotas Ilguvos (Šakių r.) kapinėse) – kunigas, Darsūniškio klebonas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, lietuvybės žadintojas.

  • 1848 m. Kalvių dvarą dar valdė generolas Juozapas Vavžeckis. Vėliau dvaras už skolas buvo parduotas Chrapovickiams.

  • 1848 m. valstybinio Kruonio dvaro plane pažymėta Monkoviškių ferma.

  • 1848 m. gegužės 28 d. Darsūniškyje prasidėjo naujos mūrinės bažnyčios statyba.

Prieš 165 metus

  • Mirė Hiacintas Milevičius (apie 1802 m. – 1853 m. Paparčiuose) – vienuolis dominikonas, caro valdžios aplinkraščio dėl karo dezertyrų vertėjas. 1819 m. įstojo į Paparčių dominikonų vienuolyno noviciatą, o 1820 m. priimtas į dominikonų ordiną. 1821 m. mokėsi literatūros, 1823 m. teologijos Zabialuose. 1824 m. iš Zabialų buvo perkeltas į Gardiną, kur 1824–1825 m. buvo apskrities mokyklos (prie gimnazijos) mokytojas. 1826–1827 m. buvo teologijos studentas Vilniuje. 1829 m. Oršos dviklasės mokyklos mokytojas. 1830–1853 m. su pertraukomis (pvz., 1839 m. buvo vicekuratas Kronštate) gyveno Paparčių dominikonų vienuolyne, kur ir mirė. Jo išverstas iš rusų į lietuvių kalbą oficialus įsakymas apie dezertyravusius kareivius buvo išleistas Vilniuje 1825 m.

Prieš 160 metų

  • 1858 m. ties Jatkonių k. geležinkelio tiesėjams pastatomi laikini barakai.

Prieš 150 metų

  • Gimė Povilas Burbulis (apie 1868 m. Sodeliuose, Karsakiškio valsč., Panevėžio apskr. – 1917 m. kovo 16 d. Nemajūnuose) – kunigas, draudžiamosios lietuviškosios spaudos platintojas, Darsūniškio klebonas.

  • Gimė Petras Čelkus (1868–1910 m., palaidotas Vilniuje) – kunigas. Vienerius metus klebonavo Darsūniškyje.

  • 1868 m. įšventintas kunigu Vincentas Butvidas (1841 m. gruodžio 31 d. Gorainių k., Žvingių par., Raseinių apskr. – 1912 m. lapkričio 16 d. Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse Vilniuje) – kunigas, Žiežmarių vikaras, lietuvių visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos platintojas.

  • Gimė Juozapas Bazarevskis (1868 m. – 1936 m. rugpjūčio 1 d., palaidotas buvusio Bačkonių dvaro parko pakraštyje) – caro armijos pulkininkas, karo inžinierius, Bačkonių dvaro savininkas.

  • Mirė Cezaris Jokūbas Orvidas (1820 m. Plytninkų dvare – 1868 m. Kurske, Rusija) – pulkininkas, Plytininkų dvaro savininkas.

  • Gimė Kazimieras Kibelis  (1868 m. kovo 15 d. Lomoje, Kvėdarnos parapijoje, Šilalės r. – 1902 m. vasario 16 d., palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, teologijos magistras, Žaslių bažnyčios statytojas ir klebonas, lietuvių tautinio atgimimo ugdytojas, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys.

  • Mirė Juozapas Simforijonas Mieleška (1804 m. Knabikų kaime, Mažeikių r. – 1868 m. rugpjūčio 9 d. ten pat, palaidotas Leckavoje) – vienuolis dominikonas, garsus pamokslininkas, pirmosios katalikiškos, blaivybę propaguojančios knygos lietuvių kalba vertėjas. 1821 m. buvo novicijus (naujokas) Paparčių dominikonų vienuolyno noviciate. 1822 m. priimtas į dominikonų ordiną Simforijono vardu.

Prieš 145 metus

  • Gimė Juozapas Kukta (1873 m. vasario 3 d. Trakinių k., Kurklių vlsč., Ukmergės apskr. – 1942 birželio 16 d. Kaune, palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje) – pirmasis Kaišiadorių vyskupas, visuomenininkas, lietuvybės puoselėtojas.

  • Gimė Teofilius Matulionis (1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio kaime, Alantos par., Molėtų r. – 1962 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje, palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje) – arkivyskupas, Kaišiadorių vyskupijos valdytojas, palaimintasis.

  • Gimė Alfonsas Petrulis  (1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių k., Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje – 1928 m. birželio 28 d. Musninkuose, palaidotas Musninkų bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Paparčių klebonas (1927–1928), 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras. 2008 m. Paparčiuose kun. A. Petruliui pastatytas medinis paminklas (skulpt. S. Juraška).

Prieš 140 metų

Prieš 135 metus

  • 1883 m. Žasliuose iš gyventojo B. Vaitkevičiaus nupirktas pastatas mokyklai.

  • Gimė Aleksijus Grabovskis (1883 m. Marijanovkos kaime, Kijevo gub. – 1965 m. lapkričio 1 d. Kruonyje, palaidotas Kruonio stačiatikių kapinėse) – stačiatikių šventikas, Kruonio cerkvės statytojas.

  • Gimė Jonas Jurkūnas (1883 m. spalio 18 d. Knyzlaukio k., Veprių valsč., Ukmergės apskr. – 1957 Vepriuose, palaidotas Veprių kapinėse) – pedagogas, kraštotyrininkas. 1918–1924 m. dirbo Kaišiadoryse. 1918 m. rugpjūčio mėn. mokytojai J. Jurkūnas ir Vladislovas Kaveckas Kaišiadoryse įkūrė pirmąją lietuvišką dviklasę pradžios mokyklą. Paskui Kaišiadoryse dirbo mokyklų inspektorium.

  • Gimė Vladislovas Kaveckas  (1883 m. lapkričio 23 d. Slabados k., Veprių valsč. – 1953 m. rugsėjo 29 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – vargonininkas, pedagogas.

  • Gimė Povilas Malvicas (1883 m. gruodžio 2 d. Žečkalnių kaime, Šakių apskritis. – 1981 m. rugsėjo 3 d. Laupheimo miestelyje, į pietus nuo Ulmo, Vakarų Vokietijoje; palaidotas Laupheimo kapinėse, Vokietijoje) – miškininkas, Kaišiadorių miškų urėdijos urėdas (1921–1939 m.), literatų mecenatas.

Prieš 130 metų

Prieš 125 metus

  • Gimė Vasilijus Visockis (1893 m. Strėvininkų kaime, Žiežmarių valsč. – 1937 m. gegužės 18 d. Saratove) – sovietinis diplomatas.

  • Gimė Jurgis Šilkūnas (apie 1893–1895 m. Juknonių kaime – 1920 m. Gardino kalėjime) – Trakų apskrities milicininkas. Žuvęs eidamas pareigas – nukankintas lenkų nelaisvėje Gardino kalėjime. J. Šilkūnui mirus, liko jo žmona ir mažametė duktė.

  • Gimė Pranas Olšauskas (g. 1893 m. Žiežmariuose) – Lietuvos valstybinės operos orkestro trombonistas, Valstybės muzikos mokyklos trombono klasės mokytojas, Kauno III-os gimnazijos mokytojas.

  • Gimė Jonas Ferdinandas Kynas (g. 1893 m. sausio 21 d. Jurkšų kaime, Vilkaviškio valsčiuje ir apskrityje) – pedagogas. 1938 m. gruodžio 2 d. jo paties prašymu perkeliamas į Zūbiškių pradžios mokyklą vedėju. Buvo įsigijęs Zūbiškių dvaro ūkį.

  • Gimė Juozas Žukauskas (1893–1934 m. kovo 7 d. Žuvų kaime, Žaslių valsč., palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – Žaslių policijos nuovados vachmistras.

  • Gimė Aleksandras Osmolskis (1893 m. gegužės 22 d. Kaune – 1941 m. birželio mėn. Merkinėje) – pedagogas, pirmasis Kaišiadorių vidurinės mokyklos vedėjas.

  • 1893 m. spalio 23 d. Kalvius nusiaubė baisus uraganas; daug namų liko be stogų; nuplėštas skardinis bažnyčios stogas

  • Užtakuose 1893 m. lapkričio 14 d. gimė Jonas Vilčinskas – revoliucinio judėjimo dalyvis, komunistas, pogrindininkas. Jo tėvas buvo irgi Jonas Vilčinskas, turėjo 12 ha žemės. 20-metis Vilčinskas 1924–1925 m. gyveno ir dirbo Kaišiadoryse (buvo ištremtas iš Kauno už dalyvavimą gegužės 1-osios demonstracijoje 1924 m.). 1927 m. su žmona ir trim vaikais emigravo į SSRS. Išvykęs iš Lietuvos, pakeičia pavardę – tampa Paškevičiumi. 1927 m. Maskvoje jam gimė jauniausioji duktė. Sušaudytas Maskvoje 1937 m. lapkričio 27 d. kaip kontrrevoliucionierius, Stalino represijų metu. 1957 m. reabilituotas.

Prieš 120 metų

  • Apie 1898 m. daraktoriauti pradėjo Malvina Virbalaitė (žmonių vadinta Genovaite Šarkyte) iš Valkakiemio, gimusi apie 1883 m.. Ji taip pat buvo ir knygnešė. Pramokusi lietuviškai skaityti ir rašyti, to paties mokė ir Valakiemio bei Mikalaučiškių kaimų vaikus. Turėdavo iki 35 mokinių. Už mokymą gaudavo maisto. Palaikė ryšius su Žaslių klebonu kunigu K. Kibeliu, kuris ją aprūpindavo knygomis. Policijai susekus mokyklą, buvo suimta, sumušta ir nubausta. Po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo dirbo iki I pasaulinio karo.

  • 1898 m. Žasliuose, klebonaujant kunigui K. Kibeliui, pradėta statyti bažnyčia (pastatyta 1902 m.)

  • 1898 m. į Žiežmarius perkeltas Stanislovas Šlamas (1866–1951) – kunigas, valstybės veikėjas, lietuvybės žadintojas, knygnešys, Žiežmarių klebonas.

  • Gimė Anelė Bajorienė (Kairytė) (1898 m. – ?) – mokytoja, mokytojavusi ir Kaišiadoryse.

  • Gimė Ignas Karpavičius (g. 1898 m. rugsėjo 19 d. Palimšio kaime, Žiežmarių valsčiuje) – atsargos karininkas.

Prieš 115 metų

  • Gimė Jurgis Pavalkis (1903 m. sausio 27 d. Akėčių kaime Lukšių valsč., Šakių apskr. – 1963 m. gruodžio 12 d. Darsūniškyje, palaidotas Kaune, Seniavos kapinėse) – pedagogas. Į Darsūniškio pradžios mokyklos vedėjo pareigas paskirtas 1940 m. rugsėjo 1 d. Kai 1949 m. pradžios mokykla performuota į septynmetę, tapo šios mokyklos direktoriumi. Šiose pareigose dirbo iki pat pensijos – 1963 m. vasario 1 d. Mėgo pedagoginį darbą ir mokyklą, savo darbui skyrė visas jėgas ir laiką. Turėjo organizacinių gabumų. Jo vadovaujama mokykla buvo tvarkinga, nuolat atremontuojama, įeidavo į pirmaujančių apskrities mokyklų skaičių. Buvo apdovanotas medaliu „Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945“ bei LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo „Garbės raštu“. Nepriklausė jokioms partijoms ar organizacijoms. Iš sūnaus Kastyčio Pavalkio prisiminimų apie tėvą: ,,Buvo kūrybingas mokytojas, švietėjas, rūpinosi Darsūniškio apylinkės reikalais, ilgą laiką atstovavo jai Kaišiadorių rajono taryboje. Mokykloje dėstė chemiją, fiziką, piešimą, rusų kalbą (kurios išmojo dar caro laikų pradžios mokykloje), domėjosi miestelio istorija. Vadovavo mokyklos chorui, užveisė mokyklos sodą, skatino tai daryti kitus. Parašė keletą vaizdelių mokyklos scenai, įkūrė Darsūniškio kaimo kapelą, stipriausią tuometiniame Jiezno rajone. Jo sukurta „Pensininkų polka“ ne kartą skambėjo per Lietuvos radiją. Buvo linksmas, mokantis bendrauti. Tai jam pavyko surasti beveik du šimtmečius iš rankų į rankas perdavinėtą dokumentą – Darsūniškiui miesto teises atkuriančią 1791 m. privilegiją, patvirtintą paskutiniojo Lenkijos karaliaus parašu ir antspaudu. Mylėjo žmones, padėjo jiems kuo galėdamas: išrūpino autobusą, stomatologinį kabinetą ir pan. Mirė 1963 m. gruodžio 12 d. Kauno klinikose. Nenuostabu, kad tų apylinkių žmonės prisimena jį su meile ir dėkingumu. Tą jie parodė 1988 m. ir 2003 m. gražiai paminėję jo gimimo 85-ąsias ir 100-ąsias metines.“.

  • Gimė Jonas Kareckas (Karys) (1903 m. kovo 4 d. Skėrių kaime, Žaslių valsč. – 1984 m. kovo 26 d. Bridžporte, JAV) – Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas, ekonomistas, žurnalistas, numizmatas.

  • Gimė Ferdinandas Jonauskas (1903 m. liepos 2 d. Žemaičių Kalvarijoje – 1990 m. kovo 10 d. Žasliuose) – vargonininkas, kraštotyrininkas, memuaristas. Per savo gyvenimą vargonais grojo apie trisdešimtyje bažnyčių Nuo 1960 m. iki mirties (su dviejų metų pertrauka) vargonininkavo Žaslių bažnyčioje. Atgimimo laikais F. Jonauskas dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Buvo sukaupęs didelę prieškarinės spaudos kolekciją.

  • Gimė Jevelis Trapidas (1903 m. rugpjūčio 18 d. Kupiškyje – 1941 m. rugpjūčio 26 d. Strošiūnų miške, Žiežmarių valsč.) – Žaslių gydytojas.

  • Gimė Konstantinas Bajerčius (slapyvardis Garibaldis) (1903 m. spalio 24 d. Pajotijų k., Plokščių valsč., Šakių apskr. – 1946 m. gruodžio 8 d. Alytuje, palaidojimo vieta nežinoma) – pedagogas, rašytojas, tautosakininkas, rezistentas.

  • Gimė Juozas Medzikauskas (1903 m. lapkričio 17 d. Gilučių kaime, Žaslių valsčiuje – 1992 m., palaidotas Mijaugonių kapinėse) – mokytojas.

Prieš 110 metų

  • Kaišiadorių parapijos klebonas Valerijonas Goliakas  1908 m. rašytame pranešime Vilniaus vyskupijos vyresnybei rašė, kodėl Kaišiadorims reikalingos naujos kapinės. Vilniaus gubernijos valdyba 1908 m. vėlyvą rudenį senąsias kapines uždarė, o naujas kapines leido atidaryti dvarininko Justino Strumilos dovanotame žemės sklype (kurio vertė buvo apie 100 rublių). Buvo nurodyta, kad ir senos, ir naujos kapinės turi būti deramai aptvertos – nesvarbu, ar tvora, ar žemių pylimu bei tinkamai prižiūrimos.

  • Apie 1908 m. Kalvių bažnyčia suremontuota ir pertvarkyta – nugriauti pilioriai (kolonos), palikta dalis galerijos vargonams.

  • 1908 (ir 1909 m.) Žasliuose pastatytos dvi mūrinės sinagogos.

  • Gimė Adomas Jakševičius (1908 m. – 1967 m., palaidotas Švėkšnos kapinėse) – skulptorius, bažnyčių dekoratorius. Labiausiai žinomas jo darbas Kaišiadorių rajone – Laisvės paminklas Žiežmariuose.

  • 1908 m. Žiežmarių kunigas J. Aukštuolis klebonijoje turėjo, jo žodžiais, „privatišką skaityklą-knygyną“ su beveik 300 knygų. 1908 m. Žiežmariuose veikė lietuviškos spaudos knygynas, priklausęs J. Kvietkauskui, bei „Vilniaus aušros“ draugijos biblioteka.

  • 1908 m. sausio 20 d. Rumšiškėse iškilmingai pašventinta „Saulės“ draugijos Rumšiškių skyriaus pradinė mergaičių mokykla. Mokslą pradėjo virš 70 mergaičių (1910 m. šioje mokykloje mokėsi 60 mergaičių).

  • Gimė Adomas Petras Jasas (1908 m. sausio 28 d. Sent Luise, JAV – 2000 m. gruodžio 15 d. Čikagoje) – Kaišiadorių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, pedagogas, poetas.

  • 1908 m. sausio 29 d. Žiežmarių klebonas kunigas J. Augūnas dvasinės vyresnybės prašė leisti statyti miestelyje naują, mūrinę bažnyčią, nes senosios remontas dėl jos blogos būklės yra neįmanomas.

  • Gimė Alfonsas Šatas (1908 m. balandžio 1 d. Špokiškių k., Pabaisko valsč., Bagaslaviškio par., Ukmergės apskr. – 1994 m. vasario 10 d. Kaltinėnuose, palaidotas Nemajūnų bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Kruonio klebonas, poetas, menininkas, politinis kalinys.

  • Gimė Rapolas Šaltenis (1908 m. spalio 24 d. Klivėnų k., Skiemonių valsč., Utenos apskr. – 2007 m. spalio 12 d. Utenoje) – literatūros tyrinėtojas, vertėjas, Lietuvos nusipelnęs mokytojas, Kaišiadorių gimnazijos mokytojas-lituanistas (1938–1942 m.), Utenos miesto Garbės pilietis.

Prieš 105 metus

Prieš 100 metų

  • Gimė Kazys Surmilavičius (slapyvardžiai Klevas, Klevelis) (1918 m. Laukagalio kaime, Žaslių valsčiuje – 1945 m. kovo 27 d. netoli Rusių Rago kaimo) – partizanų bataliono vadas.

  • Gimė Zigmas Rudys (slapyvardis Smilga) (1918 m. Skėrių kaime, Žaslių valsčiuje – 1945 m. birželio 27 d.) – partizanas.

  • Gimė Pranas Jaromskas (slapyvardis Perkūnas) (1918 m. Dubelių kaime, Kaišiadorių valsčiuje – 1964 m. rugpjūčio mėn., palaidotas Radviliškio kapinėse) – partizanų bataliono vadas.

  • Gimė Vaclovas Kareckas (slapyvardis Jovaras) (1918 m. Budelių k., Žaslių vlsč. – 1945 m. birželio 27/28 d. Budelių k.) – partizanas, kuopos vadas.

  • Gimė Alfonsas Aliukevičius (slapyvardis Saulė) (1918 m. Darsūniškyje – 1947 m. kovo 7 d. Serbentų k., Aukštosios Panemunės valsč.) – 1941 m. sukilėlis, partizanų būrio vadas.

  • Mirė Mikalojus Garmus (Gimė Tursone – mirė 1918 m. JAV) – knygnešys, kuris draudžiamą lietuvišką literatūrą dažniausiai platindavo apie Aukštąją Panemunę, Kruonį ir Rumšiškes.

  • 1918 m. Žiežmarių parapijiečiai lenkai skundėsi dvasinei vyresnybei, kad klebonas kun. Juozapas Balčiūnas (1880–1944) panaikino lenkiškas pamaldas bažnyčioje, darė kliūtis mokyklos dėstomąja lenkų kalba atidarymui Žiežmariuose.

  • Petras Bertulis (1866–1940) – kunigas, Kalvių klebonas (1934–1938). 1911–1934 m. – Bagaslaviškio klebonas, kur karo metais (1914–1918) gynė žmones nuo rekvizicijų ir smurto, 1918 m. čia steigė mokyklas.

  • Pranas Gudynas (karininkas) (1900–1929) – mokytojas, karininkas, sportininkas, visuomenininkas, karo lakūnas, LR ministro pirmininko prof. A. Voldemaro adjutantas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kartu su tėvais buvo evakuotas į Rusijos gilumą. 1918 m., baigęs du Veiverių mokytojų seminarijos (Rusijoje, Soročincuose) kursus, grįžo į Lietuvą. 1918–1920 m. dirbo pradinių klasių mokytoju Trakų apskrityje. Mokytojavo Kudonyse, KaišiadoryseŽasliuose (mokyklos vedėjas). Žasliuose priglaudė pamestinuką, kuriam suteikė savo vardą ir pavardę, kuris vėliau tapo žymiu tapytoju, dailėtyrininku (žr. Pranas Gudynas (dailėtyrininkas)).

  • Jonas Kunigėlis (1880–1932) – kunigas, laikinas Kruonio klebonas. Trejus metus kun. J. Kunigėlis Baltarusijoje grūmėsi su lenkininkais, būdamas Dubingiuose teisme liudijo prieš Joniškio poną Zajančkovskį. Šešuoliuose: steigė mokyklas, bet puldinėjo vokiečius okupantus, o Nemaniūnuose supirkinėjo savo vyrams ginklus. 1918 m. pabaigoje organizavo savivaldybę, policiją, ginklavo savanorius.

  • Gimė Bronius Maldeikis (1918 m. Kuniškių kaime, Anykščių r. – 1984 m., palaidotas Rumšiškių kapinėse) – miškininkas, politinis kalinys.

  • 1918 m. įkurta Kaukinės girininkija. Pirmasis girininkas buvo A. Maciulevičius.

  • Mykolas Šimelis (1889 m. spalio 10 d. Golinkų k., Gardino apskr. – 1945 m. liepos 10 d. Strošiūnų miške) – Bačkonių girininkijos girininkas. 1918 m. Lietuvai atkūrus savo nepriklausomybę, savo gyvenimą susiejo su nepriklausoma Lietuva. Baigęs miškinininkų kursus Raudondvaryje (prie Kauno), 1921 m. tapo laisvai samdomu valstybinės miškų tarnybos raštininku, o neužilgo ir Bačkonių girininkijos girininku. Visas jo tolimesnis gyvenimas atiduotas Strošiūnų šilo puoselėjimui.

  • Rumšiškių mokykloje 1918 m. trumpai dirbo prozininkas ir poetas Kostas Stiklius (1880–1962), kuris yra išleidęs ir suredagavęs daugiau kaip 50 knygelių. Miestelyje jis buvo suorganizavęs suaugusiųjų mokymo kursus, skatino blaivybę.

  • 1918 m. išleistas pirmasis poeto Fausto Kiršos eilėraščių rinkinys ,,Verpetai“, kurį poetas baigė ruošti mokytojaudamas Palomenės mokykloje (1915–1917 m.).

  • 1918 m. Žaslių miestelyje įkurta beturčių vaikų prieglauda – mokykla. Joje buvo 75 vaikai (mokytojavo O. Skrinskaitė ir K. Steponaitytė).

  • 1918 m. Bučionių kaime buvusi mokykla, kurioje tų metų pradžioje mokėsi 36 mokiniai. Nuo 1918 m. šioje mokykloje dirbo darbštus ir energingas mokytojas B. Bičkauskas. Jo vadovaujami mokiniai rengdavo vaidinimus kaimo gyventojams. Buvo suvaidinti keturi spektakliai: „Tiktai nieko nesakyk“, „Marytė, vargonininko duktė“, „Ant bedugnės kranto“ ir „Atsiverkite akys“. Buvo subūręs nedidelį chorą, ruošė naujametinius karnavalus ir eglutes.

  • 1918 m. Žičiaus namuose Rečionyse buvo įkurta pradžios mokykla. Joje 1918 m. lapkričio 11 d. pradėjo dirbti mokytoja Justina Butrimaitė-Šemežienė (gimusi 1899 m.), vėliau gyvenusi gretimame Kriaučiškių kaime.

  • 1918 m. Liutonyse veikė lietuvių mokykla. 1938 sausio 1 d. joje mokėsi 52 mokiniai. 1941 m. prie mokyklos įsteigti suaugusiųjų kursai.

  • 1918 m. lietuviškos pradžios mokyklos taip pat veikė Kazokuose, Sevelionyse, Šnipeliuose, Vilūnuose, Darsūniškyje, Dovainonyse, Kalviuose, Vilkiškėse.

  • 1918 m. sausio 28 d. 53 vietos gyventojai (iš kurių tik 4 mokėjo patys pasirašyti) surašė prašymą Vilniaus vyskupijos valdytojui, kad jis pasirūpintų Vilūnų koplyčios su jai priklausančia žeme bei trobesiais perdavimu katalikams.

  • Balys Mastauskas (Frank Mast) (1889 m. kovo 13 d. Žasliuose – 1961 m. rugpjūčio 16 d. Čikagoje, JAV) – teisininkas, visuomenės veikėjas. 1917–1918 m. tarnavo JAV karo aviacijoje, turėjo vyr. leitenanto laipsnį. Pasitraukęs iš tarnybos, nuo 1918 m. įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo darbą. 1918 m. gegužės 3 d. jo pastangomis lietuvių delegacijai (kuriai jis pats vadovavo) pavyko gauti audienciją pas JAV prezidentą V. Vilsoną. 1918 m. Lietuvos informacijos biuras jį kartu su kun. J. Dabušiu ir K. Pakštu pasiuntė į Europą rūpintis Lietuvos laisvės reikalais. 1938 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

  • Mirė Petras Valiuškis  (1882 m. gruodžio 7 d. Gruzdžių parapijoje, Šiaulių apskrityje – 1918 m. gegužės 4 d. Darsūniškyje, palaidotas Darsūniškio kapinėse) – kunigas, lietuvybės skleidėjas, Darsūniškio klebonas.

  • 1918 m. gegužės 26 d. kunigu įšventintas Juozas Matulaitis-Labukas (1894–1979) – vyskupas, socialinių mokslų daktaras, Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras.

  • Aleksandras Jakševičius (1886–1971) – pedagogas, žurnalistas, komunistinio judėjimo aktyvistas. 1918 m. vasarą sugrįžo į Kaišiadoris, įkūrė pogrindinę komunistinę organizaciją, buvo jos delegatas Lietuvos komunistų partijos I suvažiavime Vilniuje. Įėjo į 1918 m. gruodžio 8 d. sudarytą ir V. Mickevičiaus-Kapsuko vadovaujamą Lietuvos laikinąją revoliucinę darbininkų ir valstiečių vyriausybę, pasirašė šios vyriausybės 1918 m. gruodžio 16 d. manifestą, paskelbusį sovietų valdžią Lietuvoje. Vyriausybėje ėjo Susisiekimo liaudies komisaro pareigas.

  • Gimė Pranas Petkevičius (slapyvardis Kariūnas) (1918 m. rugsėjo 7 d.  Klevų Būdos kaime, Kaišiadorių valsčiuje – 1945 m. lapkričio 19 d. Livintų kaime) – partizanų bataliono vadas.

  • 1918 m. rugsėjo 21 d. Karelijoje bolševikų buvo areštuotas ir kartu su dar trimis bendražygiais po poros dienų sušaudytas Vladikiškių dvaro savininkas Bronislovas Romeris.

  • 1918 m. lapkričio 23 d. Kaišiadoryse susikūrė parapijos komitetas – ši diena laikoma Kaišiadorių savivaldos pradžia. Komiteto pirmininku tapo kun. Alfonsas Varnas (1884–1952). Pirmaeiliais komiteto darbais buvo milicijos būrio suorganizavinas ir apginklavimas, miško sargų paskyrimas, siekiant apsaugoti nuo beatodairiško kirtimo, mokesčių iš pirklių už prekių išvežimą ėmimas, spekuliantų ir degtindarių nubaudimas ir pan. Komitetas užsiėmė išlaikyti Kaišiadorių dviklasę lietuvišką pradinę mokyklą, kurią 1918 m. rugpjūtį įkūrė mokytojai Jonas Jurkūnas (1883–1957) ir Vladislovas Kaveckas (1883–1953).

  • 1918 m. lapkričio 25 d. prie Kaišiadorių geležinkelio stoties bolševikai organizavo mitingą, kuriame reikalavo pašalinti „buržuazinę Lietuvos tarybą“.

  • Gimė Eleonora Dilkienė (Ivoškaitė) (1918 m. lapkričio 30 d. Smilgių kaime – 2006 m. kovo 20 d. Kaune, palaidota Smilgių kapinėse) – dailininkė. 

  • 1918 m. gruodis – prie dviejų Kaišiadorių radžios mokyklos klasių susikuria ir trečioji; iš viso mokykloje mokėsi apie 60 vaikų; pradeda dirbti ir trečioji mokytoja – Eleonora Ratkevičaitė.

  • 1918 m. gruodžio 6 d. Kaišiadoryse įvyko apskrities valsčių ir parapijų komitetų atstovų suvažiavimas, kuris išrinko apskrities komitetą iš 6 asmenų.

  • 1918 m. gruodžio 11 d. apie 300 kaišiadoriečių susirinko į mitingą prie Kaišiadorių geležinkelio stoties; jame komunistai ragino kurti tarybas.

  • 1918 m. gruodžio 16 d. Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė paskelbė sovietų valdžią Lietuvoje. Manifestą pasirašė ir kaišiadorietis A. Jakševičius.

  • 1918 m. gruodžio 30 d. prie Kaišiadorių geležinkelio stoties įvyko bolševikų organizuotas mitingas; Kaišiadoryse pradėjo veikti revoliucinis komitetas, kurio būstinė buvo dabartinėje Vytauto Didžiojo g. Nr. 25. Pirmininkas Petras Vasiliauskas.

  • 1918–1919 m. apie 400 liaudies dainų Kietaviškių parapijoje surinko kompozitorius kunigas Teodoras Brazys. Piktakiemio gyventoja Magdalena Baranauskaitė jam padainavo 232 dainas. Dalis dainų buvo išleista atskiru leidiniu „Lietuvių tautinių dainų melodijos“ (Kaunas, 1927).

  • 1918 m. gruodžio 19 d. – 1919 m. sausio 25 d. Kaišiadorių apskrities taikos teisėju buvo Jurgis Milančius (1869 m. balandžio 18 d. Navinykų Saiviškių kaime, Punsko parapijoje, Krasnavo valsčiuje, Seinų apskrityje – 1956 m. gegužės 9 d. Vievyje) – vaistininkas, literatas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijoje, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.

Prieš 95 metus

  • 1923 m. pagal pirmojo Lietuvos Respublikos gyventojų surašymo duomenis, Kaišiadoryse gyveno 1929 gyventojai.

  • 1923 m. Kamilė Romerytė pristatė Bronislovo Romerio įgaliojimą valdyti Vladikiškių dvarą ir pagal perdavimo aktą perėmė dvarą. Perdavimo akte nurodomi tuo laiku dvaro sodyboje stovėję pastatai (3 gyvenamieji ir 7 ūkiniai): gyvenamasis namas – rūmai („palocius“), du gyvenamieji namai, klojimas, maniežas, keturi tvartai, kalvė. Be to, akte minimas sodas su 1961 vnt. vaismedžių. 1923 m. dvarvietėje jau buvo įsikūrusi mokykla.

  • 1923 m. grižęs iš Rusijos kun. Juozapas Pužickis paskiriamas Vilūnų koplyčios rektoriumi, kad sudarytų sąlygas parapijos įkūrimui.

  • 1923 m. išdalintas Marijonui Pliateriui priklausęs Kalvių dvaras su 689,94 ha žemės. Savininkui palikta nustatyta norma. Dalis dvaro žemės skirta Būtkiemio (36,56 ha), Kazokų (10,77 ha), Rokiškių (46,09 ha) kaimų gyventojams, atskiriems asmenims.

  • 1923 m. vasario 21 d. Trakų (Kaišiadorių) apskrities taryba priėmė nutarimą bausti iki 100 litų baudomis tėvus, kurie be pateisinamų priežasčių neleidžia savo vaikų į mokyklą.

  • 1923 m. kovo 11 d. Kaišiadoryse įkurta skautų draugovė, pavadinta Mindaugo vardu.

  • Gimė Bronius Bulika  (1923 m. kovo 23 d. Pučkoriškių kaime, Utenos rajone – 1988 m. birželio 22 d. Kaune, palaidotas Jiezno bažnyčios šventoriuje) – kunigas, vienas žymiausių Kaišiadorių vyskupijos pamokslininkų, rašytojas, vertėjas, tremtinys.

  • Gimė Česlovas Kavaliauskas (1923 m. liepos 20 d. Pumpėnų mstl., Panevėžio apskr. – 1997 m. vasario 20 d. Vievyje, palaidotas Vievio bažnyčios šventoriuje) – kunigas, teologas, poetas, Biblijos vertėjas. Žaslių vikaras, altarista,  Žaslių bažnyčios rezidentas. 1966 m. birželio 13 d. – 1967 m. – Kaišiadorių vyskupijos kancleris Vievyje (gyveno Vievyje, Vilniaus g. 40). 1967 m. paskirtas Kaišiadorių vyskupijos bažnytinio teismo notaru. 1976–1978 m. Žaslių parapijos altarista-rezidentas.

  • 1923 m. lapkričio 1 d. pašventintos naujos parapijos kapinės Kalviuose (veikiančios iki šiol).

  • Gimė Jadvyga Vilčinskaitė (1923 m. gruodžio 31 d. Rumšiškėse – 1999 m. ten pat) – bažnytinių giesmių vertėja. Mokėsi gimnazijoje Kaune. Iš lenkų, lotynų ir vokiečių kalbų vertė bažnytines giesmes, taip pat jas ir kūrė. Parengė spaudai eilėraščių rinktinę „Mums kalbėjo Kristus“.

Prieš 90 metų

  • Nuo 1928 m. Kurniškių dvarą valdė Pranas Liatukas, 1919–1920 m. ėjęs Lietuvos vyriausiojo karo vado ir krašto apsaugos ministro pareigas.

  • Antanas Vedeckas (1879 m. gegužės 6 d. – 1964 m. Kruonyje, palaidotas Kruonio katalikų kapinėse) – ilgametis Kruonio valsčiaus viršaitis – 1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

  • 1928 m. Kruonyje įkurta sodų vaisių ir daržovių gamintojų draugija.

  • 1928 m. Žasliuose, Vytauto gatvės pradžioje, kur buvo įsikūrusi Žaslių valsčiaus savivaldybė (dabar – Vytauto g. 3), kryžkelėje, buvo pastatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui atminti skirtas kryžius. Jis stovėjo ant 1×1 m betoninio postamento, kuriame buvo Gedimino stulpų reljefas ir įrašas „1918–1928“. Netoli stovėjo vėliavos stiebas. Nepriklausomybės laikais čia buvo švenčiamos tautinės bei kitos šventės. Kryžius nugriautas 1964 m. gegužės 24 d., atstatytas 1990 m.

  • 1928 m. Žiežmarių miestelio aikštėje pastatytas Nepriklausomybės paminklas, kurio vietoje 1932 m. dailininkas Adomas Jakševičius suprojektavo ir pastatė Laisvės paminklą. Paminklas sovietinės valdžios nugriautas, 1991 m. atstatytas.

  • Gimė Aldona Grinienė-Šaukevičiūtė  (1928 m.vasario 11 d. Kaune – 1996 m. kovo 13 d. Kaune, palaidota Senavos kapinėse) – pedagogė, literatė, partizanų ryšininkė, politinė kalinė.

  • Mirė Ignotas Kazakevičius (1861 m. Žemaitijoje – 1928 m. kovo 6 d. Kalviuose, palaidotas Kalvių bažnyčiosšventoriuje) – kunigas, Žaslių ir Kalvių klebonas.

  • Gimė Vincas Grenda (1928 m. gegužės 3 d. Svirplionių kaime, Žaslių valsč. – 1993 m., palaidotas Lomenių kapinėse, Palomenės sen.) – tremtinys, atsiminimų autorius. Jo iniciatyva buvo pastatyti du Kaišiadorių kryžiai – kun. Andriaus Juknevičiaus nužudymo vietoje bei katedros šventoriuje, skirtame tremtiniams atminti.

  • Gimė Algirdas Šocikas (g. 1928 m. gegužės 14 d. Žaliame Ostempe – 2012 m. lapkričio 21 d. Kaune) – boksininkas, bokso treneris, daugkartinis Europos, SSRS ir Lietuvos sunkaus svorio bokso čempionas, vienas garsiausių Lietuvos sportininkų.

  • Gimė Adelė Velykienė-Banevičiūtė (1928 m. birželio 7 d. Ringailių k., Žiežmarių valsč. – 1982) – savamokslė dailininkė, primityvistė. Dailininko Juozo Banaičio (Banevičiaus) sesuo. 1928 m. įstojo į Dailiųjų amatų mokyklą Kaune, bet gyvenimas susiklostė taip, kad šią mokyklą teko palikti. Ji baigė prekybos mokyklą ir vėliau dirbo visuomeninio maitinimo srityje. Nuo 1952 m. gyveno Kaune. Tapyti pradėjo tik sulaukusi 51 metų. Vos per porą metų ji nutapė 45 paveikslus. 25 iš jų yra įsigijęs M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Jos paveikslų siužetai – gamta, kaimo darbai ir ypač tėviškės (Ringailių) vaizdai. 1998 m. Kauno paveikslų galerijoje surengta jos tapybos paroda.

  • Gimė Zenonas Lapinskas  (1928 m. birželio 10 d. Kamajuose, Rokiškio r. – 1991 m. lapkričio 10 d. Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse) – žurnalistas. 1961–1968 m. dirbo Kaišiadorių rajono laikraščio redaktoriumi. Kaišiadoryse vadovavo rajono medžiotojams. Mėgo keliones. Buvo apsilankęs daugiau nei 20 pasaulio šalių. Fotografavo, pats ryškindavo nuotraukas, kurių daugiausia buvo paskelbta Kaišiadorių rajono laikraštyje, pateko į įvairius leidinius.

  • Gimė Antanas Činga (1928 rugpjūčio 3 Margių kaime (Panevėžio r.) – 1998 m. lapkričio 12 d., palaidotas Kalvių kapinėse) – poetas, tremtinys. 1960 m. su žmona, lietuve tremtine, grįžo į Lietuvą. Kaip buvęs tremtinys ilgai ieškojosi darbo; įsidarbino žmonos gimtinėje: apsigyveno Plaskūnuose, įsidarbino Kalvių tarybinio ūkio buhalteriu.

  • 1928 m. rugsėjo 25 d. Vysk. J. Kukta naujoje Kaišiadorių katedroje prie laikinojo altoriaus laikė pirmąsias šv. Mišias.

  • 1928 m. spalio 2 d. Kaišiadoryse iškilmingai paminėtas Lietuvos policijos dešimtmetis.

  • Gimė Pranas Stankevičius (1928 m. gruodžio 6 d. Apidemio kaimeKruonio sen.. – 1996 m.rugsėjo 2 d. Vilniuje) – radijo diktorius, aktorius. Kruonyje baigė pradžios mokyklą ir progimnaziją. 1946 m. apsigyveno Vilniuje. Keturis dešimtmečius dirbo Lietuvos radijo diktoriumi. Susikūrus Lietuvos televizijai, P. Stankevičius vaidino daugybėje televizijos spektaklių. Vaidino garsiajame TV spektaklyje „Petraičių šeima“. Buvo daugiau kaip pusantro tūkstančio koncertų vedėjas, skaitovas, skersai išilgai išvažinėjo Lietuvą su J. Gaižausko kaimo kapela, „Armonikos“. „Seklyčios“, kitais ansambliais bei atlikėjais.

  • 1928 m. gruodžio 23 d. oficialiai uždaroma senoji Kaišiadorių bažnyčia ir pereinama su visomis pamaldomis į naująją katedrą, kol kas tik viena įrengta Švč. Sakramento koplyčia. Pirmąsias šv. Mišias aukojo kun. Alfonsas Varnas, pamokslą pasakė kun. Nikodemas Švogžlys-Milžinas.

Prieš 85 metus

  • 1933 m. įkurta Trakų (Kaišiadorių) apskrities švietimo draugija, kurios valdybai priklausė apskrities viršininkas J. Merkys, miškų urėdas P. Malvicas, banko direktorius J. Jakulis ir kt.

  • 1933 m. Kaišiadoryse atidarytas vaikų darželis; jį globojo Kūdikių gelbėjimo draugija; vedėja Navickienė; 10 vaikų, beveik visi našlaičiai.

  • Kunigas Matas Cijūnaitis Žasliuose 1933 m. prie bažnyčios pastatė mūrinę Kristaus kančios koplyčią.

  • 1933 m. Rumšiškėse pastatyta medinė mokykla (statyba atsiėjo 20000 Lt.). Keliantis miesteliui (1958–1959 m.), pastatas perkeltas į Mičiūnus (Nemaitonių seniūnija).

  • 1933 m. kovo 19 d. Vysk. Juozapas Kukta persikėlė į naujai pastatytus mūrinius Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmus.

  • Gimė Vytautas Algimantas Buinevičius (1933 m. vasario 16 d., Kaune –2005 m. liepos 27 d.) – technologijos mokslų habilituotas daktaras, profesorius. 1939–1943 m. mokėsi Vievio (Elektrėnų sav.) pradinėje mokykloje, 1943–1950 m. – Kaišiadorių vidurinėje mokykloje, 1950–1955 m. studijavo KPI, 1960–1965 m. – Kauno radijo matavimų technikos institute aspirantūroje. 1992–1996 m. – LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys.

  • 1933 m. balandžio mėn., būdamas 77 metų amžiaus, mirė Kaišiadorių dvaro savininkas Justinas Strumila.

  • Gimė Richardas Banaitis (1933 m. liepos 18 d. Kaune – 1997 m. sausio 14 d. Jonavoje, palaidotas Karmėlavos kapinėse) – šachmatininkas, šachmatų ir šaškių treneris, pedagogas.

  • Gimė Benjaminas Uždravis  (1933 m. lapkričio 9 d. Meškinės k., Šakių vls., Šakių apskr. – 1973 m. lapkričio 13 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – žurnalistas, fotografas, Kaišiadorių rajoninio laikraščio „Į komunizmą“ redaktorius (1968–1973).

  • Gimė Antanas Paulauskas (1933 m. gruodžio 10 d. Zūbiškių kaime – 2014 m. rugpjūčio 14 d. Vilniuje, palaidotas Bučionių kapinėse) – inžinierius, kraštotyrininkas, daugelį metų tyrinėjęs ŠiloniųGegužinėsZūbiškių ir kitų Kaišiadorių krašto apylinkių praeities bei kultūros paveldą.

Prieš 80 metų

  • 1938 m. Kaišiadorių „Klijai“ bankrutavo, fabriką pirko pramonininkas iš Rygos.

  • 1938 m. Šaulių būrio dūdų orkestras (vad. R. Skorobogatovas) Kaišiadoryse pažymėjo savo gyvavimo 10-metį.

  • 1938 m. uždaroma Kaišiadorių valstybinė stalių amatų mokykla (įkurta 1926 m.).

  • 1938 m. Kaišiadoryse gilinama Lomena; nusausinta apie 1500 ha Žiebenos durpyno.

  • 1938 m. kaišiadoriečiai įteikė kariams lengvąjį kulkosvaidį ir 20 šautuvų, kuriuos nupirko už surinktus pinigus; kulkosvaidis ir 16 šautuvų buvo įteikta ir vietos šauliams; įvyko paradas.

  • 1938 m. kūno kultūros rūmai buv. Kaišiadorių geležinkelio stoties dirbtuvėse  įrengė sporto salę; čia treniravosi ir Lietuvos krepšinio rinktinė, tapusi Europos čempione; per čempionato atidarymą Kaune liaudies šokius šoko Kaišiadorių gimnazijos merginų ratelis.

  • 1938 m. Kruonyje įsteigtas sveikatos punktas.

  • 1938 m. sausio 1 d. Žiežmariuose veikė dvi mokyklos: Žiežmarių mokykla Nr. 1 buvo 6 metų kurso, 6 komplektų, joje mokėsi 238 mokiniai. Žiežmarių mokykla Nr. 2 (žydų) buvo 4 metų kurso, 3 komplektų, mokėsi 134 mokiniai.

  • Gimė Algimantas Steponas Mataitis (1938 m. sausio 1 d., Lukšiakaimio k., Panevėžio r. – 2007 m. sausio 11 d.) – visuomenės veikėjas. 1960–1962 m. – Černiachovskio kolūkio (Kaišiadorių r.) buhalteris, 1962–1966 m. – Dažymo aparatų gamyklos Kaišiadorių cecho sandelio vedėjas, 1966–1973 m. – Černiachovskio kolūkio vyriausiojo buhalterio pavaduotojas, 1973–1978 m. – vyriausiasis ekonomistas, 1978–1985 m. – ,,Neries“ kolūkio (Kaišiadorių r.) pirmininko pavaduotojas, 1985–1995 m. – Žaslių (Kaišiadorių r.) apylinkės pirmininkas, viršaitis, 1995–2000 m. – UAB ,,Baltijos statyba“ parduotuvės vedėjas, 2000–2006 m. – Kaišiadorių savivaldybės Žaslių seniūnas, 2006–2007 m. – Kaišiadorių kultūros centro Papartėlių administratorius. Prisidėjo prie knygutės ,,Žasliai“ išleidimo ir ekspedicijos organizavimo (1987 m.) monografijai ,,Paparčių ir Žaslių apylinkės“ išleisti. Buvo Žaslių bendruomenės veiklos centro narys.

  • Mirė Leopoldas Godovskis (1870 m. vasario 13 d. Žasliuose – 1938 m.lapkričio 21 d. Niujorke) – pianistas, pedagogas, kompozitorius. Labiausiai pasaulyje išgarsėjęs žaslietis.

  • 1938 m. gegužės 26 d. – apskrities mokyklų šventė Kaišiadoryse. Dalyvavo 1400 mokinių. Sporto pratimai, dainos, parodos.

Prieš 75 metus

  • 1943 m. sausio 9 d. Popiežius Pijus XI vysk. T. Matulionį paskyrė Kaišiadorių vyskupijos valdytoju; šias pareigas jis pradėjo vykdyti nuo 1943-04-24,  vyskupiją valdė iki suėmimo 1946-12-18.

  • 1943 m. vasario 27 d. vokiečių okupacinė administracija išleido atsišaukimą „Lietuviai, prie ginklo, stokite į „Lietuvių legioną“; bet nė vienas Kaišiadorių gimnazijos moksleivis į atsišaukimą neatsiliepė.

  • Mirė Povilas Garmus, Antano (1877 m. balandžio 23 d. Antakalnyje (Prienų raj.) – 1943 m. kovo 7 d. Prienuose) – mokytojas, knygnešys. P. Garmus į knygnešystę įtraukė ir savo brolius ir artimus giminaičius Juozą, Antaną, Simaną, Praną ir Jurgį Garmus. Visi jie spaudą platino aplinkinėse apylinkėse, ypač Darsūniškio, Kruonio bei Kalvių apylinkėse.

  • 1943 m. kovo 12 d. už laiku neatiduotas prievoles Žiežmariuose okupantų – vokiečių esesininkų – buvo viešai sušaudyti 5 apylinkių ūkininkai: Vladas Bartkevičius, Adomas Jalinskas, Danielius Jalaga, Juozas Lapinskas ir Henrikas Stravinskas.

  • 1943 m. liepos 15 d. Girelės miške Kaišiadoryse, kur buvo sušaudytas kun. A. Juknevičius (1941-06-25), pastatytas kryžius;  atstatytas 1989 m.

  • 1943 m. rugsėjo 8 d. per pamaldas į Žiežmarių bažnyčią įsiveržė vokiečiai ir pareikalavo nutraukti pamaldas. Tarp maldininkų jie ieškojo jaunų žmonių. Jaunimą okupantai buvo numatę vežti priverstiniams darbams į Vokietiją. Šiai akcijai pasipriešinęs klebonas buvo suimtas ir išvežtas į kalėjimą; daugeliui jaunuolių, padedant lietuvių policininkams, pasisekė pabėgti iš Vilniaus. Tai buvo pirmas tokio masto vokiečių okupantų prievartos aktas Lietuvoje.

  • Mirė Jonas Laurinavičius  (1861 m. Kvietkučių k., Jonavos r. – 1943 m. spalio 20 d. Kaišiadoryse) – knygnešys.

  • Gimė Albinas Dzimidavičius (1943 m. lapkričio 9 d. Antanaičių k., Palomenės sen. – 1999 m. lapkričio 28 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – pedagogas, akordeonistas, fotomenininkas.

Prieš 70 metų

  • 1948 m. sausio 18 d. Kalviuose per rinkimus urnoje buvo rastas prezidento A. Smetonos portretas.

  • Mirė Juozapas Vaitiekūnas (1881 d. balandžio 12 d. Varbališkių k., Kupiškio valsč. – 1948 m. sausio 20 d. Šešuolėliuose, palaidotas Šešuolėlių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Kruonio ir Darsūniškio klebonas. Medinės Kruonio bažnyčios statytojas. Jo iniciatyva ir jam vadovaujant Kruonio parapijos katalikai gavo buvusios Kruonio stačiatikių cerkvės pastatą.

  • 1948 m. sausio 26 d. Kaišiadorių gimnazijoje 12 klasių, 322 mokiniai, 22 mokytojai.

  • 1948 m. vasario 7 d. apskrities Darbo Žmonių deputatų tarybos (DŽDT) I sesija; pirmininku išrinktas Feliksas Dastikas.

  • 1948 m. balandžio 8 d. „Bolševikiniu keliu“ laikraštis išspausdina vedamąjį „Burkimės į kolektyvinius ūkius“; prasidėjo masinis ūkininkų varymas į kolūkius.

  • 1948 m. balandžio 13 d. savo namuose nušautas iš Vosyliškių kilęs Aleksas Steponavičius (gimęs 1913 m.), kuris čia ir gyveno (nuo 1944 m. dirbo Rumšiškių valsčiaus tarybos pirmininku).

  • 1948 m. gegužės 22 d. į 53 vagonų ešeloną Kaišiadorių geležinkelio stotyje trėmimui į Jeniseiską (Krasnojarsko kraštas) buvo suvežtos 196 šeimos iš Kaišiadorių ir 175 šeimos iš Jiezno rajonų – iš viso 915 žmonių, iš jų 280 vaikų. Tai buvo didžiausias pokario metais tremtinių ešalonas iš Kaišiadorių.

  • 1948 m. rugpjūčio 4 d. „Prie grūdų priėmimo punkto (…) bangavo raudonųjų gurguolių dalyviai iš Kaišiadorių, Žaslių, Gegužinės ir Kruonio valsčių. Kruonio valsč. gurguolė susidėjo iš 135 vežimų“, – rašė „Bolševikiniu keliu“ laikraštis.

  • 1948 m. Grabučiškių gyventojas Jurgis Jasilionis (gimęs 1881 m.) parašė pareiškimą LSSR MT pirmininko pavaduotojui P. Olekai dėl nacionalizuoto turto grąžinimo. Pranešimas buvo persiųstas ištirti Kaišiadorių apskrities vykdomojo komiteto pirmininkui Feliksui Dastikui. Pastarasis savo atsakyme P. Olekai (1948 m. rugpjūčio 27 d.) rašė: „Pil. Jasilionis praeityje turėjo virš 60 ha žemės, restoraną Palemono geležinkelio stotyje nuosavam name, vieną namą Petrašiūnuose ir namą Rumšiškių valsčiuje. 1941 metais restoranas buvo nacionalizuotas, o žemė – apkarpyta. Jam palikta 20 ha. Apart to, pil. Jasilionis norėdamas sumažinti savo prievolę valstybei, 1944–1947 m. buvo nuslėpęs 7 ha žemės. 1944-47 met. palaikydavo ryšius su vietine banda „Riešutas“. 1947 m. rugsėjo mėn. sužeistam banditui davė arklį ir išvežė jį organų persekiojamas. Laike perkėlimo visa Jasilionio šeima buvo namuose. Tėvas ir sūnus su kirviais puolė karininką ir bandė pabėgti, kas jiems ir pavyko padaryti. Dabartiniu laiku pil. Jasilionis turi karvę, kiaulę ir tris paršus, o daugiau jam grąžinti Apskrities Vykd. Komitetas neranda reikalo.“ Remdamasis šiuo raštu, 1948 m. rugsėjo 20 d. P. Oleka leido J. Jasilioniui gyventi savo ūkyje. Jis buvo apdėtas visomis valst. prievolėmis. Jo prašymas grąžinti konfiskuotą turtą nepatenkintas. 1949 m. kovo 25 d. J. Jasilionį vėl mėginta ištremti į Sibirą. Bandžiusį bėgti jį kliudė ir mirtinai sužeidė trėmėjų kulkos.

  • 1948 m. gruodį įkurtas „Naujųjų Žaslių“ kolūkis (pirmininkas – A. Venskutonis); tais metais Žasliuose taip pat įkurti kultūros namai, biblioteka.

  • 1948 m. gruodžio mėn. Kaišiadorių gimnazijoje 67 pionieriai.

Prieš 65 metus

  • 1953 m. pradžia – Kaišiadoryse suimamas Adomas Matačiūnas (slap. Diemedis) iš Žaslių valsčiaus, Paukščių kaimo – vienas paskutinių Didžiosios Kovos apygardos partizanų – ir nuteisiamas ilgiems metams kalėti.

  • Mirė Zigmas Navasaitis  (1904–1953, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – agronomas.

  • 1953 m. balandžio 1 d. Kaišiadorių rajono laikraštis išėjo nauju pavadinimu – „Komunistiniu keliu“.

  • Mirė Antanas Matikas (slapyvardis Skroblas) (1909 m. gegužės mėn. Sundakų kaime, Jiezno valsč. – 1953 m. balandžio 12 d. Migonių kaimeKruonio valsč.) – partizanų būrio vadas.

  • 1953 m. liepos 16 d. „Komunistiniu keliu“ praneša, kad Kaišiadoryse po karo pastatyta daugiau kaip 80 individualių gyvenamųjų namų, atsirado naujos Komjaunimo (dabar Maironio), Pionierių (dabar J. Basanavičiaus), Žemaitės gatvės.

  • 1953 m. rugsėjo 1 d. Kaišiadorių 1-ojoje vid. mokykloje – 700 moksleivių.

  • 1953 m. rugsėjo 4 d. „Komunistiniu keliu“ laikraščio redaktore paskirta Malvina Baltušnikienė. Ji laikraštį redagavo iki 1959 m.

Prieš 60 metų

  • 1958 m. prie Darsūniškio pradėtas supilti 4 km ilgio ir 4 m aukščio pylimas, saugantis gyvenvietę nuo Nemuno vandens, kurio lygis pakilo pastačius Kauno hidroelektrinę.

  • 1958 m. statant Kauno hidroelektrinę senosios Rumšiškės perkeltos (1958–1959 m.) apie 2 km į šiaurės rytus nuo buvusios vietos. Šiuo metu yra 11,5 km į vakarus nuo Kaišiadorių, ant Kauno marių kranto.

  • 1958 m. iš senųjų Rumšiškių į naująsias perkelta varpinė (1959 m. – ir bažnyčia). I pasaulinio karo metu bažnyčioje, geležies virbų dėžėje, rasti nežinomo XVII a. kilmingojo palaikai su brangaus metalo vainiku. Jo kaukolė ir kiti kaulai buvo priraišioti prie metalinių virbų ir užlakuoti lako antspaudais. Vėliau palaikai buvo užmiršti. Antrą kartą rasti 1958 m., kai bažnyčia buvo keliama į naująją miestelio vietą. Manoma, kad šie palaikai susiję su 1655–1661 m. carinės Rusijos invazija į Vilnių bei jo apylinkes. Tada kažkokio kilmingojo palaikai galėjo būti pervežti iš Vilniaus ir čia paslėpti. Šie palaikai bei kiti po bažnyčia rasti karstai perkelti į Rumšiškių kapines.

  • Gimė Vaidotas Daunys (1958 m. sausio 2 d. Rokiškyje – 1995 m. liepos 29 d. Vilniuje, palaidotas Rumšiškių kapinėse) – rašytojas, eseistas, poetas, literatūros kritikas.

  • 1958 m. kovo 15 d. Kaišiadoryse pradėtos rengti vietinės radijo laidos (šeštadieniais).

  • 1958 m. birželio mėn. Vilniuje jūrų laivų modeliuotojų varžybas laimėjo Kaišiadorių 1-osios vid. mokyklos komanda (vadovas mokyt. Eugenijus Napalkovas).

  • 1958 m. birželio 15 d. – rajoninė dainų šventė; dalyvavo apie 2 tūkst. saviveiklininkų, apie 70 sportininkų.

  • Mirė Andrius Serbenta  (1871 m. lapkričio 10 d. Rekaviškio k., Gudelių valsč., Marijampolės apskr. – 1958 m. spalio 11 d. Vilniuje) – pedagogas, Žiežmarių vidurinės mokyklos organizatorius.

  • 1958 m. pabaigoje Rumšiškių miestelyje pagal tipinį projektą pastatytas naujas vidurinės mokyklos (dabartinės Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos) pastatas.

Prieš 55 metus

  • 1963 m. sunaikinta Kalvių kaimo viduryje stovėjusi koplyčia, kurios viduryje buvo didelis kryžius su žmogaus ūgio Nukryžiuotojo skulptūra (dabar skulptūra stovi Kalvių bažnyčios šventoriuje).

  • 1963 m. sausio 23 d. pradėti montuoti gelžbetoninio tilto per Kaišiadorių geležinkelį perdengimai; tokios konstrukcijos pėsčiųjų tiltas – pirmasis Lietuvoje.

  • 1963 m. balandžio 14 d. I rajoninė kraštotyrininkų konferencija, kuri vienu iš pagrindinių savo veiklos uždavinių laikė – „atidaryti visuomeninį kraštotyros muziejų“.

  • 1963 m. liepos 16 d. pradėtos rengti Kaišiadorių rajono radijo laidos; laidų organizatorius – žurnalistas J. Laurinavičius.

  • 1963 m. rugpjūčio mėn. Kaišiadoryse sumontuota automatinė telefono stotis.

  • 1963 m. lapkričio 1–2 d. Veterinarijos mokslinių tyrimų institute įvyko I Pabaltijo respublikų koordinacinis pasitarimas ir mokslinė konferencija, skirta instituto naujųjų laboratorijų rūmų atidarymui Kaišiadoryse.

  • 1963 m. gruodžio mėn. ELTA pranešė, kad Kaišiadoryse pradėtas statyti utilizacijos fabrikas.

Prieš 50 metų

  • 1968 m. Kilnojamoji mechanizuota kolona (KMK) Kaišiadoryse pradėjo statyti 280 vietų lopšelį-darželį (dabar pastate įsikūrę Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bei Kaišiadorių meno mokykla).
  • Mirė Jonas Matuliauskas (1899 m. Daugailių parapijoje – 1968 m. sausio 25 d. Širvintose, palaidotas Daugailių kapinėse) – kunigas, Vilūnų, Palomenės klebonas.
  • 1968 m. sausio 26 d. VII rajono partinėje konferencijoje dalyvavo LKP CK organizacinio-partinio darbo skyriaus vedėjas P. Griškevičius; „Į komunizmą“ laikraščio redaktoriumi patvirtintas B. Uždravis.
  • 1968 m. birželio mėn. Kaišiadoryse šalia gastronomo pradėta statyti gėlių parduotuvė; įrengta 1970 m. (pastatas išlikęs iki šiol).
  • 1968 m. liepos mėn. Neprėkštos ežere vykusiose „Nemuno“ draugijos plaukimo varžybose trečią kartą iš eilės laimėjo Kaišiadorių komanda.
  • Mirė Vytautas Onaitis (1939 m. lapkričio 28 d. Žiežmariuose – 1968 m. liepos 21 d. Liubercuose, Maskvos sr., palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – poetas.
  • Mirė Gerardas Žilinskas (1910 m. vasario 23 d. Kalvarijoje, Marijampolės apskr. – 1968 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Kaišiadorių gimnazijos mokytojas, Vilniaus universiteto docentas, matematikos daktaras.

  • 1968 m. lapkričio mėn. naujame dviejų aukštų pastate Kaišiadoryse (Birutės g.) įsikūrė rajono vartotojų kooperatyvas, paruošų kontora, prekybos mokykla ir kt.; 1996 m. pastatas parduotas vyskupijos kurijai, o rajono kooperatyvas išsikėlė į Vytauto Didžiojo g.

Prieš 45 metus

  • 1973 m. prasidėjo naujos Kaišiadorių katilinės statyba.

  • 1973 m. prie Girelės miško Kaišiadoryse ant sovietinių karių kapų pastatytas paminklas.

  • 1973 m. birželio mėn. „Nemuno“ sporto draugijos plaukimo pirmenybės Kaišiadoryse; Kaišiadorių komandos pergalė; J. Murnikovas – 4 aukso medaliai.

  • Mirė Jonas Aistis (Aleksandravičius) (1904 m. liepos 7 d. Kampiškių dv., Aukštosios Panemunės valsč., Kauno apskr. – 1973 m. birželio 13 d. Vašingtone, 2000 m. birželio 29 d. perlaidotas Rumšiškių kapinėse) – poetas, eseistas.

  • 1973 m. liepos mėn. Kaišiadorių vyskupiją pradėjo valdyti kan. Juozapas Andrikonis.

Prieš 40 metų

  • 1978 m. pastatytas Kaišiadorių miesto Vykdomojo komiteto pastatas (dabar Viešoji biblioteka).

  • 1978 m. sausio mėn. Kaišiadorių paukštynas pradėjo dirbti visu pajėgumu; statybos pabaigtuvių proga įvyko mitingas.

  • 1978 m. rugsėjo 1 d. Kaišiadoryse atidaryta 2-oji vidurinė (dabar Vaclovo Giržado progimnazija)mokykla.

  • 1978 m. gruodžio 17 d. „Verpeta“ (tuo metu vadinosi Lietuvos veterinarijos mokslinių tyrimų instituto (LVMTI) etnografiniu ansambliu) surengė Kaišiadoryse pirmąjį koncertą.

Prieš 35 metus

  • 1983 m. liepos 22 d. priimta eksploatuoti nauja Kaišiadorių poilsiavietė su plaukimo takais, šuolių į vandenį bokštais (prie buvusios kavinės „Po vežimu“).

  • Mirė Juozapas Meidus (1907 m. rugsėjo 18 d. Pašiekščio k., Linkmenų valsč., Utenos apskr. – 1983 m. rugsėjo 2 d. Viekšnuose, palaidotas Viekšnių bažnyčios šventoriuje) – kanauninkas, Kaišiadorių gimnazijos kapelionas ir tikybos mokytojas, Kaišiadorių vyskupijos valdytojas.

 

Prieš 30 metų

  • 1988 m. Kaišiadorių katedros kanauninkui, tremtiniui, kun. Stanislovui Kiškiui (1900–1995) suteiktas popiežiaus Garbės prelato titulas.

  • 1988 m. Girelės gatvėje Kaišiadoryse pastatytas naujas pieninės pastatas. 

  • 1988 m. iš buvusio Stoniavos dvaro pastatų buvo išlikę 4 kumetynai (3 mediniai, 1 mūrinis), arklidė, veršidė, karvidė, svirnas (visi mediniai), taip pat sodas ir tvenkiniai. Po 1990-ųjų Stoniavos dvarą atsiėmė Romerių giminės palikuonė Zofija Skurdenienė.

  • Mirė Juozas Banaitis (Banevičius) (1917 m. gruodžio 28 d. Ringailių kaimeŽiežmarių valsč. – 1988 m. kovo 2 d. Kaune) – dailininkas.

  • 1988 m. balandžio 24 d. Vysk. V. Sladkevičiui pavedamos Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko pareigos.

  • 1988 m. gegužės 29 d. Popiežius Jonas Paulius II vysk. V. Sladkevičių pakėlė į kardinolus.

  • 1988 m. birželio 24 d. Rumšiškėse susikuria pirmoji Kaišiadorių rajone (ir trečioji Lietuvoje – po Vilniaus ir Kauno) Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

  • Mirė Zofija Vida Giedrienė (1934 m. vasario 11 d. Vaiguvos kaime, Zarasų valsč. – 1998 m. rugpjūčio 3 d. Vilniuje, palaidota Rumšiškių kapinėse) – pedagogė, redaktorė, tremtinė.

  • 1988 m. rugpjūčio 17–19 d. ekologinė ekspedicija Lomenos pakrantėmis; organizavo Jaunųjų gamtininkų stotis, Gamtos apsaugos draugijos rajono skyrius, Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (LLKJS) rajono komitetas.

  • 1988 m. rugpjūčio 30 d. Kaišiadoryse susikuria Lietuvos Persitarkymo Sąjūdžio grupė.

  • Mirė Pranas Edmundas Galinis (1902 m. sausio 12 d. Miežonių kaime, Kaišiadorių valsč. – 1988 m. rugsėjo 12 d. Wrentham (Masačusetso valstija; palaidotas Bostone) – kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.

  • 1988 m. rugsėjo 12 d. įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kaišiadorių grupės susirinkimas.

  • 1988 m. rugsėjo 20 d. iš Kaišiadorių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pareigų atleistas Mykolas Gudžius, ėjęs šias pareigas nuo 1962 m.; pirmininku išrinktas Vytautas Streikauskas.

  • 1988 m. spalio 1 d. Kaišiadoryse įvyksta pirmasis Sąjūdžio mitingas.

  • 1988 m. spalio 20 d. Kardinolas V. Sladkevičius Kaišiadoryse pasirašo priešadventinį kreipimąsi į tikinčiuosius, „kviesdamas nuoširdžiai maldai už mūsų tautą, jos vienybę ir atsinaujinimo sėkmę“.

  • 1988 m. spalio 22–23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavime Vilniuje dalyvavo 5 delegatai iš Kaišiadorių rajono: S. Petrauskas, M. Šimkūnas, V. Umbrasas, Z. Veikutis, S. Šaltenis, taip pat Žaliųjų judėjimo atstovai  V. Malinauskas, R. Janauskas, V. Knašys, dar buvo pakviesti V. Litvinas, V. Streikauskas ir kt.

  • 1988 m. spalio 28 d. XV rajoninė partinė konferencija; kalbėjo ne tik komunistai, bet ir sąjūdininkai.

  • 1988 m. spalio 30 d. Kaišiadorių kultūros namuose įvyko pirmasis politinių kalinių ir tremtinių susirinkimas.

  • 1988 m. lapkričio 4 d. Kaišiadorių kultūros namuose paskutinį kartą įvyko iškilmingas posėdis, skirtas Didžiojo Spalio 71-osioms metinėms paminėti.

  • 1988 m. lapkričio 6 d. Aleksandravičių sodybvietėje Dovainonyse buvo pašventintas kryžius, o prie kelio RumšiškėsDovainonys atidengtas poeto Jono Kossu-Aisčio-Aleksandravičius atminimo stogastulpis (autorius Leonas Juozonis).

  • 1988 m. lapkričio 13 d. prie Kaišiadorių kultūros namų iškilmingai pakelta Lietuvos Trispalvė vėliava, kurią jočiūnietis Pranas Dzimidavičius tarybiniais metais išsaugojo išardytą dalimis.

  • 1988 m. gruodžio mėn. rajono organizacijos rūpinasi pagalba Armėnijai, kurią ištiko žemės drebėjimas.

  • 1988 m. gruodžio 24 d. „Į komunizmą“ laikraštis paskelbė kard. V. Sladkevičiaus kalėdinį sveikinimą, parašytą Kaišiadoryse.

Prieš 25 metus

  • 1993 m. atstatyti sovietmečiu nugriauti Kaišiadorių katedros vartai.
  • 1993 m. Kaišiadorių kapinėse pradėta statyba koplyčios – paminklo – visiems partizanams, gimusiems, gyvenusiems, kovojusiems ir žuvusiems Kaišiadorių rajone, kurią suprojektavo kaišiadorietis architektas Stasys Petrauskas. Skulptūras sukūrė Audronė Skarbaliūtė iš Pravieniškių, vitražus – kraštietis, nuo Žiežmarių kilęs profesorius Kazys Morkūnas.

  • 1993 m. Kaišiadoryse įregistruotas sporto klubas „Savingė“.
  • 1993 m. sausio 14 d. praūžęs uraganas smarkiai nuniokojo Kaišiadorių rajoną.

  • Mirė Vaclovas Giržadas (1961 m. lapkričio 22 d. Valakų kaime, Šiaulių r. – 1993 m. vasario 13 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – pedagogas, mokyklų direktorius, vienas iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio organizatorių Kaišiadoryse. Po jo mirties, 1993 m. spalio 28 d. Kaišiadorių 2-ajai vidurinei mokyklai suteiktas V. Giržado vardas (dabartinė – Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija). Mokyklos muziejuje įrengta memorialinė ekspozicija.

  • 1993 m. vasario 14 d. Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu (surinkęs 60 proc. rinkėjų balsų, S. Lozoraitis – 38 proc.). Tai buvo pirmieji Lietuvos istorijoje visuotiniai prezidento rinkimai (vasario 25 d. iškilminga Prezidento A. Brazausko inauguracija).

  • 1993 m. birželio 15 d. Kaišiadorių miesto salėje su visuomene susitiko premjeras A. Šleževičius.

  • 1993 m. birželio 25 d. Žemės ūkio banko Kaišiadorių skyriuje talonai pradėti keisti į litus.

  • 1993 m. liepos 6 d. Didžiosios Kovos apygardos kovotojų II suvažiavimas Kaišiadorių miesto salėje.

  • 1993 m. rugpjūčio 14 d. Kaišiadorių kino teatro salėje I Sibire gimusių kaišiadoriečių susirinkimas.

  • 1993 m. rugsėjo 1 d. vietoje 1991 m. pradėto kurti Kaišiadorių krašto muziejaus įsteigtas Kaišiadorių etninės kultūros centras.

  • 1993 m. spalio 1 d. – pirmoji Kaišiadorių kabelinės televizijos laida.

  • 1993 m. spalio 14 d. – iškilmingas Ūkio banko Kaišiadorių skyriaus atidarymas.

  • 1993 m. spalio 28 d. Vysk. J. Matulaitis pašventino baigtą statyti Kaišiadorių gaisrinės pastatą.

 

Prieš 20 metų

  • 1998 m. Pasaulio lietuvių dainų šventėje dalyvavo 296 Kaišiadorių rajono atstovai: LOC mišrus choras (vad. A. Bagdonas), Muzikos mokyklos jaunių choras (vad. E. Jokubauskienė), pučiamųjų orkestras (vad. V. Balčiūnas), folkloro ansamblis „Verpeta“ (vad. V. Jankauskienė) ir kt.

  • 1998 m. Kaišiadorių kabelinė televizija „Remo“ sukūrė 10 videoapybraižų iš Kaišiadorių krašto istorijos „Pažadink atmintį“ (išleista vaizdo juosta „Pažadink atmintį / scenar. aut. O. Lukoševičius, rež. D. Švenčionis, operat. A. Čiurinskas, 1998. – 300 min. – PAL VHS).

  • 1998 m. Žiežmariuose – 3954 gyventojai. Miestelis užimė 212,2 ha, jame – 31 gatvė. Bendras gatvių ilgis – 8,5 km.

  • Mirė Pranciškus Mikalauskas-Skietelė (1924 m. Rumšiškėse – 1998 m. Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse) – savamokslis rašytojas. Baigęs pradžios mokyklą, išmoko siuvėjo amato ir kurį laiką juo vertėsi. Vėliau persikėlė į Kauną ir dirbo statybose. Būdamas pensininkas, pradėjo rašyti įvairius anksčiau girdėtus pasakojimus. 2000 m. Kaune išleista P. Mikalausko-Skietelės knyga „Apie Rumšiškių senovę, miškus, burtus ir velnius“ (sudarytojas Stanislovas Abromavičius).

  • 1998 m. sausio 4 d. 21-ojoje Kaišiadorių rinkimų apygardoje už V. Adamkų balsavo 10570 rinkėjų; už A. Paulauską – 11238. Prezidentu išrinktas V. Adamkus, Lietuvoje surinkęs 49,9 proc. rinkėjų balsų (A. Paulauskas – 49,29 proc.).

  • 1998 m. vasario 14 d. Kaišiadorių miesto salėje vakaras, skirtas arkivysk. T. Matulioniui paminėti. Programą atliko aktoriai Č. Stonys, S. Siparis ir P. Zaremba. Dalyvavo vysk. J. Matulaitis.

  • 1998 m. vasario 15 d. – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 80-mečio minėjimas Kaišiadoryse. Prie Miesto salės – Vidaus reikalų ministerijos I pulko karių pasirodymas. Svečias – Krašto apsaugos viceministras E. Simanaitis. Koncertas Miesto salėje – dalyvavo Vilniaus šv. Kristoforo kamerinis orkestras (vad. D. Katkus).

  • 1998 m. balandžio mėn. Švedijos „Erikson“ firma baigė montuoti pirmąją AB „Lietuvos geležinkeliai“ skaitmeninę perdavimo sistemą ir automatinę telefono stotį, kurioje daugiau kai 2300 kanalų. Nuo Kaišiadorių iki Radviliškio nutiestas optinis ryšys.

  • Mirė Benediktas Trakimas (slapyvardis Genelis) (1921 m. gruodžio 15 d. Naujažerio kaime, Žaslių valsč. – 1998 m. gegužės 5 d. Vilniuje, palaidotas Migūčionių kapinėse) – partizanas, Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininkas. Po sunkio ligos B. Trakimas mirė 1998 m. balandžio 5 d. Palaidotas šeimos kape Migučionyse, Trakų rajone. 1992 m. suteiktas dimisijos pulkininko leitenanto laipsnis, 1998 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu. Iki mirties buvo atkurtos LLKS Didžiosios Kovos apygardos vadu.

  • 1998 m. gegužės 27 d. Kaišiadorių rajono tarybos sprendimu įkurtas Kaišiadorių muziejus.
  • 1998 m. liepos 6 d. Kaišiadorių policijos komisariato inspektorei nepilnamečių reikalams Irenai Budrikienei LR Prezidentas V. Adamkus Vilniuje įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių (kovo 26 d. išgelbėjo skęstantįjį žmogų).

  • 1998 m. rugpjūčio 23 d. Kaišiadorių kapinėse koplyčią Didžiosios Kovos apygardos Laisvės kovotojams pašventino buvęs politinis kalinys, Kaišiadorių vyskupijos kancleris, prelatas Jonas Jonys. Juodo granito plokštėse, įmontuotose koplyčios sienose, įrašytos 358 partizanų pavardės.

  • 1998 m. rugsėjo mėn. AB „Kaišiadorių paukštynas“ susikūrė profsąjunga. Pirmininkas Virginijus Jurkus. Tai pirmoji Kaišiadorių profsąjunga, įeinanti į Kauno profesinę sąjungą „Sandrauga“.

  • 1998 m. rugsėjo–lapkričio mėn. AB „Kelda“ (Vievis) prie Kaišiadorių savivaldybės rūmų įrengė naują (30 vietų) mašinų stovėjimo aikštelę (prie Birutės g.).

  • 1998 m. rugsėjo 5 d. Girelės parko estradoje Kaišiadoryse vasaros palydų šventė. Tarprajoninės galiūnų varžybos. Nugalėjo Blėkaitis iš Birštono, antras – kaišiadorietis D. Andriulis, trečias – Lietuvos trikovės čempionas A. Abrutis (Mažeikiai). Komandomis laimėjo mažeikiečiai (Lietuvos kultūrizmo čempionas R. Pocius, A. Abrutis). Koncertavo V. Pauliukas ir grupė „Vairas“.

  • Mirė Vacys Bukauskas  (1937 m. lapkričio 27 d. Mijaugonių k., Žaslių valsč. – 1998 m. rugsėjo 17 d. Kaišiadoryse, palaidotas Mijaugonių kapinėse) – žurnalistas, vertėjas, poetas.

  • 1998 m. spalio mėn. Kaišiadoryse atidaryta statybinių ir ūkinių prekių parduotuvė „Divenda“ (Gedimino g.).

  • 1998 m. spalio 21 d. Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje susitikimas su visuomene – pokalbis „Koks turėtų būti Kaišiadorių muziejus?“.

  • 1998 m. spalio 28 d. rajono taryba nusprendė nuo 1999 m. sausio 1 d. įsteigti Kaišiadorių miesto seniūniją.

  • 1998 m. lapkričio mėn. kaišiadorietė Raselė Ščerbavičienė parengė savo dainų kasetę „Laukimas“.

  • 1998 m. lapkričio 30 d. Kaišiadorių rajono policijos komisaru paskirtas Gediminas Aleksonis.

  • 1998 m. gruodžio mėn. pirmą kartą lietuvių kalba viena knyga išleistas visas Šventasis Raštas. Naujojo Testamento vertėjas kun. Č. Kavaliauskas, buvęs Kaišiadorių katechetinio centro vadovas. Šventąjį Raštą išleido „Katalikų pasaulio“ leidykla, išspausdino A. Jakšto spaustuvė Kaišiadoryse.

  • 1998 m. gruodžio 17 d. iškilmingas Kaišiadorių rajono tarybos posėdis Savivaldybės rūmuose, skirtas Lietuvos savivaldybių 80-mečiui paminėti. Vaikų muzikos mokyklos mokinių koncertas.

 

Prieš 15 metų

  • Mirė Regina Žulienė-Šinkutė (1927 m. rugpjūčio 15 d. Kaišiadoryse – 2003 m.) – Lietuvos žemės ūkio akademijos Žemdirbystės katedros docentė.

  • 2003 m. sausio 5 d. LR Prezidento rinkimų II turas. Kaišiadorių rajone už R. Paksą balsavo 55,44 proc. rinkėjų, už V. Adamkų – 44,56 proc. Lietuvoje už R. Paksą – 54,91 proc., už V. Adamkų – 45,09 proc.

  • 2003 m. sausio 14 d. Kaišiadorių savivaldybės rūmuose įteikti mandatai 25 rajono tarybos nariams. Mandatus gavo: socialdemokratai – 7, liberalai – 5, krikščionys demokratai – 2, konservatoriai – 2, socialliberalai – 2, Valstiečių partijos ir Naujosios demokratijos sąjungos atstovai – 2, Laisvės sąjungos atstovai – 1.

  • 2003 m. sausio 25 d. Kaišiadorių kultūros centre – liaudiškos muzikos kapelijos iš Žiežmarių (vadovas J. Krinickas) 15 m. jubiliejus ir „Žiežmaros“ vardo suteikimo iškilmės.

  • 2003 m. sausio 28 d. LR Prezidentas V. Adamkus 5 Lietuvos krepšininkams už ryžtą iškovojant bronzos medalius Sidnėjaus Olimpinėse žaidynėse Prezidentūroje įteikė ordinus, tarp jų ir LK Gedimino 3-iojo laipsnio ordiną kaišiadoriečiui Ramūnui Šiškauskui.

  • 2003 m. vasario mėn. Vilniaus knygų mugėje buvo įrengtas Kaišiadorių stendas, kuriame pirmą kartą pristatyti Kaišiadorių rajone išleisti leidiniai (leidinius pristatinėjo Kaišiadorių viešosios bibliotekos ir Kaišiadorių muziejaus darbuotojai).

  • 2003 m. kovo 31 d. Kaišiadorių kultūros centre sporto vakaras – J. Laurinavičiaus knygelės „Ramūnas Šiškauskas“ pristatymas. Dalyvavo R. Šiškauskas, „Lietuvos ryto“ vyr. treneris J. Kazlauskas, Kūno kultūros ir sporto departamento gen. direktorius Vytas Nėnius, knygelės autorius. Koncertavo vokalinis-instrumentinis ansamblis „Eksperimentas“.

  • 2003 m. balandžio 10 d. – antrasis Kaišiadorių rajono tarybos posėdis. Meru išrinktas socialdemokratas Gintautas Mišeikis (13 balsų iš 25). Pranas Zaveckas surinko 12 balsų.

  • 2003 m. gegužės 6 d. Eurobusas Kaišiadoryse, agituojantis dalyvauti referendume (gegužės 10–11 d.) dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Koncertavo Bavarija, Jonis, Neda. Kultūros centre susitikimas su LR Seimo pirmininko pav. Gintaru Steponavičiumi, Seimo nariais Broniumi Bradausku ir Juozu Matulevičiumi, žurnalistu Algimantu Čekuoliu.

  • Mirė Juozas Degutis (1925 m. lapkričio 1 d. Girgždų k., Kruonio valsč., Kaišiadorių r. sav. – 2003 m. birželio 3 d. Kaune) – Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius.

  • 2003 m. birželio 26 d. Kaišiadorių rajono tarybos posėdyje atsistatydino meras socialdemokratas Gintautas Mišeikis; išrinktas naujas meras – liberalas Romualdas Urmilevičius; administracijos direktoriumi paskirtas liberalas Antanas Lukoševičius.

  • 2003 m. liepos 11 d. Kaišiadorių ligoninėje atidaryta koplytėlė. Iškilmėse dalyvavo vysk. J. Matulaitis, Kaišiadorių parapijos klebonas kun. R. Jurkevičius, grupė svečių iš Vokietijos (su labdara).

  • 2003 m. rugsėjo 17 d. Kaišiadorių bendruomenės susitikimas miesto aikštėje su Europos krepšinio čempionato nugalėtoju R. Šiškausku. Dalyvavo rajono visuomenė, dainavo „Verpeta“.

  • 2003 m. spalio mėn. UAB „Vilniaus plėtros grupė“ prie Vaclovo Giržado vid. mokyklos išsinuomavo 1,5 ha sklypą statyboms – Kaišiadoryse prasideda prekybos centro IKI statyba.

  • 2003 m. spalio mėn. Kaišiadorių savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta mokyt. Marijos Marcevičienės sudaryta Sibiro tremtinių atsiminimų knyga „Atmintis“. Dalyvavo autorė. Knygą išleido Kaišiadorių muziejus.

  • 2003 m. spalio 5 d. Kaišiadoryse, Vytauto Didžiojo gatvėje, Kaišiadorių parapijos klebonas R. Jurkevičius pašventino naują šarvojimo salę (80 kv. m). Tai kaišiadoriškio Jono Balnio įmonės „Priegolė“ padalinys.

  • Mirė Pranciškus Genevičius  (1923 m. vasario 27 d. Jundeliškių k., Nemajūnų valsč., Alytaus apskr. – 2003 m. lapkričio 27 d. Vilniuje, palaidotas Darsūniškio bažnyčios šventoriuje) – kunigas, poetas, Kaišiadorių vikaras, ŽiežmariųDarsūniškio klebonas.

Prieš 10 metų

  • Nuo 2008 m. Kruonyje vyksta klasikinės muzikos festivalis ,,Renesanso naktys Kruonyje“. Festivalio koncertai vyksta Kruonio bažnyčioje arba dvarvietėje.

  • Mirė Marijona Matijošienė-Miciūnaitė (1927 m. birželio 19 d., Kaišiadorys – 2008 m. sausio 12 d.) – advokatė. 1934–1939 m. mokėsi Kaišiadorių pradinėje mokykloje, 1939–1947 m. – Kaišiadorių gimnazijoje, 1949–1953 m. studijavo VU Teisės fakultete.

  • 2008 m. sausio 22 d. iškilmingas NORFOS parduotuvės atidarymas Kaišiadoryse (Maironio g. 1). Ji įsikūrė iš „Nemuno baldų“ išnuomotose patalpose, kur anksčiau buvo Kaišiadorių agrofirmos parduotuvė ir kavinė.

  • 2008 m. sausio 26 d. Kaišiadorių Švietimo ir kultūros paslaugų centre nacionalinį diktantą „Lietuvių kalba prieš barbarizmus, asimiliaciją, žargoną“ rašė 28 rajono gyventojai.

  • 2008 m. vasario 13 d. – projekto „Kaišiadorių rajono verslo aplinkos vadovas“ baigiamoji konferencija Kaišiadorių kultūros ir meno centre. Leidinio „Kaišiadorių rajono verslo aplinkos vadovas“ pristatymas. Konferencijos svečiai – prezidentas Algirdas Brazauskas, LR ūkio ministerijos sekretorius G. Rainys, LR Seimo narys Bronius Bradauskas, rajono savivaldybės meras Romualdas Urmilevičius, kiti.

  • 2008 m. vasario 19 d. viešojoje bibliotekoje pristatyta Kaišiadorių muziejaus išleista knyga „Atsimenantys Kaišiadorys“ (sudarytoja Marija Marcevičienė).  Dalyvavo knygos sudarytoja, leidėjai, apie dvidešimt knygai pateikusių atsiminimų autorių.

  • 2008 m. vasario 24 d. Kaišiadorių meno mokyklos solistė Gabrielė Jocaitė (mokytoja Laima Mažuolytė) „Dainų dainelės“ konkurse pateko į finalinį turą ir dainavo per Lietuvos televiziją.

  • 2008 m. vasario 25 d. Vilniaus kaišiadoriečių klube (pirmininkas hab. dr. prof. A. Zakarevičius) pristatyta M. Marcevičienės sudaryta knyga „Atsimenantys Kaišiadorys“. Dalyvavo Kaišiadorių muziejaus direktorius O. Lukoševičius ir muziejininkas R. Gustaitis. Ten pat pristatyta knyga „Vadovas po Žaslius“. Koncertavo folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vad. L. Purlienė).

  • 2008 m. kovo 15 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko Vilniuje gyvenančių kaišiadoriečių klubo narių sueiga (pirmininkas hab. dr. prof. A. Zakarevičius). Dalyvavo prof. K. Morkūnas, prof. A. Šaltenis, prof. B. Genzelis ir kt.

  • 2008 m. kovo 15 d. mirė ilgametė (nuo 1954 iki 2000 m.) Kaišiadorių ligoninės gyd. terapeutė, buvusi vidaus ligų skyriaus vedėja Aldona Linkevičienė (g. 1927-09-04). Tarybiniais laikais ji vieną kadenciją buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatė.

  • 2008 m. gegužės mėn. savavališkai nugriautas svarbus Kaišiadorių istorinis akcentas – prof. Viktoro Ruokio gyvenamasis namas (Gedimino g.).

  • 2008 m. gegužės 1 d. Kaišiadoryse įvyko Dievo Tarno Teofiliaus Matulionio (1873–1962), Kaišiadorių arkivyskupo, gyvenimo ir kankinystės bylos proceso vyskupijos etapo užbaigimo minėjimas. Sielovados centre pranešimą apie Dievo Tarno T. Matulionio gyvenimą ir veiklą skaitė beatifikacijos bylos istorikų komisijos narys, istorijos mokslų daktaras, docentas Sigitas Jagelevičius. Kaišiadorių katedroje vyko bylos proceso užbaigimo sesija. Joje dalyvavo Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivysk. dr. Peter Stephan Zurbriggen, arkivysk. Jonas Bulaitis, atvykęs iš Romos, Telšių vysk. dr. Jonas Boruta SJ, Panevėžio vysk. Jonas Kauneckas, Panevėžio vysk. emeritas Juozas Preikšas, Kaišiadorių vysk. Juozas Matulaitis ir kt. Dievo Tarno J. Matulionio beatifikacijos bylos medžiagą sudaro 8 tomai.

  • 2008 m. gegužės 23 d. Kaišiadorių kultūros ir meno centre iškilmingai paminėtas Kaišiadorių miškų urėdijos 90-mečio jubiliejus. Pirmą kartą sugrotas Kaišiadorių miškų urėdijos himnas (žodžių ir muzikos autorius J. S. Krinickas). Pristatyta Vidmanto Zabarausko knyga „Darbai ir dienos (miškų urėdijos istorija)“.

  • 2008 m. gegužės 29 d. atidarytas Kaišiadorių socialinių paslaugų centras (Vytauto Didžiojo g.).
  • 2008 m. gegužės 30 d. – Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų 35-erių metų jubiliejaus šventė Kaišiadorių kultūros ir meno centre. Koncertavo Žilvinas Žvagulis.

  • 2008 m. liepos 25 d. Kaišiadoryse lankėsi Estijos Respublikos Jegevos rajono delegacija, kurią sudarė verslininkai, kultūros ir meno atstovai, savivaldybės administracija. Tarp Kaišiadorių ir Jegevos rajonų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Šio susitikimo metu buvo aptartos tolimesnio bendradarbiavimo ir glaudesnių ryšių plėtojimo galimybės.

  • 2008 m. rugsėjo 28 d. – Kaišiadorių rajone gyvenančių Afganistano karo dalyvių susirinkimas kavinėje „Pas Radvilą“. Nuspręsta kurti „Afganų“ klubą. Iniciatyvinės grupės pirmininku išrinktas Algimantas Radvila.

  • 2008 m. rugsėjo 30 d. – Kaišiadoryse lankėsi Tvistringeno (Vokietija) savivaldybės burmistras Krazl Meyer ir Maltos ordino pagalbos tarnybos delegacija. Burmistras su Kaišiadorių rajono savivaldybės meru R. Urmilevičiumi prie savivaldybės rūmų pasodino draugystės medį.

  • 2008 m. spalio 3 d. – Sąjūdžio 20-mečio minėjimas. Atminimo lentos atidengimas ir pašventinimas (vysk. J. Matulaitis) prie Kaišiadorių viešosios bibliotekos. Filmo apie Atgimimo įvykius Kaišiadorių krašte pristatymas (aut. L. Glinskis). Svečiai – prof. V. Landsbergis, kandidatas į LR Seimą K. Uoka.

  • 2008 m. spalio 17 d. – Kaišiadorių muziejaus išleistos Gintauto Žalėno knygos „Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių varpai“ pristatymas Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje. Dalyvavo autorius, Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, generalvikaras dr. kun. A. Jurevičius.

  • 2008 m. spalio 17 d. – iš pastato, kuriame įsikūrusi Kaišiadorių meno mokykla, į pastatą, esantį Gedimino g. 48, persikėlė Kaišiadorių rajono pedagoginė psichologinė tarnyba (ji įsikūrusi 2004 m. liepos mėn.).

  • 2008 m. spalio 26 d. antrajame LR Seimo rinkimų ture Kaišiadorių-Elektrėnų vienmandatėje rinkimų apylinkėje Nr. 59 Seimo nariu trečiai kadencijai išrinktas socialdemokratas Bronius Bradauskas, surinko 54,65% rinkėjų balsų.

  • 2008 m. lapkričio 21–22 d. – Kaišiadorių savivaldos 90-mečio minėjimas. „Bitlan“ koncertas Kultūros ir meno centre. Iškilmingas rajono savivaldybės tarybos posėdis Kultūros ir meno centre. Pranešėjai Kaišiadorių muziejaus direktorius O. Lukoševičius, rajono savivaldybės meras R. Urmilevičius, mokinių tarybos pirmininkė Jurgita Joneliūnaitė, Saulius Nefas. Mokinių modernaus folkloro studijos kompaktinės plokštelės „Snaudala“ pristatymas-koncertas (vad. Č. Kriščiūnas).

  • 2008 m. lapkričio mėn. Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje įvykusiame LPS pirmojo suvažiavimo 20-mečio minėjime dalyvavo grupė kaišiadoriečių: M. Šimkūnas, M. Nasevičius ir kt.

  • 2008 m. lapkričio mėn. Popiežius Benediktas XVI suteikė Jo Šventenybės kapeliono (monsinjoro) titulą Kaišiadorių vyskupo generalvikarui teol. dr. kun. Algirdui Jurevičiui. Garbės titulo liudijimus įteikė Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis.

  • 2008 m. gruodžio mėn. Kaune mirė buvęs ilgametis Kaišiadorių rajono laikraščio fotokorespondentas Pranas Dubosas. Palaidotas Karmėlavos kapinėse.

  • 2008 m. gruodžio mėn. „Atspindžių“ redakcijos paskelbtuose „Metų žmogus“ rinkimuose daugiausia skaitytojų balsų surinko „Verpetos“ folkloro ansamblio vadovė Valerija Jankauskienė.

  • 2008 m. gruodžio mėn. Kaišiadorių viešoji biblioteka išleido sieninį mėnesinį kalendorių, kuriame randame svarbiausias rajono istorines datas, paminėtos žymesnių rajono žmonių sukaktys.

  • 2008 m. gruodžio mėn. Kaišiadoryse vyko futbolo centro „Baltai“ ir LFF (Lietuvos futbolo federacijos) surengtos Kauno zonos atrankinės šeimų futbolo varžybos. Dalyvavo 7 šeimos – penkios Kaišiadorių, po vieną iš Kauno ir Marijampolės. Pirmenybes laimėjo Širvinskai iš Kaišiadorių.

  • 2008 m. gruodžio mėn. į modernų pastatą Girelės g. 45A persikėlė Kaišiadorių rajono darbo birža (direktorė Ramutė Sinkevičienė). Darbo biržoje dirba 14 specialistų ir 2 techniniai darbuotojai. Darbo biržoje užregistruoti 754 darbo ieškantys žmonės. Trijų aukštų pastatas buvo pastatytas per vienerius metus. Statyba kainavo per 7 mln. litų.

  • 2008 m. gruodžio 6 d. Žemės ūkio ministerijoje iškilmingai įteikti apdovanojimai konkurso „Kaimo spindulys 2008“ laureatams. Nominaciją „Kaimo žurnalistas“ paskirta „Kaišiadorių aidų“ redaktoriui J. Laurinavičiui. Tai pirmas Kaišiadorių miesto (ir rajono) atstovas, šio konkurso nugalėtojas. Laureato prizą – Pavasarinį angelą – įteikė žemės ūkio ministrė prof. K. Prunskienė.

  • 2008 m. gruodžio 29 d. Šv. Kalėdų koncertas Kaišiadorių katedroje. Dalyvavo choras „Jauna muzika“ (vadovas Vaclovas Augustinas), dainininkė Gintarė Skėrytė ir styginių kvartetas „Chordos“. Įteiktos rajono savivaldybės kultūros premijos Vytautui Lapinskui (Darsūniškis), Audronei Neniškienei (Paparčiai) ir Irenai Skurvydienei (Žiežmariai).

Prieš 5 metus