2020 metų atmintinos datos Kaišiadorių rajone

SSRS kariuomenė peržengia Lietuvos sieną.
1940 m. birželio 15 d. LCVA

Prieš 655 metus

  • Mirė Dirsūnas (nužudytas 1365 m.) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vietininkas, Darsūniškio Jono iš Posilgės kronikoje pasakojama, kad Dirsūnas, susekęs samokslą, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnų Butautą uždarė į kalėjimą. Sąmokslas buvo organizuotas, kai Kęstutis su Algirdu išskubėjo į Voluinę padėti Liubartui. Survilos vadovaujami sąmokslininkai nužudė Dirsūną, o Butautą išlaisvino. Torūnės analuose Dirsūnas vadinamas „dideliu krikščionių persekiotoju“. Jo valdos buvo Dirsūniškis (XIV a. – valsčiaus centras; dabartinis Darsūniškis), kurį po Dirsūno žūties paveldėjo jo sūnus. Darsūniškyje buvo medinė pilis.

 

Prieš 645 metus

  • 1375 m. (ir 1348 m.) prie Strėvos upės, galbūt ir prie dabartinių Mūro Strėvininkų (kur, manoma, jau XIV a. buvusi lietuvių pilis, kronikose minima Streben vardu) vyko lietuvių mūšiai su kryžiuočiais.
  • Kryžiuočiai su talkininkais iš Prancūzijos ir Vokietijos 1375 m. ties Darsūniškiu persikėlė per Nemuną ir pernakvojo Vaiguvoje. Pakeliui sudegino Surmiliškių kaimą prie Strėvos upės ir pirmą kartą puolė Trakų pilį, o po to ir Lietuvos sostinę Vilnių, bet jų paimti nepajėgė.

 

Prieš 635 metus

  • Kryžiuočiai 1385 m. grįždami iš Vilniaus ties Rumšiškių gyvenviete susikovė su lietuviais, trukdančiais jiems persikelti per Nemuną.

 

Prieš 610 metų

  • 1410 m. liepos 15 d. įvyko Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir svarbiausių viduramžių mūšių Europoje. Jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės pajėgos – vadovaujamos Vytauto ir Jogailos – sutriuškino Vokiečių (Kryžiuočių) ordiną. Sumuštas Ordinas jau nebekėlė egzistencinės grėsmės nei Lenkijai, nei Lietuvai. Mūšis įvyko tuometinėje ordino teritorijoje Prūsijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, tarp Griunfeldo, Tanenbergo (dabar Stembarkas) ir Liudviksdorfo (dabar Lodvigovas) kaimelių (dabar Lenkijos teritorija). Įvairių šaltinių vertinimu, mūšyje dalyvavo 25 000–85 000 žmonių, o žuvo – 15 000–50 000. Lietuvių-lenkų pusėje dalyvavo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių. Remiantis istoriko prof. Zigmanto Kiaupos tyrimu apie mūšyje dalyvavusį Kauno pulką, galima pagrįstai teigti, kad Žalgirio kautynėse dalyvavo ir kariai iš dabartinio Kaišiadorių rajono– RumšiškiųDarsūniškioŽiežmarių apylinkių.

 

Prieš 590 metų

  • 1430 m. Darsūniškio pilyje Vytautas parašė laišką Kryžiuočių ordino magistrui P. Rusdorfui, kviesdamas jį į savo karūnaciją.

 

Prieš 560 metų

  • Pirmoji Žaslių bažnyčia greičiausiai buvo pastatyta apie 1460 m., kuri konsekruota Vilniaus vyskupo Mikalojaus Dzieržkovičiaus (buvusio vyskupu tarp 1453–1467 m.). Ši bažnyčia sugriuvo XVII amžiuje.
  • Apie 1460 m. rašytoje bajorų Nacų fundacijoje Žaslių bažnyčiai, be kitų vertybių, skirta dešimtinė iš Žasliųdvaro, kuriam priklausė ir Pajautiškių kaimas.

 

Prieš 520 metų

  • Apie 1500 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras totoriaus Erustano sūnui Kurmančiukui paskyrė trijų kaimų žemes prie Neries, tarp jų ir dalį Panerių žemių, vėliau vadintas Panerių Kurmančikais. Du iš kaimų pavadinti Panerių Kurmančikais ir Paparčių Kurmančikais (prie asmenvardžio pridėjus greta buvusios gyvenvietės pavadinimą), o trečias kaimas šiek tiek vėliau įgijo Lemučionių Kurmančikų pavadinimą nuo totoriaus Lemučio, rašytiniuose šaltiniuose minimo tarp 1525–1535 m., vardo. Šioje žemėje apie 300 m. gyveno minėtų totorių palikuonys – gausi Aziulevičių giminė. Kitos kilmingos totorių giminės atstovas Lambardejus Lembovičius žinomas kaip dalies Panerių žemių savininkas.

 

Prieš 510 metų

  • Yra duomenų, kad apie 1510 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis totoriui Aziului dovanojo Gudzenkos dvarą. Pastarojo anūkas Abrahimas 1570 m. minimas kaip Gudzenkos dvaro valdytojas.
  • 1510 m. gruodžio 18 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis Darsūniškio dvarą iki gyvos galvos atidavė valdyti maršalkai Venslavui Kostevičiui.

 

Prieš 500 metų

  • 1520 m. Gegužinės parapiją įsteigė ir inventoriumi aprūpino Polocko vaivadienė Benigna Radvilaitė-Astikienė. 1530 m. jos sūnus Jurgis Astikaitis bažnyčiai dovanojo Romanovščiznos palivarką. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta Neries ir Beržės santakoje.
  • Mokykla Žiežmariuose veikė jau 1520 m. Ji turėjo būti įsteigta dar anksčiau, nes 1511 m. klebonas yra skundęsis negalįs išlaikyti mokytojo. Žygimantas Senasis padidino beneficiją ir vėl įpareigojo Žiežmarių kleboną išlaikyti mokytoją.
  • Gimė Barbora Radvilaitė (1520 m. gruodžio 6 d. (kitais duomenimis 1522 ar 1523 m.) – 1551 m. gegužės 8 d. Krokuvoje, palaidota Vilniaus katedroje) – iš Radvilų giminės kilusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikė,  Naugarduko vietininko ir Trakų vaivados Stanislovo Goštauto (m. 1542) našlė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520–1572) žmona,  Lietuvos didžioji kunigaikštienė (nuo 1548) ir Lenkijos karalienė (nuo 1550). Goštautų giminės valda Žasliai po jų mirties atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, o šis Žaslius užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei. Lenkijos karalius Žygimantas Augustas savo žmonai Barborai Radvilaitei 1549 m. vasario 13 d. dar užrašė Kauno pilį, Rumšiškes, Merkinę, Alytų, Nemunaitį, Birštoną, Žiežmarius, Stakliškes, Karmėlavą, Vilkiją, Skirsnemunę, Veliuoną.

 

Prieš 475 metus

  • 1545 m. Stanislovas Astikavičius visą savo turėtą turtą, taip pat ir Gegužinės dvarą, paliko savo broliui Naugardo vaivadai Grigaliui Astikavičiui.
  • 1545 m. Krivonių žemes valdė karališkas bajoras P. Turas.
  • 1545 m. Kruonis parduotas Smolensko kaštelionui G. Tryznai, o 1570 m. atiteko Oginskiams.

 

Prieš 470 metų

  • 1550–1551 m. Žiežmarius, kaip ir Trakus bei Eišiškes, nusiaubė Vilniuje kilusi ir po Lietuvą paplitusi maro epidemija.

 

Prieš 465 metus

  • 1555 m. Lietuvoje apsilankiusio Povilo Vergerijaus liudijimu, Šilonyse tuo metu jau stovėjo evangelikų reformatų bažnyčia.
  • Nuo įsikūrimo Uogintuose praėjus maždaug pusei amžiaus (laikotarpiu tarp 1542–1555 m.) kunigaikščiai Hlušonokai pagal vietovardį Oginty pradeda save vadinti Oginskiais. Matyti aiški sąsaja tarp naujo giminės vardo atsiradimo ir prasidėjusio naujų valdų įsigijimo proceso. Bohdanas Dymitrovičius Hlušonokas minimas 1542 m. (tais metais jis ir mirė), o jau 1555 m. jo našlė Bogumila Pavlovna savo sūnums kunigaikščiams Matvėjui ir Fedorui Bohdanovičiams Oginskiams užrašė Stoniavos dvarą prie Strėvos upės Žiežmarių paviete, kurį jai buvo užrašęs jos velionis vyras kunigaikštis Bohdanas Dymitrovičius Oginskis. Pastarojo našlė Bogumila Pavlovna velionį vyrą 1555 m. jau vadina kunigaikščiu Fedoru Dymitrovičium Oginskiu.

 

Prieš 460 metų

 

Prieš 455 metus

  • 1565 m. liepos 30 d. LDK pašauktinių sąraše minimas, apytikriai dabartinio Kaišiadorių dvaro pastatų vietoje gyvenęs ir čia žemės turėjęs, dvarininkas totorius Chašaidaras (Choišadaras) Momulevičius. Jis paminėtas ir 1567 m. sudarytame pašauktinių sąraše. Šis dvarininkas davė pradžią kilmingai Chašaidarovičių giminei, 1567 m. gavusiai herbą, vaizduojantį tris trimitus. Asmenvardis Chašaidar yra dviejų arabiškų žodžių junginys. Pirminė forma: Hadžy + Hajdar. Bendrinis žodis Hadžy (Chadži) – „piligrimas į Meką“ – eidavo prieš asmenvardį musulmono, dalyvavusio piligriminėje kelionėje į šventą musulmonų miestą Meką. Žodis Hajdar reiškia asmenvardį „liūtas“. Chašaidarovičių giminė, kaip spėjama, po 1666 m. galėjo išvykti iš Lietuvos į Turkiją. Chašaidaro vardu imtas vadinti ir jam priklausęs dvaras – 1590 m. pirmą kartą paminėta gyvenamoji vietovė Košeidarova (rus. Кошейдарова).

 

Prieš 450 metų

  • 1570 m. Darsūniškio valsčiaus inventoriuje minimas Panemunės (Garmiškės) kaimas su 1 sodyba ir 3 valakais žemės.
  • 1570 m. Kruonio dvaro ir valsčiaus inventoriaus sąraše paminėtas valsčiui priklausantis Migonių kaimas su 11 sodybų ir 11 valakų žemės. Taip pat paminėtas valsčiui priklausantis Norkūnų kaimas su 6 sodybomis. Inventoiuje minimas ir Kruonio dvarui priklausęs Pikučionių kaimas.
  • 1570 m. Kruonio miestelis atiteko Oginskiams.

 

Prieš 430 metų

  • 1590 m. lapkričio 17 d. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta nuo totoriaus Chašaidaro dvaro pavadinimo kilusi gyvenamoji vietovė Košeidarova (rus. Кошейдарова), kuri davė vardą ir dabartinio Kaišiadorių miesto ir rajono pavadinimai.

 

Prieš 425 metus

 

Prieš 420 metų

  • 1600 m. Žiežmarių miestelyje buvo apie 1000 gyventojų, veikė 38 smuklės, dirbo 11 mėsininkų.

 

Prieš 400 metų

  • Apie 1620 m. Žiežmarių bažnyčia buvo atitekusi protestantams. Maskvos rusų invazijos metu (1654–1655 m.) bažnyčia sunaikinta.

 

Prieš 395 metus

  • 1625 m. Samuelis Levas Oginskis (?–1657, palaidotas Kruonio cerkvėje; dabar – Kruonio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia) – būdamas karaliaus rotmistras, dalyvavo žygyje prieš turkus.
  • 1625 m. rašytas Palomenės dvaro valstiečių susitarimas su kaimyninio dvaro valstiečiais dėl pono Palomenskio turto pasidalijimo. Valstiečiai apiplėšė savo poną ir nutarė pasidalinti jo turtą (susitarimo raštas saugomas Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejuje).
  • 1625 m. Senkos anūkai Murtoza, Mustafa, Abdula ir Bogdanas pasidaliję valdė Senkonis, kurių vietovardis yra asmenvardinės kilmės, kilęs iš totoriaus vardo Senka.

 

Prieš 390 metų

  • 1630 m. vasario 14 d. Raina Oginskienė Kruonio stačiatikių vienuolynui „amžinam naudojimui“ padovanojo Žydeikiškių kaimą bei kitų jai priklausiusių žemių.

 

Prieš 385 metus

 

Prieš 375 metus

  • 1645 m. vizitacija mini Žaslių seniūno, uolaus kataliko Jono Alfonso Lackio ir parapijiečių rūpesčiu neseniai pastatytą medinę Žaslių šventovę (bažnyčią), Rusijos karių sudegintą 1655 metais.

 

Prieš 365 metus

  • Carinės Rusijos invazijos į Lietuvą metu 1655–1661 m. buvo sudegintos Gegužinės, Žaslių, Žiežmarių, Rumšiškių bažnyčios, nusiaubtos ir kitos dabartinio Kaišiadorių rajono gyvenvietės su apylinkėmis.
  • 1655 m. iš geležies nulietas vienas iš trijų Kaišiadorių katedros varpų, kuris yra itin įdomus ir vertingas.
  • 1655 m. Paparčių dominikonų vienuolyne buvo įkurtas noviciatas – kandidatų į dominikonų vienuolius rengimas. Jo patalpos buvo pirmame vienuolyno aukšte. Taip pat noviciatas ruošė ir būsimuosius mokytojus dominikonų ordino išlaikomoms mokykloms. Vienuolyno studijose profesoriai dėstė filosofiją, logiką, teologiją ir metafiziką. Iš XVII a. dėsčiusių profesorių beveik visi buvo studijavę užsienyje: Romoje, Paduvoje, Neapolyje.

 

Prieš 360 metų

  • 1660 m. Paparčių parapijos krikšto metrikų knygoje paminėta gyvenvietė Barčiai.

 

Prieš 340 metų

 

Prieš 330 metų

  • Mirė Marcijonas Aleksandras Oginskis (1632–1690) – pulkininkas, Trakų vaivada, Lietuvos didysis kancleris, pasiuntinys į Seimą ir LDK Vyriausiąjį Tribunolą, daugelio seniūnijų, tarp jų ir Darsūniškio, seniūnas, Strėvininkų bei kitų dvarų savininkas. Aleksandro Oginskio ir jo antros žmonos Kotrynos Polubinskaitės sūnus, Bohdano Oginskio anūkas. Buvo auklėjamas stačiatikybės dvasia. Spėjama, kad mokėsi Vilniaus universitete (tuometinėje Akademijoje), kurio bibliotekai įsteigti 1647 m. paskyrė reikalingą pinigų sumą. Vėliau studijavo Krokuvos akademijoje, o nuo 1650 m. Leideno (Olandija) universitete. Pagrįstai spėjama, kad Marcijonas Aleksandras Oginskis yra nutapytas garsaus olandų dailininko Rembranto (1606–1669).
  • 1690 m. Švedijos karalius Karolis XI finansavo į Lietuvą ir Lenkiją pasiųstą Upsalos universiteto orientalistikos profesorių G. Peringerį, kad šis išžvalgytų „vieną žydų sektą, vadinamą karaimais“. Švedų profesorius su kitu, kol kas nežinomu asmeniu, lankėsi ir Kruonyje.

 

Prieš 320 metų

  • 1700 m. Kučevskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rotmistras, nusipirko iš P. Korsako, Trakų pakardininkio, Karsakų (Korsakai, Karsakiškės) dvarą. Kita dvaro dalis priklausė Stravinskiams.
  • 1700 m. prasidėjo vadinamasis Šiaurės karas (kitaip – Didysis Šiaurės karas; trukęs iki 1721 m.), tarp Rusijos ir Švedijos dėl Baltijos jūros ir jos pakraščių. Su Švedija įvairiu laiku kariavo Lietuvos ir Lenkijos valstybė (Abiejų Tautų Respublika) (iki 1711 m.), Danija, Saksonija, Prūsijos karalystė ir Hanoveris. Politinė padėtis Lietuvoje buvo sudėtinga, ji tapo svetimų kariuomenių veiksmų baze. Lietuva buvo siaubiama, miestai, kaimai plėšiami. Švedijos kariuomenė (vadas karalius Karolis XII) 1701 m. liepos–rugsėjo mėn. įsiveržė į Lietuvą (neva saugoti didikų Sapiegų, prašančių Švedijos globos, dvarų), gruodžio 20 d. užėmė Kauną, 1702 m. balandžio 5 d. – šalies sostinę Vilnių, vėliau – didumą Lenkijos. Šio Šiaurės karo metu (1702 m.) į Lietuvą įsiveržę švedai užėmė ir Darsūniškį. 1702 m. kovo 14 d. Darsūniškyje įvyko didelis mūšis. Susikovė švedų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių daliniai. Mūšis pasibaigė lietuvių pergale. Švedų pėstininkai, plaukę Nemunu, pateko nelaisvėn, o švedų kavalerijos būrys žuvo beveik visas, išskyrus patekusius nelaisvėn kelias dešimtis kareivių, 3 leitenantus, 2 majorus ir generolą Himerhelmą, kuris, išžygiuodamas iš Kauno, gyrėsi, jog „tie lenkai“ išlakstys, vos tik pamatys iš už kalno jo skrybėlę. Nukautieji švedai buvo palaidoti pilkapiuose. Netrukus Darsūniškį užpuolė 12 tūkstančių švedų, kuriems vadovavo pats Švedijos karalius Karolis XII. Įnirtęs dėl gėdingo savo kariuomenės pralaimėjimo Darsūniškyje, jis „liepė atkasti užmuštų švedų pilkapius, apžiūrėjo visus lavonus ir pamatęs, jog visi yra baisiai sukapoti ir ietimis subadyti (vienas turėjo net 20 žaizdų), ir, kad visi buvo užkasti nuogi, prieš tai apiplėšus, griežė dantimis ant visos Lietuvos, liepė kiekvieną lavoną suvynioti į drobulę ir visus palaidoti kitoje vietoje, prie paties Nemuno, sakydamas, jog tie pilkapiai prie kelio buvo supilti tyčia jo gėdai“ (iš Karolio XII dvariškio Gustavo Adlerfeldo rašyto Šiaurės karo dienoraščio). Kadangi miestelėnų skryniose buvo rasta trofėjinių švediškų daiktų ir aprangos, tai Karolis XII įsakė kiekvienoje gatvėje keliose vietose padegti po keletą namų. Visas Darsūniškio miestelis virto pelenais. Minėtame dienoraštyje pažymėta, kad karalius Darsūniškį sudegino keršydamas už tai, kad moterys grobusios žuvusiųjų švedų drabužius.

 

Prieš 300 metų

  • 1720 m. inventoriaus duomenimis, Darsūniškio miestu vadintoje gyvenvietėje buvo 23 sodybos, kuriose gyveno 27 šeimos, turgūs nevyko, veikė tik 3 karčemos, gyveno 1 siuvėjas.

 

Prieš 290 metų

 

Prieš 285 metus

  • Mirė Motiejus Romeris (1709 m. kovo 19 d. – 1735 m. lapkričio 6 d., palaidotas Paparčių dominikonų vienuolyno bažnyčios koplyčioje) – Žaslių seniūnas, Paparčių dvaro savininkas.

 

Prieš 280 metų

 

Prieš 265 metus

 

Prieš 260 metų

  • Gimė Faustas Ciecerskis (1760 m. Varmėje (Lenkija) – 1832 m. Paparčiuose) – vienuolis dominikonas, sukilimo organizatorius, memuaristas. 1818 m. kapitula Paparčiuose jį išrinko Lietuvos dominikonų provincijos provinciolu (vyresniuoju). Šias pareigas ėjo iki 1824 m. Šiuo laikotarpiu (1820 m.) jis minimas Paparčių dominikonų vienuolyno vyresniuoju. Vėliau liko gyventi Paparčiuose ir buvo dominikonų vienuolynų vizitatoriumi.

 

Prieš 255 metus

  • 1765 m. Žaslių miestelyje surašyti 123 gyventojai, 22 iš jų – žydai.

 

Prieš 250 metų

  • 1770 m. minima Žaslių parapijai priklausiusi Vilkiškių koplyčia. Tuo metu iš 4 parapijos koplyčių ji buvo pati seniausia.
  • 1770 m. Kalvių parapijoskrikšto metrikų registracijos knygoje paminėta Kazokų Būda – gyvenvietė, buvusi Kalvių parapijoje.

 

Prieš 245 metus

  • 1775 m.  Lietuvos-Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto nurodymu Nemuno slenksčius ties Aštragu ir Gastilonimis – kur buvo ir garsiausia bei pavojingiausia  Velnio Tilto  rėva –apsiėmė sutvarkyti matematikas jėzuitas Pranciškus Norvaiša. Buvo pasikviesti specialistai – narai iš Anglijos. Akmenų iškėlimo darbai truko 3 metus. P. Norvaišos garbei iš iškeltų akmenų ketinta pastatyti didelę piramidę su užrašu – I. Krasickio lotyniškomis eilėmis, kurios išverstos skambėtų maždaug taip: „Aš, ši uola, per tiek amžių buvau pasislėpusi upėje, / Susprogdinta menininkų darbais, matau šviesą. / Nors seniau sudaužydavau su didžiu nuostoliu laivus, / Esu išjuokiama, nes niekuo negaliu pakenkti sausai žemei. / Ramiai plauk toliau, jūrininke, su pergalės irklu, / Nešk savo tautai ir parnešk jos turtus, / Ir visada atsimink, kad nėra nieko tokio, / Ko negalėtų pergalėti tikroji tėvynės meilė“.
  • 1775 m. Kruoniodvaro inventoriuje paminėti Apidemis, Dijokiškės, Gliebiškis, Grėžieniškės, Juodkošiai, Meškučiai bei šalia Kruonio buvusi pieva Burčiakai.
  • 1775 m. inventoriuje rašoma, kad Kruonio miestelyje gyvena 25 šeimos. Veikė karčema, buvo vienas amatininkas kalvis.

 

Prieš 235 metus

 

Prieš 225 metus

  • 1795 m. spalio 24 d. Rusija, Prūsija ir Austrija Peterburge pasirašo susitarimą dėl trečiojo, galutinio, Lietuvos ir Lenkijos valstybės (ATR) padalinimo, t. y. visiško valstybės sunaikinimo. Rusijai atitenka Lietuvos Didžioios Kunigaikštystės, išskyrus Užnemunę, teritorija, taip pat Kuršas ir Voluinė. Prūsija prisijungia Lietuviškąją Užnemunę. Austrija užėmė daugiausia lenkų žemių tarp Bugo, Vyslos ir Pilicos upių (su Liublinu ir Krokuva), Prūsija – Užnemunę, dalį Palenkės, Mazoviją (su Varšuva) iki Vyslos ir Pilicos upių.

 

Prieš 220 metų

  • 1800 m. okupacinės carinės Rusijos valdžia Lietuvoje įveda senąjį – Julijaus – kalendorių; Užnemunėje lieka galioti Grigaliaus kalendorius (dėl skirtingų kalendorių susidaro 12-os, o nuo XX a. pradžios – 13-os dienų datavimo skirtumas).
  • 1800 m. dvarininkų Tomoir Juzefos Vavžeckių buvo įsteigta ir pradėta statyti nauja, parapinė, mūrinė Kalvių bažnyčia. Stačiusio bažnyčią architekto pavardė nežinoma (bažnyčia pašventinta 1806 m. birželio 13 d. šv. Antano Paduviečio vardu).

 

Prieš 215 metų

  • 1805 m. Žiežmarių mokykloje – 12 mokinių. Mokytojavo vargonininkas.

 

Prieš 210 metų

  • Kauno pavieto vėliavininkas, Plytninkųdvaro savininkas Tadas Orvidas Vilūnų kaime 1810 m. iš lauko akmenų pastatė mūrinę koplyčią su mažu barokiniu aštuoniakampiu bokšteliu – savo šeimos mirusiems laidoti apačioje ir pamaldoms laikyti – viršuje. Koplyčia buvo pastatyta ant kapų, kurie vėliau buvo iškelti į atskirą vietą, į rytus nuo bažnyčios sklypo. Pirminė pastato konfigūracija buvusi stačiakampė (9,45×7,38 m), pagrindinis fasadas orientuotas į vakarus. Tadas Orvidas koplyčią pavedė valdyti unitams, nors pats buvo katalikas.

 

Prieš 205 metus

  • 1815 m. dvarininkas Korfas su gyventojais atstatė mažąją Gegužinės bažnyčią (kurią 1812 m. apiplėšė prancūzų kariuomenė).
  • 1815 m. dvarininko Orvydo prašymu unitų vadovybė 1810 m. pastatytą Vilūnų mūrinę koplyčią pavertė parapine unitų cerkve.

 

Prieš 200 metų

  • Gimė Cezaris Jokūbas Orvidas (1820 m. Plytninkų dvare – 1868 m. Kurske, Rusija) – pulkininkas, Plytininkų dvaro savininkas, inžinierius, 1863–1864 m. sukilimo dalyvis, tremtinys. Cezario Orvido motinos brolio sūnus (jo pusbrolis), turėjęs dvarą netoli Kėdainių, buvo publicistas, visuomeninis ir politinis veikėjas Jokūbas Geištoras (1827–1892), 1863–1864 m. sukilimo dalyvis, „baltųjų“ organizacijos vadovas. Būdamas 8 metų amžiaus, J. Geištoras visus metus (1835–1836) praleido Plytninkų dvare kartu su dėdės vaikais, tarp jų ir su Cezariu Orvidu. Jie kartu ruošėsi mokslams. Pagal vietinių žmonių pasakojimus, dvaro savininkai Orvidai buvo laidojami Kalvių kapinių koplyčioje ir Vilūnų bažnyčios rūsyje.
  • Gimė Severinas Mikalojus Romeris (1820 m. gegužės 9 d. – 1885 m. spalio 2 d.) –  Trakų pavieto bajorų maršalka, 1863–1864 m. sukilimo dalyvis, tremtinys. Tėvai – Aleksandras Juozapas Romeris (1784–1861) ir Joana Siekluckytė (1802–1872) (palaidoti Mažųjų Vladikiškių kapinėse). 1839 m. vedė Teodorą Matuševičiūtę, 1830–1831 m. sukilimo Trakų apskrities sukilėlių būrio vado Vincento Matuševičiaus (1801–1862, palaidotas Paparčių kapinėse) seserį. Įpėdinių nepaliko.

 

Prieš 195 metus

  • 1825 m. Rumšiškių parapijoskrikšto metrikų knygoje paminėta gyvenvietė Mergakalnis. Tų metų liepos 27 d. buvo pakrikštytas kūdikis Mykolo vardu, kurio tėvai – Pranciškus Lapinskas ir Kotryna iš Aleksandravičių – gyveno Mergakalnyje. Tais pačiais metais, tik lapkričio 2 d., buvo pakrikštytas kūdikis Uršulės Juzefos vardu, kurio tėvai (Mykolas Murauskas ir Ona iš Balčiauskų) taip pat gyveno šioje gyvenvietėje.

 

Prieš 190 metų

  • 1830–1831 m. vyko Lietuvos ir Lenkijos sukilimas prieš okupacinę carinės Rusijos valdžią. Sukilime aktyviai dalyvavo ir jam vadovavo bei dėl to okupacinės valdžios vėliau buvo represuoti KruonioStrėvininkų, Vievio ir kitų dvarų savininkas Gabrielius Oginskis (1784–1842) ir Trakų apskrities sukilėlių vadas, dvarininkas Vincentas Matuševičius (1801–1862, palaidotas Paparčių kapinėse).
  • 1830 m. Paparčių dominikonų vienuolyno vizitacijos byloje minimas Paparčių kapinių kolumbariumas (tuo metu jo stogas buvo dengtas gontais). Statinys yra 3 aukštų su 24 skliautuotomis laidojimo nišomis, iš raudonų degto molio plytų, tinkuotas. Pastogėje apjuostas nesudėtingu karnizu, pietrytinėje sienoje – 9 piliastrai. Statinio ilgis – 10 m, plotis – 2,8 m. Kolumbariumo tiksli pastatymo data nežinoma. Kolumbariumo pietrytinėje sienoje yra išlikusios dvi memorialinės plokštės čia palaidotiems netolimo Našlėnų dvaro savininkams Siručiams su mirties datomis – 1833 m. ir 1848 m. 2010 m. kolumbariumas buvo restauruotas, sutvarkyta ir jo aplinka.
  • Gimė Juozas Šklenikas, Juozo (apie 1830 m. – ?) – knygnešys.

 

Prieš 185 metus

  • Gimė Edmundas Kučevskis(g. apie 1835 m. Karsakų dvare (dabar Žaslių sen.)) – Karsakų dvarininkas, 1863–1864 m. sukilimo dalyvis, tremtinys.
  • Gimė Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose – 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose) – vyskupas, poetas. Nuo XIX a. vidurio Rumšiškėse veikė dvimetė valsčiaus raštininkų mokykla, kurioje 1851–1853 m. mokėsi būsimasis poetas ir kunigas Baranauskas. Besimokydamas šioje mokykloje jis pradeda eiliuoti. Rumšiškėse A. Baranauskas buvo pripažintas poetu, čia jis parašė apie 20 eilėraščių (visi lenkų k.). 1967 m. ant Kauno marių kranto buvo atidengtas paminklinis akmuo su Antano Baranausko bareljefu (skulpt. V. Žuklys).

 

Prieš 180 metų

  • 1840 m. visiškai panaikinamas Lietuvos Statuto veikimas; Vakarų krašto teismuose įvedama Rusijos teisė. Lietuvos vardas išbraukiamas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų.
  • 1840 m. pastatyta Rumšiškių kapinių šv. Onos koplyčia (1959 m. perkelta iš senųjų Rumšiškių kapinių į naujųjų Rumšiškių kapines). Koplyčią yra piešęs dailininkas K. Šimonis.

 

Prieš 175 metus

  • 1845 m. Leliušių ir Lašinių dvaro inventoriaus apraše, kadangi visi šie dvarai buvo vienas greta kito, paminėtas Šiukštai priklausęs Teodorovos dvaras (dabartinė Tadarava).
  • Gimė Silvestras Gimžauskas (1845 m. spalio 13 d. Užnerio apskrityje, Linkmenų parapijos ir valsčiaus Kirdeikių kaime (dabar Utenos apskr.) – 1897 m. spalio 27 d. Varšuvoje) – kanauninkas, Žiežmarių vikaras, poetas, švietėjas, kalbinės, etnografinės ir archeologinės medžiagos rinkėjas, vertėjas, publicistas, draužiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius. Gimžausko gimtasis namas perkeltas į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse.

 

Prieš 170 metų

 

Prieš 165 metus

  • 1855 m. nuo choleros mirė du dvarininko, dailininko, 1863–1864 m. sukilimo organizatoriaus Antano Zaleskio (1824–1885) vaikai (palaidoti Gegužinės kapinėse).
  • Gimė Jonas Jurgis Bulota (1855 m. balandžio 18 d. Klevinės kaime, Igliškėlių valsč., Marijampolės apskr. – 1942 m. vasario 6 d. Bulotų kaime, Žiežmarių valsč., palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – visuomenės ir karinis veikėjas, generolas, veterinarijos gydytojas ir knygnešys. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1919 m. liepos 1 d. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1924 m. buvo išparceliuotas B. J. Tiškevičiui priklausęs Vandapolio dvaras (Žiežmarių valsč.). Dvaro centras su 43 ha žemės atiduotas generolui Bulotai. 1926 m. buvęs dvaras pavadintas Bulotų kaimu Išėjęs į atsargą, Bulota daugiausia gyvendavo Kaune, tačiau vasaroti atvažiuodavo į savo sodybą Bulotų kaime, o nuo 1940 m. birželio mėn., saugodomasis sovietinių represijų, beveik visą laiką čia gyveno.
  • 1885 m. birželio 13 d., būdama 13 metų amžiaus, mirė dvarininkų Riomerių šeimos narė Aleksandra Riomerytė (palaidota Stoniavos kapinėse).

 

Prieš 160 metų

  • Žaslių geležinkelio stotises gyvenvietė pradėjo kurtis, kai 1860 m. buvo pradėta tiesti geležinkelio Peterburgas-Varšuva atšaka iš Lentvario per Kauną į Virbalį. Šis geležinkelis pradėjo veikti 1862 m. Tuo metu tai buvo didžiausia tarpinė stotis tarp Vilniaus ir Kauno su garvežių depu ir dirbtuve (vėliau, po Liepojos-Romnų geležinkelio atidarymo, depas su dirbtuvėmis perkelti į Kaišiadoris). 1862 m. stotyje jau dirbo Karsakų dvarininko Kučevskio sūnus Jurgis, 1863–1864 m. sukilimo dalyvis.
  • 1860 m. tiesiant geležinkelį Varšuva–Virbalis kelyje GudienaKiemeliai (geležinkelyje Vilnius–Kaunas, ties Kaišiadorių miesto kapinėmis) pastatytas Kaišiadorių geležinkelio viadukas. Jo ilgis – 12,7 m, plotis – 4,3 m, aukštis – 5,9 m. Kertiniame akmenyje užfiksuoti viaduko statybos metai. Viadukas yra valstybės saugomas.
  • 1860 m. Žasliuose atidaryta valsčiaus išlaikoma valdinė (rusiška) mokykla (1868 m. šioje mokykloje mokėsi 37 berniukai, nuo 1869 m. prie mokyklos veikė ir bendrabutis).
  • Apie 1860 m. minima Vladikiškių koplyčia, kurioje tuo metu pamaldos jau nebuvo laikomos.
  • 1860 m. apie Rumšiškes Vladislavas Sirokomlė (1823–1862) rašė: „Tas mažas, žydų prisėdęs miesčiukas pasižymėjo kryžiuočių užpuolimu 1381, Zigmanto III 1590 m. įkurta bažnyčia, pagaliau nesėkmingomis Stanislovo Augusto pastangomis iš Nemuno tėkmės išvalyti rėvas ir akmenis 1775 m.“
  • Gimė Mykolas Žydanavičius (pravardė – Mikas, Mikutis) (1860 m. Stakliškėse – 1943 m. Stakliškėse) – daraktorius, knygnešys.
  • Žiežmariai pirmą kartą archeologus sudomino dar 1860 m. Tuo metu buvo rastas (vieta nenurodyta) molinis puodas su XVI–XVII a. pr. kaldintomis monetomis. 140 Lietuvos, Lenkijos, Prūsijos, Silezijos, Šventosios Romos imperijos monetų pateko į Valstybės senienų muziejų.

 

Prieš 155 metus

  • Gimė Vincentas Frankonis (apie 1865 m. Totoriškėse – ?) – vargonininkas, knygnešys.
  • Gimė Teklė Jokubonienė (Stuokaitė) (apie 1865 m. Kaluinių dvare) – valstietė, knygnešė.
  • Gimė Vincentas Aleksandravičius(1865 m. – 1952 m. balandžio 15 d. Gudeliuose) – kanauninkas, Kruonio klebonas.
  • Gimė Povilas Šilinskis (1865 m. Venckuose – 1892 m. vasario 19 d. Rumšiškėse) – kunigas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškosios spaudos gabenimo ir platinimo organizatorius, Rumšiškių vikaras.
  • 1865 m. uždaryta Strėvininkuose buvusi koplyčia. Kaip ji atrodė, galime įsivaizduoti iš 1836 m. dvaro inventoriaus. Ji buvo dengta gontais, su nedideliu kupolu ir geležiniu kryžiumi. Koplyčios priekyje – nedidelis geležinis balkonas. Uždarius koplyčią, joje įrengta cerkvė 108 Uralo pėstininkų pulkui, apsistojusiam dvaro rūmuose. 1895 m. cerkvė perstatyta, vėliau – nugriauta. Šalia koplyčios (cerkvės) buvo kapinės. Jose palaidota 20 žuvusių Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių (1921 m. duomenimis).
  • Gimė Kazimieras Kazlauskas (1865 m. kovo 27 d. Alkupio k., Padievyčio valsč. – 1950 m. vasario 15 d. Tverų mstl., Plungės r.) – kunigas, Rumšiškių vikaras, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys.

 

Prieš 150 metų

  • Gimė Kazys Surginevičius (1870–1952) – Žaslių medicinos felčeris. Kunigo Henriko Surginevičiaus tėvas.
  • Gimė Antanas Pakštys (1870 m. Pauliukuose – 1937 m. vasario 16 d. Kietaviškėse, palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, knygnešys, Žaslių klebonas.
  • Gimė Leopoldas Godovskis (1870 m. vasario 13 d. Žasliuose – 1938 m.lapkričio 21 d. Niujorke) – pianistas, pedagogas, kompozitorius. Labiausiai pasaulyje išgarsėjęs žaslietis. L. Godovskis užima ypatingą vietą fortepijono meno istorijoje ir yra laikomas vienu geriausiu visų laikų pianistu. L. Godovskis buvo puikus pedagogas, ištobulinęs savo fortepijonį metodą, jis buvo pirmasis pianistas propagavęs natūralų rankos svorį, atskirų pirštų nepriklausomybę ir ypač kairiosios rankos išvystymą.
  • Gimė Benediktas Krištaponis (1870 m. gegužės 20 d. Taujankos k., Taujėnų valsč. – 1944 m. sausio 6 d. Adutiškyje, palaidotas Taujėnų bažnyčios šventoriuje) – kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešys, Žaslių vikaras.
  • Gimė Teodoras Brazys(1870 m. lapkričio 20 d. Memelhofo dvare, Panevėžio apskr. (dab. Latvija) – 1930 m. rugsėjo 10 d. Miunchene, palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje) – prelatas, kompozitorius, tautosakininkas.

 

Prieš 145 metus

  • 1875 m. valstiečiams išdalijami Gudienos ir Kalniškių kaimai, priklausę Kaišiadorių dvarui.
  • Gimė Kazimieras Ribikauskas (1875 – 1949 m. gegužės 12 d. Čiobiškyje, palaidotas Čiobiškio parapijos senosiose kapinėse) – kunigas, Gegužinės ir Krivonių klebonas.
  • Gimė Juozapas Skorupskis (Skorupskas) (1875 m. gruodžio 21 d. – 1919 m. gruodžio 3 d. (?) Vokietijoje, parvežtas į Lietuvą 1921 m. sausio 5 d., palaidotas Surviliškio kapinėse (Kėdainių r.) – kunigas, knygnešių rėmėjas, knygnešys. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1900 m. įšventintas į kunigus ir paskirtas į Rumšiškes.

 

Prieš 140 metų

  • 1880 m. „Lenkijos Karalystės geografiniame žodyne“ paminetos Bankaučiškės, Naujoji Slabada, Bernardinka, Dainapolis, Salomėjava.
  • 1880 m. Žiežmarių miestelyje gyveno 3500 gyventojų (vėliau šis skaičius sumažėjo, nes daug gyventojų emigravo į Ameriką).
  • Gimė Ignas Kuzinevičius (1880 (kitais duomenimis – 1885 m.) – 1945, lageryje), kurio šeima paliko ryškią žymę Kaišiadorių krašto pokario istorijoje. Kuzinevičiai Burbiškių kaime (Žiežmarių valsčiuje) turėjo šešis sūnus (Joną, Igną, MykoląStasį, Antaną ir Praną) ir vieną dukrą Eleonorą, kuri buvo vyriausia šeimoje. Visi jo šeši sūnūs žuvo: keturi partizaninėje kovoje, vienas įkalintas lageryje, o dar vienas – Antrojo pasaulinio karo fronte Latvijoje. Pirmasis sūnus Jonas, slapyvardis Kazimieraitis (gimė 1913 m.), žuvo 1946 m. Kaukinės miške; antrasis sūnus Ignas, slapyvardis Drėgnis (gimė 1914 m.), suimtas ir nuteistas 1947 m. Mirė Vorkutos lageryje. Trečiasis sūnus Mykolas, slapyvardis Serbentas, kuopos vadas, gimė 1917 m., žuvo 1946 Naujojoje Slabadoje; ketvirtasis sūnus Stasys, slapyvardis Kukalis, gimė 1926 m., žuvo 1947 m. Kaukinės miške. Penktasis sūnus Antanas, slapyvardis Narsutis, gimė 1911 m., žuvo 1945 m. Žikaronyse. Šeštasis sūnus Pranas, 1944 m. liepą suimtas, vėliau pateko į frontą Latvijoje; 1945 m. pradžioje ten ir žuvo. Tėvas Ignas Kuzinevičius, kuris nuo 1930 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, 1944 m. buvo suimtas ir nuteistas, o 1945 m. žuvo Kemerovo lageryje.
  • Gimė Jonas Kunigėlis (1880–1932 m. vasario 13 d.) – kunigas, laikinas Kruonio klebonas.
  • Gimė Juozapas Stašys (1880 m. Vereliškių k., Panemunio par. – 1937 m. sausio 16 d. Kaune, palaidotas Šešuolių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Žiežmarių vikaras.
  • Gimė Juozapas Balčiūnas (1880 m. spalio 9 d. Barvainių užusienyje, Panevėžio apskr. – 1944 m. gegužės 1 d. Akmenyje, palaidotas Akmens bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Žiežmarių klebonas ir bažnyčios statytojas.
  • Gimė Kostas Stiklius (1880 m. gruodžio 25 d. Liepalotų kaime, Šakių r. – 1962 m.vasario 24 d. Krekenavoje) – spaudos darbuotojas, knygnešys, Rumšiškių mokytojas.

 

Prieš 135 metus

 

Prieš 130 metų

  • Apie 1890 m. iš Ukrainos į Kaišiadoris atvyko Nikolajus Bodisko (1841–1897, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) su žmona Jelizaveta ir Kaišiadorių geležinkelio stotyje įkūrė bufetą. Jų bufete pusryčius visada užsakydavo būsimasis Rusijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas (1862–1911), kai traukiniu važiuodavo iš Kauno į savo Kalnaberžės dvarą – apie tai pasakojama jo dukters M. P. Bok rašytuose prisiminimuose. Būsimasis Rusijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas, kai dar dirbo Kaune, vasaras su šeima praleisdavo savo dvare Kalnaberžėje prie Kėdainių. Iš Kauno keliaudavo traukiniu išnuomotame vagone į Kaišiadoris, kur reikėdavo persėsti į Liepojos traukinį. Kelionė iš Kauno į Kėdainius trukdavo 9 valandas. Tačiau ir vasaros metu po pusę savaitės tarnybos reikalais P. Stolypinas praleisdavo Kaune; šeima likdavo dvare. Jo duktė savo prisiminimuose rašė, kad jos tėvas paskui visada juokaudamas sakydavo, kad pusę savo tarnybos laiko jis praleido Kaišiadorių Mat Kaišiadoryse dėl nesuderinto traukinių grafiko keleiviams tekdavo praleisti daugelį valandų. O jo vaikams kelionė vasaros pradžioje iš Kauno į Kėdainius per Kaišiadoris (kuriuose reikėdavo persėsti į Liepojos traukinį) palikdavo didžiulį įspūdį ir neužmirštamus prisiminimus.
  • 1890 m. Kaugonyse rastas Lietuvos ir Lenkijos valstybės monetų – Jono Kazimiero šilingų – lobis. Jis svėrė 3 svarus ir 94 auksinus (t. y. apie 1 kilogramą ir 623 gramus). Jame buvo 1276 monetos, iš kurių vėlyviausia nukaldinta 1666 m. Šis lobis pateko į Vilniaus senienų muziejų.
  • Gimė Kazimieras Miknevičius (1890 m. Kapčiškėse Žaslių valsčiuje – 1982 m. Molėtuose, palaidotas Molėtų bažnyčios šventoriuje) – kunigas.
  • Gimė Jonas Vaišnoras (1890 m. Tauragnų parapijoje – 1963 m. balandžio 19 d. Semeliškėse, palaidotas Semeliškių bažnyčios šventoriuje) – kanauninkas, Žaslių vikaras.
  • Gimė Steponas Rudžionis(slapyvardis Vėjas) (1890 m. sausio 6 d. Jokubonių kaime, Gelvonų valsč. – 1949 m. sausio 2 d. Vorkutoje) – kunigas, Gegužinės klebonas, partizanas. Nuo 1945 m. sausio mėn. aktyviai dalyvavo partizaniniame judėjime. Tada pas jį į kleboniją Gegužinėje atvyko Jonas Misiūnas-Žalias Velnias ir dar 15 partizanų. Pasitarimo metu kunigas sutiko tapti Gegužinės partizaninio judėjimo organizatoriumi. Buvo griežtas, reiklus, didelis patriotas. Yra pats sakęs, kad jam reikėjo gimti ne kunigu, o generolu. 1946 m. sausio 25 d. Gegužinėje pasirodė kareiviai. Imtos tikrinti daugelis sodybų, tačiau ypač didelis dėmesys teko klebonijai. Po kelių dienų po kratos kun. S. Rudžionis buvo suimtas. Kunigui atsisakius atsakinėti į klausimus, išsiduoda klebonijos šeimininkė Elena Pinkevičiūtė–Radasta. Bažnyčioje surandamas paslėptas partizanų archyvas, remiantis juo sulaikyti 86 asmenys, 62 pareikšti kaltinimai.1946 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos karinis tribunolas nuteisė 10 metų lagerio. Mirė 1949 m. sausio 2 d. Vorkutoje.
  • Gimė Vosylius Sadauskas (1890 m. (kitur – 1892 m.) kovo 16 d. Kruonio miestelyje – 1955 m. rugpjūčio 29 d. Vaterburyje (JAV) – administracijos karininkas, Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis.
  • Gimė Juozas Juraitis (1890 m. kovo 22 d. Marijampolės parapijoje – 1962 m. birželio 8 d. Žiežmariuose, palaidotas Žiežmarių kapinėse) – kunigas, slaptos lietuvių literatūrinės draugijos narys.
  • Gimė Petras Mažylis (1890 m. birželio 9 d. Kriklinių k., Pasvalio r. – 1982 m. spalio 15 d. Dainavėlės k., Varanavo r., Baltarusijoje, palaidotas Germaniškio kapinėse, Biržų r.) – kraštotyrininkas, vargonininkas, spaudos bendradarbis.
  • Gimė Balys Kenstavičius (1890 m. rugpjūčio 10 d. Bačkonių dvare, Žiežmarių valsčiuje – 1941 m. gruodžio 27 d. Krasnojarsko krašte) – karininkas, politinis kalinys.
  • Gimė Adomas Drabatas (1890 m. gruodžio 17 Visagino kaime, Rimšės valsč., Zarasų apskr. – po 1941). Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris, majoras, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius.

 

Prieš 125 metus

  • 1895 m. Žiežmariuose buvo 2204 gyventojai (849 katalikai, 1310 žydų, kiti – stačiatikiai ir sentikiai), miestelyje buvo bažnyčia, 2 sinagogos, mokykla, teismas, valsčiaus ir pašto įstaigos, taupomoji kasa, vaistinė, 2 malūnai, 2 lentpjūvės, 4 odų apdirbimo įmonėlės, 6 smuklės, 32 krautuvės (iš jų 30 priklausė žydams). Miestelyje buvo 8 mūriniai ir 271 mediniai namai, 4 grįstos gatvės.
  • Žmonių pasakojimu XIX a. pabaigoje Panerių kaime gyvenuo keistuolis J. Jurevičius, kuriam 1895 m. jam buvo 80 metų. 25 metus jis buvo tarnavęs rusų kariuomenėje. Keistuoliu J. Jurevičių laikė todėl, kad piemenims pasakodavo, jog „ateis laikas, kai keliai bus iš akmenų subudavoti, patys vežimai be arklių važinės, ore skraidys plieniniai paukščiai, žemę geležiniai plūgai be arklių ars“.
  • 1895 m. kunigas Motiejus Juozapavičius (1848–1931) paskiriamas Darsūniškio Čia dirbdamas jis bene daugiausiai pasižymėjo – platino lietuvišką spaudą, bendravo su būsimu Nepriklausomybės akto signataru D. Malinausku. Pas M. Juozapavičių klebonijoje vasaros atostogas praleisdavo būsimasis LR teisingumo ministras S. Šilingas.
  • 1895 m. kunigas Kazimieras Kibelis (1868–1902, palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) perkeltas klebonu į Žaslius. Kibeliui kunigaujant Žasliuose, klebonija buvo tartum knygnešystės organizavimo štabas. Kibelis rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu, organizavo jos gabenimą į parapiją. Įtraukė į šią veiklą vikarą Benediktą Krištaponį ir kone visus bažnyčios tarnus bei šviesiausius parapijos valstiečius. Platindamas lietuvišką spaudą palaikė ryšius su Čiobiškio klebonu Stanislovu Šlamu. Bendradarbiavo su knygnešiu Petru Gudeliu, kuris vykdė jo tiesioginius nurodymus dėl lietuviškos spaudos pargabenimo ir platinimo. Lietuviškų knygų pristatydavo ir kun. Kazimieras Kazlauskas. Aprūpindavo parapijiečius elementoriais ir kt. knygomis, duodavo pinigų knygnešei daraktorei M. Virbilaitei knygoms įsigyti. Buvo įskųstas policijai, 1898 m. darytos kratos. Lietuviškos spaudos nesurado, ją slėpdavo parapijai priklausančiose patalpose. Padėjo steigti slaptas mokyklas, rūpinosi daraktoriais, mokėjo jiems atlyginimą. Buvo skundžiamas Vilniaus vyskupui, reikalavo bausti kleboną arba iškelti į kitą parapiją. Žandarų užverbuotas agentas Pranas Petrusevičius savo 1900 m. spalio 19 d. pranešime Vilniaus gub. žandarų valdybai rašė, kad Kibelis palaikė ryšius su dvarininku Donatu Malinausku, taip pat Jiezno klebonu Mykolu Masiuliu, Valkininkų – Povilu Kolu, Butrimonių klebonu Kazimieru Daukša, Dusmenų – Kazimieru Valentinu, Žaslių vikaru Benediktu Krištaponiu. Šie asmenys dalyvaudavo susitikimuose, kuriuos agentas pavadino „literatiškais pasikalbėjimais“. Susitikimai vykdavo pas D. Malinauską arba pas vieną iš kunigų. Šio ratelio nariai lietuviškos spaudos gaudavo iš Stakliškių parapijos knygnešio [pavardė nežinoma] ir iš Suvalkijos knygnešių. Klebonaujant kunigui  Kibeliui 1898 m. pradėta statyti Žaslių bažnyčia (bažnyčia pastatyta 1902 m.). Mirė susirgęs džiova.
  • 1895 m. Stanislovas Šlamas(1866–1951) įšventintas kunigu, paskirtas vikaru į Onuškį (Trakų apskr.). Čia vikaraudamas susipažino su Jankovicų (Trakų apskr.) dvarininku Donatu Malinausku, kuris tapo jo pagrindiniu padėjėju platinant pasaulietinę ir religinę spaudą („Varpą“, „Ūkininką“, „Tėvynės sargą“, maldaknyges, elementorius, kalendorius ir kt.). Neturtingiems juos duodavo nemokamai. Nuo pirmųjų kunigavo dienų sakė lietuviškus pamokslus, įtvirtino lietuviškas pamaldas, lietuviškai katekizavo vaikus. 1898 m. perkeltas į Žiežmarius. Čia įvedė taip pat lietuvišką giedojimą „Šventas Dieve” ir kt. Užmezgė ryšius su DarsūniškioKruonioVilūnų knygnešiais. Lietuviškos spaudos slėptuvę įrengė klebonijos tvarte, ant bažnyčios lubų. Spaudinius čia laikė susuktus į senus bažnytinius rūbus. Buvo įskųstas, surengta krata, bet spaudą spėjo saugiai paslėpti. Netrukus po šios kratos perkeltas klebonu į Čiobiškį. Ir čia klebonaudamas (1899–1904) susirado vietinių knygnešių, skatino platinti ir pats platino lietuvišką spaudą. Patikimiausi šiose parapijose Šlamo pagalbininkai, bendraminčiai buvo Ona Lisauskaitė, Elena Tamaševičiūtė, St. Penkauskaitė, Gr. Penkauskaitė, seserys Jovaišaitės, Vincentas Frankonis iš Žaslių, kunigai Povilas Burbulis, J. Šimkūnas, Juozapas Stašys, St. Stakelė, Kazimieras Kibelis ir kt.
  • Gimė Kazys Škirpa (1895 m. vasario 18 d. Namajūnuose, Saločių valsčius – 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtonas, JAV) – karininkas, pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Steigiamojo Seimo atstovas (narys), pulkininkas, Lietuvos diplomatas, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas. Kazys Škirpa 1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte Vilniuje iškėlė Lietuvos trispalvę (dabar Lietuvoje kasmet sausio 1 d. minima Lietuvos vėliavos diena), vadovavo Lietuvos kariuomenės Atskirajam batalionui Žaslių kautynėse prieš Sovietų Rusijos pajėgas (1919 m. balandžio 2–8 d.).
  • Gimė Aleksandras Marcinkevičius (Mantautas) (1895 m. kovo 19 d. Paukščių kaime, Žaslių valsčiuje – 1986 m. JAV) – karininkas, šaulys, redaktorius, visuomenės veikėjas, vienas iš 1923 m. Klaipėdos sukilimo iniciatorių, organizatorių ir dalyvių.
  • Gimė Juozas Merkys(1895 m. gegužės 15 d. Tributiškių vienkiemyje, Obelių valsčiuje, Rokiškio apskr. – po 1941 m. Rešiotų lageryje) – Trakų (Kaišiadorių) apskrities viršininkas.
  • Gimė Kazys Gilius-Gilevičius (1895 m. rugsėjo 23 d. Lijono kaime, Žiežmarių valsč. – 1940 m. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius.
  • 1895 m. gruodžio 31 d. uriadnikas Rumšiškių turguje sulaikė Joną Krasauską (apie 1864 – ?), kuris turėjo lietuviškų knygų ir paveikslų su lietuviškais tekstais (už tai buvo įkalintas).

 

Prieš 120 metų

  • Gimė Jonas Marmakevičius (1900 – ?) – Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris, kuris 1922 m. žemės reformos metu Skynimuose (Paparčių seniūnija) gavo 8 ha žemės. Kadangi dirbo pasienio policijos vachmistru Onuškio, Semeliškių ir Vievio valsčiuose, savo žemę nuomojo. 1930 m. savo pavardę sulietuvino – tapo Marmaku. Nuo 1937 m. jis su šeima apsigyveno Skynimuose. 1945 m. suimtas ir kalintas Lukiškėse, vėliau išteisintas. 1948 m. Marmakų šeimą buvo numatyta ištremti. Tačiau, iš anksto sužinoję tikslią trėmimo datą, Marmakai spėjo pasitraukti.
  • Gimė Domas (Domininkas)Kalvelis (1900 m. sausio 6 d. Papilių kaime, Kupiškio valsč., Panevėžio apskr. – 1944 m. birželio 29 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – pedagogas, Kaišiadorių gimnazijos direktorius.
  • Gimė Pranas Gudynas (karininkas) (1900 m. sausio 12 d. Mauručių kaime, Veiverių valsč. – 1929 m. gegužės 6 d. Kaune, palaidotas Veiverių kapinėse) – mokytojas, karininkas, sportininkas, visuomenininkas, karo lakūnas, LR ministro pirmininko prof. A. Voldemaro adjutantas. Žasliuose priglaudė pamestinuką, kuriam suteikė savo vardą ir pavardę, kuris vėliau tapo žymiu tapytoju, dailėtyrininku (žr. Pranas Gudynas (dailėtyrininkas).
  • Mirė Pranciškus Grigaliūnavičius (Grigaliūnas) (apie 1836 m. Paežeriuose (dab. Radviliškio raj.) – 1900 m. rugpjūčio 12 d. (liepos 31 d.) Punioje) – kunigas, knygnešys, Žiežmarių vikaras.
  • Gimė JuozapasStakauskas (1900 m. rugpjūčio 24 d. Deksnės k., Mielagėnų valsč. – 1972 m. kovo 2 d. Vilniuje, palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, istorikas. 1934 m. jis paskiriamas Kauno centrinio valstybės archyvo vedėju, 1939 m. – Vilniaus Valstybinio archyvo direktoriumi (iki 1944 m.). Vokiečių okupacijos metais Stakauskas saugojo senuosius archyvo aktus. Jis slėpė ir išgelbėjo keliolika žydų. Po karo kunigavo Gelvonuose, Kazokiškėse, o 1957 m, nusipirkęs namelį Žasliuose (Vilniaus g. 64), persikėlė čia gyventi, tapo Žaslių bažnyčios altarista. 1995 m. rugsėjo 14 d. LR Prezidento dekretu apdovanotas Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
  • Gimė Stanislovas Kiškis (1900 m. spalio 20 d. Sankt Peterburge – 1995 m. rugsėjo 25 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje) – Kaišiadorių katedros kanauninkas, popiežiaus garbės prelatas, rašytojas, tremtinys.
  • Gimė Kazimieras Čaplikas (1900 m. gruodžio 19 d. Ryliškių kaime, Merkinės valsč. – 1990 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse) – Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris, policijos valdininkas, politinis kalinys.
  • Gimė Leonas Jakubauskas (1900 m. gruodžio 29 d. Beržnikų par., Seinų vyskupijoje – 1986 m. lapkričio 22 d., palaidotas Kauno Panemunės kapinėse) – kunigas, Kruonio klebonas.

 

Prieš 115 metų

  • 1905 m. Kaišiadorių dvaras parduodamas Justinui Strumilai.
  • 1905 m. streikavo Kaišiadorių geležinkelio darbininkai.
  • 1905 m. revoliucijos metu Aleksandra Staninienė Paberžėje (Palomenės apylinkė) mašinėle spausdino revoliucinius atsišaukimus, proklamacijas, lapelius prieš carą. Už tai ją suėmė ir metus kalino Kursko kalėjime.
  • 1905 m. Žaslių parapijiečiai nusiuntė prašymą Vilniaus gubernatoriui. Jie prašė leisti Neravų kapinių koplyčioje laikyti pamaldas (greta buvusi Paparčių bažnyčia uždaryta dar 1864 m.). 1906 m. toks leidimas buvo gautas.
  • 1905 m. per Velykas Žaslių bažnyčios šventoriuje kilo muštynės tarp parapijiečių – lenkų ir lietuvių, nesutarusių, kokia kalba turi būti laikomos pamaldos.
  • 1905 m. vaistininkas Juozas Balsevičius sudarė Kaišiadorių bažnyčios statybos komitetą.
  • 1905 m. grupė kaišiadoriečių katalikų raštiškai kreipėsi į Vilniaus gubernatorių ir apsilankė pas Vilniaus vyskupą E. Ropą, kad Kaišiadoryse būtų leista pasistatyti bažnyčią. 1906 m. pabaigoje gautas leidimas Kaišiadoryse pastatyti nedidelę medinę bažnyčią. Žemės sklypą bažnyčios statybai ir aikštei priešais bažnyčią iš savo Žiebenos palivarko dovanojo Vladikiškių dvaro savininkas Boleslovas Romeris.
  • Gimė Eleonora Pabiržytė(1905 m. kovo 9 d. Rumšiškėse – 1970 m. lapkričio 21 d. Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse) – siuvėja, savamokslė rašytoja.
  • 1905 m. gegužės 29 d. Žaslių miestelį nusiaubė gaisras. Sudegė 33 katalikų ir 178 žydų namai, 3 sinagogos, 26 žydų parduotuvės. Išliko trečdalis miestelio, 4 žydų ir 1 katalikų parduotuvė.
  • Gimė Konradas Kaveckas(1905 m. lapkričio 2 d. Tirkšlių mstl., Mažeikių apskr. – 1996 m. lapkričio 8 d. Vilniuje) – vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas.
  • Gimė Jonas Danyla (1905 m. lapkričio 4 d. Kėdainių rajone, Pagirių apyl. Liliūnų kaime – 2000 m. spalio 31 d. Kaune) – kunigas, Žaslių bažnyčios vikaras.
  • 1905 m. gruodžio 4–5 d. Vilniuje įvyko lietuvių atstovų susirinkimas – Didysis Vilniaus seimas – suformulavęs politinės Lietuvos autonomijos reikalavimą. Į Seimą, dirbusį tuometinėje Vilniaus Miesto salėje (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija), susirinko apie 2000 lietuvių atstovų iš visos Lietuvos ir kitų šalių. Jo darbe dalyvavo kunigas Povilas Burbulis (apie 1868–1917), kunigas Juozapas Kukta (1873–1942, palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje), kunigas Alfonsas Petrulis (1873–1928), valdininkas Antanas Vedeckas (1879–1964 m. Kruonyje, palaidotas Kruonio katalikų kapinėse), menininkas ir knygnešys Pranas Zykus (1884 m. kovo 11 d. Gegužinio kaime, Kruonio valsč.– 1944 m., palaidotas Pakuonio kapinėse), ūkininkas ir knygnešys Jurgis Maculevičius  (gyvenęs Laipainios kaime).
  • 1905 m. gruodžio 5 d. Žaslių valsčiaus valstiečiai M. Rakovskis, M. Kurgonas,  Surmilavičius, M. Petkevičius kartu su miestelio gyventoju M. Šapiro turgaus dieną valstiečių miniai pareiškė, kad viršininkų ir carinės policijos nereikia, nereikalingi ir rusai mokytojai.
  • Gimė Bronislovas Novelskis (1905 m. gruodžio 20 d. Palomenės, Kaišiadorių valsčiuje – 1991 m. rugpjūčio 28 d., palaidotas I Alytaus bažnyčios šventoriuje) – kunigas.
  • Gimė Antanas Galinis (slapyvardis Juodoji Kaukė). (1905 m. (kitais duomenimis – 1910 m.) Miežonių kaime, Kaišiadorių valsčiuje – 1945 m. liepos 1 d. Jagėlonių miške) – partizanų bataliono vadas.

 

Prieš 110 metų

  • Beištrakių kaimo gyventojas K. Vyšniauskas apie 1910 m. lankėsi pas Miežonių kaimo gyventoją Laurušonį. Buvo kalbama, kad tuo metu Laurušonis turėjo 110 ar 115 metų. Jis vaikams pasakojęs apie 1812 metų karą su prancūzais. Pagal jo pasakojimą, Guronyse ir Eitekonyse vykęs mūšis su prancūzais. Pasakojama, kad rusus pradėti mūšį čia paskatino ta aplinkybė, jog prie Eitekonių į pelkes įklimpo daug prancūzų patrankų ir vežimų su produktais ir šaudmenimis. Rusai prancūzus užpuolė iš miško, šiems visai nesitikint. Rusams kelius rodė miškuose nuo prancūzų pasislėpę vietiniai gyventojai. Žuvo daug prancūzų. Ta vieta, kur buvo užklimpę prancūzai, buvo vadinama Klampe.
  • 1910 m. Žiežmariuose veikė Kunigo Augūno rūpesčiu įsteigta arbatinė, kur buvo galima paskaityti lietuviškų laikraščių.
  • 1910 m. kelyje į Užgirėlį pastatyti treti Darsūniškio – šv. Jurgio vartai-koplytėlė (1963 m. visi treji Darsūniškio vartai-koplytėlės nugriauti, 1990 m. – atstatyti).
  • 1910 m. pastatytas Kurniškių dvaro sodybos gyvenamasis pastatas.
  • 1910 m. Vekonių kaime įkurta slapta lietuviška mokykla. Joje 16 vaikų dainuoti dviem balsais mokė 1909–1912 m. Kruonio bažnyčios vargonininku dirbęs Petras Mažylis.
  • 1910 m. Tadaravosdvaro savininkas Aleksandras Iljasevičius (1848–1925)  Kauno miesto savivaldybėje nupirko 1 ha žemės, kurioje pastatė mažą medinę mečetę, parapijinius namus – sbornią, o dalį sklypo paskyrė totorių kapinėms – miziarui. Jis buvo ne tik turtingas, bet ir neeilinė asmenybė, dosnus žmogus. Neturtingoms totorių šeimoms mečetėje, kaip paramą, dalino savo pinigus. 1913 m. Iljasevičius, pirmasis tarp Kauno totorių, išvyko piligriminėn kelionėn į visiems pasaulio musulmonams šventas vietas. Iš Kauno, per Krymo pusiasalį, Juodąja jūra, Stambulą, jis aplankė Meką ir Mediną.
  • 1910 m. olandų tapytojo Rembranto (Rembrandt Harmenszoon van Rijn, 1606–1669) paveikslą „Lenkų raitelis“ (angl. The Polish Rider) iš grafo Tarnovskio už 60 000 Anglijos svarų sterlingų nusipirko turtingas JAV pramonininkas ir meno kolekcininkas Henris Klėjus Frikas (Henry Clay Frick, 1849–1919).  Apie 1655 m. nutapytas paveikslas, kuriame, kaip pagrįstai spėjama, pavaizduoras Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis ir politinis veikėjas, Darsūniškio seniūnas ir Strėvininkų bei kitų davrų savininkas Marcijonas Aleksandras Oginskis (1632–1690), šiuo metu saugomas Friko kolekcijoje (The Frick Collection) Niujorke, JAV.
  • 1910 m. prie medžio pastatyta Domeikiemio koplytėlė: medinė koplytėlė su Nukryžiuotojo ir gedinčių (ar liūdinčių) moterų skulptūrine grupe. Pagal žmonių pasakojimus, jau nuo XX a. paskutinio dešimtmečio ši koplytėlė yra dingusi. Buvo nurodoma, kad ji „perduota į muziejų“. Tačiau nežinoma į kokį; jos tolesnis likimas nėra aiškus. Ilgą laiką ir po dingimo koplytėlė nebuvo išbraukta iš Kultūros vertybių registro. Tik 2015 m. jai buvo panaikinta apsauga.
  • 1910 m. inžinierius-architektas, kelių Kaišiadorių rajono bažnyčių projektų autorius Vaclovas Michnevičius (apie 1862–1947) suprojektavo Kietaviškių bažnyčią.
  • Gimė Gerardas Žilinskas(1910 m. vasario 23 d. Kalvarijoje, Marijampolės apskr. – 1968 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Vilniaus universiteto docentas, matematikos daktaras, Kaišiadorių gimnazijos mokytojas.
  • Gimė Kazimieras Pivariūnas (1910 m. kovo 7 d. Kukučių kaime, Tverečiaus parapijoje – 1984 m. gegužės 5 d., palaidotas Alovės bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Žaslių vikaras, PaparčiųKrivoniųVilūnų klebonas.
  • Gimė OnaGratkauskienė (g. 1910 m. balandžio 3 d. Induriškių kaime, Gižų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje) – Kaišiadorių valstybinės amatų mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ir Kaišiadorių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
  • Gimė Bronislovas Poniškaitis (g. 1910 m. gegužės 23 d. Gevaltuvos kaime, Antanavo valsčiuje, Marijampolės apskrityje) – pedagogas, Kaišiadorių gimnazijos mokytojas
  • 1910 m. gegužės 29 d. Antakalnio kaime degė 23 kiemai. Po gaisro beliko tik keli kluonai.
  • Gimė Juozas Kralikauskas (1910 m. spalio 9 d. Kareivonyse (Žiežmarių valsčius) – 2007 m. sausio 25 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas.
  • Gimė Ignas Urbonas (1910 m. gruodžio 5 d. Valėniškių kaime, Nemunaičio valsčiuje – 2012 m. gegužės 19 d. Lemonte, Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse) – kunigas, prelatas. Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta 1938 metų birželio mėnesį kunigą Igną Urboną pakvietė į Kaišiadoris, kur šiokiadieniais jis tvarkė parapijų archyvus, o savaitgaliais dirbo su vyskupijos jaunimo ir kitomis organizacijomis.

 

Prieš 105 metus

  • 1915 m. įkurta Palomenės parapija, koplyčia atnaujinta ir išplėsta tapo savarankiška bažnyčia. Naujai parapijai priskirtos artimiausios Gegužinės, Žaslių ir Žiežmarių parapijų gyvenvietės. Pirmasis parapijos klebonas buvo kun. Motiejus Cijūnaitis (1886–1955). Pirmojo pasaulinio karo metu(1915 m.) bažnyčioje penkias dienas buvo įsikūrusi vokiečių karo ligoninė.
  • 1915 m. Šilonyse įsteigta pradinė mokykla, kurioje 1918 m. mokėsi 24 mokiniai (mokykla Šilonyse veikė iki 1936 m., kuomet persikėlė į Zūbiškes).
  • 1915 m. pirmą kartą pavartota dabartinė Kaišiadorių vietovardžio užrašymo forma – Kaišiadorys (kuri nusitovėjo maždaug 1930 m.).
  • Gimė Antanas Praškevičius (slapyvardžiai Karolis, Narsuolis). (1915 m. Kazokų kaime, Kruonio valsčiuje –  1948 m. rugpjūčio 12 d. Pavuolio kaimo miške) – partizanų bataliono vadas.
  • Gimė Juozas Butkevičius (1915 m. vasario 15 d. Angirių kaime (Kėdainių r.) – politinis kalinys, poetas.
  • Gimė Ignas Kuzinevičius (slapyvardžiai Voverė, Drignius, Drėgnius). (1915 m. balandžio mėn. Burbiškių kaime, Žiežmarių valsčiuje – žuvo Vorkutos lageryje) – partizanų būrio vadas.
  • 1915 m. balandžio 23 d. Klėriškėse gimė Stasys Zaikauskas – dimisijos majoras, politinis kalinys, Nepriklausomų rašytojų sąjungos narys.
  • Gimė Alfonsas Ažubalis (1915 m. gegužės 4 d. Gubesos vienkiemyje, Giedraičių valsč. – 1994 gegužės 20 d. Žiežmariuose, palaidotas Žiežmarių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, politinis kalinys.
  • 1915 m. birželio mėn. Kaišiadorių dviklasė geležinkelininkų mokykla išleido XIV – paskutiniąją – savo auklėtinių laidą (10 mokinių).
  • Gimė Edmundas Arbačiauskas-Arbas (1915 m. birželio 26 d. Karsakų kaime, Žaslių valsčiuje – 2004 m. liepos 31 d. Santa Monikoje, JAV) – architektas, dailininkas.
  • Gimė Zigmas Červokas (1915 m. liepos 20 d. Sventnikų kaime Trakų r. – 2000 m., palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Gegužinės ir Krivonių klebonas.
  • Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.), prieš vokiečiams užimant Kaišiadorių parapiją, Šaknių bajorkaimio gyventojai išvyko į Rusiją. Atgal po 6 ar 7 savaičių grįžo 94 gyventojai. Šakniuose buvo palaidotas 1 per karą žuvęs kareivis.
  • 1915 m. mūšių metu Žaslių bažnyčios sienose sviediniai pramušė dvi skyles, apgriovė bokštus, išdaužė visų langų stiklus.
  • Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.) sudegė beveik visas Slabados Kaime palaidoti per karą žuvę 9 kareiviai.
  • Per Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.) vykusius mūšius sudegė apie pusė Jatkonių kaimo.
  • Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.) sudegė pusė Krivonių kaimo.
  • Pirmojo pasaulinio karo mūšių metu (1915 m.) Miežonių kaime sudegė keli namai. Taip pat buvo palaidoti 2 žuvę kareiviai.
  • Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.), vykstant mūšiams, sudegė kelios Vilionių sodybos.
  • Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.) iš 30 Valkakiemio sodybų liko viena: kitos sudegė.
  • Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.) Stabintiškėse liko kelios sodybos (kitos sudegė).
  • Per Pirmąjį pasaulinį karą (1915 m.) sudegė pusė Kiemelių kaimo.
  • Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.) sudegė 10 Civiškių kaimo pirkių (iš 12).
  • 1915 m. medinė Kaišiadorių kapinių tvora buvo sudeginta į Kaišiadoris įžengusių kaizerinės Vokietijos kareivių.
  • 1915 m. per Pirmojo pasaulinio karo mūšį sudegė Tadaravos vandens malūnas. Po karo atstatytas malūnas atiteko caro armijos pulkininkui Iljasevičiui (pastarasis malūną nuomojo vokiečiams Kvantams).
  • Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. liepos 28 d., dalyvaujant klebonui Petrui ValiuškiuiKruoniopolicijos nuovados viršininkui Andrusevičiui bei dviem kviestiniams, iš Darsūniškio bažnyčios varpinės buvo nukabinti ir į Rusijos gilumą išvežti du bažnyčios varpai. Pirmasis varpas buvo nulietas Karaliaučiuje 1769 m. Įrašas ant varpo skelbė: „Soli Deo Gloria. GE GOSEN BEY. B. M. DORNMANINN IN COENIGSBERG ANNO 1769“; jis svėrė 12 pūdų ir 5 svarus, įkainotas 270 rublių. Ant varpo buvo figūra, kuri skubotai buvo nuopiešta ant varpų poėmio akto. Tai buvo kryžius, ant kurio kryžmos užrašas INRI, virš jo raidės DOM, po juo – BBC. Abipus kryžiaus dvi figūros – galima spėti, kad tai du priklaupę angelai, žiūrintys į kryžių. Antrasis varpas buvo nulietas Vilniuje 1807 m. (tai bylojo įrašas ant jo „ME FECIT I: S. WAEHNER VILNAE A: 1807“), svėrė 5 pūdus ir 5 svarus ir buvo įkainotas 130 rublių. Vienas varpas (antrasis) vis dėlto buvo paliktas.
  • 1915 m. liepos 31 d. policijos buvo nukabinti ir išvežti visi trys Kruonio bažnyčios Pirmas varpas buvo „Mykolo“ vardu ir svėrė 9 pūdus ir 8,5 svaro; antras varpas „Kazimieras“ svėrė 5 pūdus ir 10 svarų. Abu varpai buvo išlieti Zvolinskio liejykloje prie Varšuvos. Abu policija įvertino 400 rb sumai. Trečias varpas buvo lietas Kaune, Rechoto fabrike, ir svėrė 1 pūdą ir 23,5 svaro, įvertintas 100 rb sumai.
  • Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m. rugpjūčio 1 d.), kaip ir iš kitų aplinkinių bažnyčių, tai ir iš Kalvių bažnyčios varpinės buvo paimti du varpai „saugojimui karo veiksmų į saugias vietas”. Vienas didelis varpas, sveriantis 2 pūdus ir 36,5 svaro ir antras mažas varpas, sveriantis 1 pūdą ir 22,5 svaro.
  • 1915 m. rugpjūčio 22 d. Kaišiadoris užėmė kaizerinės Vokietijos kariuomenė. Artėjant frontui Kaišiadorių miestelis ištuštėjo, nes daugelis gyventoų ir geležinkeliečiai evakuodamiesi pasitraukė į Rusiją. Bet kaimų gyventojai beveik visi buvo pasilikę.
  • Beištrakiuose gyvenęs neelinių gabumų stalius Simonas Geronaitis (1848–1942) apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius 1915 m. rugpjūčio 8 d. užsirašė: „Karo pradžioje Rusija paėmė bilietnikus, arklius; ėmė ir karves, reikalavo pažertvovanijos pinigų, kailių ir marškonių rūbų. Pakol buvo Rusija Germanijoj, tolei buvo žmonių širdys vietoj. O kai germanai sugrąžino atgal Rusiją, tada daugelis žmonių nusigando. Prieš atėjimą germanų visi išvažiavo iš namų, daugelis susikavojo miškuose, o kiti nuvažiavo in Rusiją ir dabar tenai. Žmonės apturėjo daug nuostolių. Germanai šeria, kloja rugius arkliams po kojų, avižas šienauja, bulves kasa po daržus – tą ima, kas jiems patinka. Kone visas vištas išmušė. Kūrena ugnis atšlaimuose, skerdžia kiaules, aveles šaudo ir karves pjauna. Arklius ir vežimus nuo žmonių ima. Kam duoda kortelę, kam ir ne, arba duoda dėl juoko. Rugius sėjoms slapčia iš ryto anksti ir vakare vėlai, o dieną nemožna buvo. Nuo tos dienos spakainumo niekas neturėjo“ .
  • Bačkonių vokiečių karių kapinėse palaidoti daugiausia vokiečių kariai, žuvę Pirmojo pasaulinio karo metu 1915 metų rugpjūčio 22, 25, 28 dienomis, taip pat rugsėjo mėn. Visi antkapiai datuojami jau po rugpjūčio 18 dienos, todėl galima manyti, kad kapinėse palaidoti kariai yra žuvę vokiečių kariuomenei pradėjus puolimą Vilniaus kryptimi. Kartu buvo palaidoti ir nežinomi rusų kariai (užrašai ant antkapių – Unbekannte russ Krieger). Antkapių įrašai yra vokiečių kalba.
  • Gimė Petras Guobys (1915 m. lapkričio 3 d. Kijėlių k., Molėtų par. – 1988 m. birželio 19 d. Širvintose, palaidotas Širvintų bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Kaišiadorių katedros vikaras ir mokyklų kapelionas.
  • 1915 m. lapkritį okupacinė Vokietijos administracija panaikino Trakų apskritį ir Kaišiadoryse įkūrė kreiso (apskrities) centrą, t. y. sudarė Kaišiadorių apskritį.
  • 1915 m. Kaišiadoryse vokiečių pastatomas nedidelis medinis krakmolo fabrikas (jame dirbo apie 20 žmonių). Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje pastatoma medžio apdirbimo įmonė, kuri taip pat priklausė vokiečių karinei adiminstracijai

 

Prieš 100 metų

  • Mirė Jurgis Šilkūnas (apie 1893–1895 m. Juknonių kaime – 1920 m. Gardino kalėjime) – Trakų apskrities milicininkas.
  • Gimė Benediktas Mikulis(1920–2000, palaidotas Mančiūnų k. kapinėse) – Prozariškėse (Žaslių sen.) gyvenamojo namo rūsyje 27 metus besislapstęsis nuo sovietų valdžios.
  • 1920 m. Lietuvos kariuomenės savanoris ir 8-to pėstininkų pulko vadas – būsimasis generolas ir LR Vidaus reikalų ministras – JuliusČaplikas (1888–1941) kaip savanoris prie Žiežmarių, Astrauciškėse (dabar Aviliai), gavo 14 ha žemės sklypą. Čaplikas dažnai lankydavosi savo sodyboje, joje priiminėdavo aukštus svečius.
  • Nuo 1920 m. minima Kieliškių pradinė mokykla (kuri, 1938 m. sausio 1 d. duomenimis, buvo 4 metų kurso, 2 komplektų, joje mokėsi 64 mokiniai).
  • Nuo 1920 m. Avinėlių kaime veikė Žydeikiškių pradžios mokykla (nuo 1951 m. – biblioteka). Tais metais pradžios mokyklos dar veikė Pravieniškėse, Gastilonyse.
  • Gimė Jonas Žižliauskas(1920 m. Krivonių kaime – 1962 m. balandžio 5 d. Molėtuose, palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) – kunigas.
  • Gimė Pranas Trakimas (slapyvardis Bolševikas). (1920 m. Ilgakiemio kaime, Žaslių valsčiuje –1946 m. prie Slabados kaimo) – partizanas.
  • Gimė Mykolas Marijonas Petkevičius(1920 m. sausio 2 d. Vaiškūnų k., Gelvonų valsč., Ukmergės apskr. – 1987 m. birželio 23 d. Širvintose, palaidotas Bagaslaviškio bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Kaišiadorų katedros vikaras, Kaišiadorių gimnazijos kapelionas, politinis kalinys.
  • 1920 m. sausio 7 d. Kaišiadoryse įregistruotas pirmasis Lietuvoje Katalikių moterų sąjungos skyrius (27 narės).
  • 1920 m. vasario 21–23 d. Kaune įvyko antivalstybinis kareivių sukilimas, kuriam vadovavo komunistai, tarp jų – žiežmarietis Maksas Kušneris, artilerijos pulko savanoris (1920 m. kovo 12 d. Maksui Kušneriui įvykdyta mirties bausmė).
  • 1920 m. vasario 21–23 d. vykstant neramumams Kauno įguloje, bandoma sukelti riaušes ir kariuomenės dalinyje, stovėjusiame Kaišiadoryse, tačiau  nesėkmingai.
  • 1920 m. kovo 18 d. Popiežiaus atstovas Lenkijai ir vizitatorius arkivysk. Achille Ratti, vykdamas iš Vilniaus į Kauną, buvo sustojęs Kaišiadoryse ir apžiūrėjo Kaišiadorių bažnyčios (katedros) statybą; po dvejų metų A. Ratti buvo išrinktas popiežiumi ir pasivadino Pijum XI.
  • Mirė Boleslovas Romeris(1841 m. birželio 27 d. – 1920 m.gegužės 14 d., palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje) – Trakų pavieto bajorų maršalka, Kaišiadorių ir Vladikiškių dvarų savininkas.
  • 1920 m. gegužės 15 d. laikinojoje sostinėje Kaune susirinko demokratiškai primuose visuotiniuose ir tiesioginiuose rinkimuose išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas, kuris atliko svarbiausius valstybės atkūrimo darbus. Jau primojo posėdžio metu, kaip ir buvo numatyta 1918 m. vasario 16-osios Akte, Seimas paskelbė atstatytą nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. Kiti svarbiausi Steigiamojo Seimo darbai (dirbusio iki kadencijos pabaigos 1922 m. spalio 6 d.) buvo: priimtas Žemės reformos įstatymas, priimta Lietuvos valstybės konstituciją, įvestas Lietuvos piniginis vienetas (litas), įkūrtas Lietuvos universitetas Kaune (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas). Steigiamojo Seimo atstovu (nariu) visą kadenciją buvo pedagogas Stasys Tijūnaitis(1888–1966 Pravieniškėse, palaidotas Rumšiškių kapinėse).
  • 1920 m. Žemės reformos valdyba buvusio Silviškių dvaro žemes išdalino Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriams ir bežemiams. Nuo to laiko gyvenvietė pavadinta Kovaičiais.
  • Gimė Bernardas Steponavičius (slapyvardis Milžinas)(1920 m. gegužės 20 d. Rečionių kaimeKaišiadorių apylinkės sen. – 1994 m. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse prie Partizanų koplyčios) – partizanas, Didžiosios Kovos partizanų apygardos „A“ rinktinės štabo viršininkas, politinis kalinys.
  • Gimė Juozas Stempožeckas (Stempužis)(1920 m. birželio 24 d. Kaišiadoryse – 1992 m. balandžio 24 d. Klyvlende, JAV, palaidotas Klyvlendo Visų Sielų kapinėse) – lituanistas, visuomenininkas, ilgametis Klyvlendo lietuviškos radijo programos „Tėviškės Garsai“ (JAV) vedėjas.
  • Gimė Kazys Leikauskas (slapyvardžiai Samanis, Sūnelis). (1920 m. birželio 24 d. Medinų kaime, Kaišiadorių valsčiuje – 1987 m. Piniavoje, Panevėžio r.) – partizanas.
  • 1920 m. liepos 18 d. Lietuvos kariuomenės II-ojo Algirdo pėstininkų pulko 3-iasis batalionas ties Vekonimis į nelaisvę paėmė lenkų kariuomenės brigadą su visa jos kariška amunicija.
  • 1920 m. rugpjūčio 6 d. Trakų apskrities viršininkui Broniui Stosiūnui (Stasiūnui) (1897–1946) pavesta vykti į Vilnių organizuoti miliciją Vilniaus mieste. Iš Vilniaus išvykus bolševikams, Stosiūnas paskirtas pirmuoju Vilniaus miesto ir apskrities viršininku.
  • Gimė Vincentas Sladkevičius(1920 m. rugpjūčio 20 d. Guronių kaime, Žaslių valsč. – 2000 m. gegužės 28 d. Kaune, palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje) – kardinolas.
  • Mirė Stasys Kmelnickas (žuvo 1920 m. rugsėjo 5 d.) – Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris, 2 pėstininkų pulko eilinis. Perlaidotas Cineikių kapinėse šalia artimųjų.
  • 1920 m. spalio mėn. Lenkija, sulaužiusi Suvalkų sutartį, karine jėga užima Lietuvos sostinę Vilnių ir Pietryčių Lietuvą. Kartu užimami ir Trakai, o Trakų apskrities centras perkeliamas į Kaišiadoris. Kaišiadorys Trakų apskrities centru buvo iki 1940 m., kuomet Trakai kartu su Vilniumi ir dalimi Pietryčių Lietuvos buvo sugrąžinti Lietuvai, o Trakų apskrities centras iš Kaišiadorių buvo perkeltas atgal į Trakus.
  • Gimė Aleksandras Leonsavičius (1920 m. lapkričio 14 d. – 1986 m. kovo 12 d., palaidotas Daugų bažnyčios šventoriuje) – kunigas.
  • Mirė Jonas Bulauka (mirė 1920 m. lapkričio 17 d.) – Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris.
  • 1920 m. lapkričio 17–21 lemiamose Lietuvos kariuomenės kautynėse su gen. L. Želigovskio vadovaujama Lenkijos kariuomene ties Giedraičiais dalyvavo Jonas Žvinys(1901–1994) – būsimasis kunigas, Žiežmarių vikaras, Vilūnų kunigas administratorius, Didžiosios Kovos apygardos partizanų rėmėjas, politinis kalinys.

 

Prieš 95 metus

  • 1925 m. Kaišiadoryse įkurtas vartotojų kooperatyvas.
  • 1925 m. Kaišiadoryse susibūrė Darbo federacijos skyrius (į kurį įstojo apie 160 narių).
  • 1925 m. į Kaišiadoris gyventi atvyko ir čia įkūrė Smulkaus kredito draugijos banką (tapo jo pirmininku) verslininkas Zigmas Šimašius (1894–1942) – būsimasis Trakų apskrities Tarybos narys ir būsimasis Vladikiškių dvaro savininkas.
  • 1925 m. išdalinto sklypais B. J. Tiškevičiui priklausiusio Žiežmarių dvaro žemėje įkurtas Žalvarnių
  • 1925 m. sklypais išdalintų Kalvių dvaro ir Romansuvkos palivarko, priklausiusių M. Pliateriui, vietoje įkurtas Basonių (Basanių) kaimas
  • 1925 m. Rumšiškių miestelyje įsteigta ugniagesių komanda.
  • Mirė Aleksandras Iljasevičius(1848–1925) – Tadaravos dvaro savininkas.
  • Gimė Jonas Ožeraitis (slapyvardis Vaidotas) (1925 m., kilęs nuo Mackūnų) – partizanas, vienas iš paskutinių likusių ir vienas aktyviausių Rumšiškių apylinkių Laisvės kovotojų.
  • Gimė Romualdas Randis (slapyvardžiai Meška, Nemunas). (1925 m. Milžinų kaime, Rumšiškių valsčiuje – 1957 m. lageryje) – partizanų kuopos vadas.
  • Gimė Pranas Tuškevičius(slapyvardis Račiukas). (1925 m. Rumšiškėse) – partizanų ryšininkas ir žvalgas.
  • Gimė Motiejus Surmilavičius (slapyvardis Sparnuotis). (1925 m. Laukagalio kaime, Žaslių valsčiuje) – partizanas. Kartu su partizanų Didžiosios Kovos apygardos štabu nuolatos keliavo vadinamuoju mažuoju ir didžiuoju ratu. 1945 m. vasario 4 d. dėl ligos buvo paleistas į namus, todėl išvengė didelio susirėmimo su kareiviais ir stribais Pigonyse, kur buvo apsuptas Didžiosios Kovos apygardos štabo apsaugos būrys. Visgi M. Surmilavičius kariuomenės buvo sulaikytas tą pačią dieną beeinant namo. Nuvežtas į Žaslių mokyklos rūsį, M. Surmilavičius prisitatė Jono Markevičiaus pavarde, kuria liko gyventi visam laikui.
  • Gimė Zigmas Švenčionis(slapyvardis Tigriukas). (1925 m. Ilgakiemio kaime, Žaslių valsčiuje) – partizanų ryšininkas.
  • Gimė Kazys Morkūnas(1925 m. kovo 4 d. Žiežmariuose, Trakų apskritis – 2014 m. sausio 22 d. Vilniuje; palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje) – Lietuvos dailininkas vitražistas, profesorius, nusipelnęs meno veikėjas. Sukūrė daug laisvų kamerinių vitražų istorine, jaunystės ir kt. temomis. Kai kurie iškeliavo į užsienį. Erdviniai vitražai eksponuoti pasaulinėse parodose „Expo“ Monrealyje (Kanada, 1967) ir Osakoje (Japonija, 1970). Sukūrė vieną didžiausių (180 m²) vitražų Lietuvoje „Šventė“ Seimo rūmuose Vilniuje (1981). Morkūnas sukurė vitražus Kaišiadorių kultūros ir meno centro salei (1978), Partizanų koplyčiai Kaišiadorių kapinėse (1998).
  • Gimė Stasys Sabonis(1925 m. gegužės 24 d. Aleniškių kaime, Vievio valsčiuje – 2006 m. gegužės 17 d. Vilniuje, palaidotas Kazokiškių kapinėse) – Kaišiadorių gimnazijos mokinys, vertėjas.
  • Gimė Stasys Pinkus (1925 m. birželio 17 d. Sabališkių k., Širvintų r. – 1992 m. liepos 8 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – Kaišiadorių gimnazijos auklėtinis, politinis kalinys, muziejininkas, architektūros, dailės istorikas ir tyrinėtojas.
  • Gimė Vincas Lozoraitis(1925 m. birželio 19 d. Ambrazų k., Šakių r. – 1999 m. gruodžio 23 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – tremtinys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas, memuaristas, kraštotyrininkas. 1999 m. Kaišiadorių muziejus išleido Lozoraičio knygą „Kaišiadoriečių kančių keliai. 1940–1953“.
  • Gimė Edvardas Drėgva(g. 1925 m. liepos 25 d. Kapčiškių kaime, Žaslių valsč.) – poetas.
  • Gimė Pranas Dzimidavičius (slapyvardis Puntukas). (1925 m. rugsėjo 27 d. Jačiūnų kaime, Žaslių valsčiuje – 1980 m. balandžio 8 d. Trakų rajone) – Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės Prano Jaromsko-Perkūno 2-ojo būrio partizanas.

 

Prieš 90 metų

  • 1930 m. birželio 20 d. Dainų šventėje Kaune dalyvavo Kaišiadorių katedros šv. Cecilijos choras; kuriame buvo 29 choristai.
  • 1930-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais ir visoje šalyje surengtas iškilmingas Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių minėjimas. Valstybiniu įstatymu buvo numatyta iškilmingai pagerbti ir įamžinti šio valdovo atminimą. Šiai progai buvo nukalti medaliai, statomi paminklai, Vytauto vardu pavadinamos gatvės (taip pat ir Kaišiadoryse, Žasliuose, Darsūniškyje), surengta simbolinė Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė po Lietuvą. Per Lietuvą pėsčiomis beveik du mėnesius pagal iš anksto sudarytą ir spaudoje skelbiamą maršrutą buvo nešamas Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo (apie 1350–1430) atvaizdas, kurė iškilmingai sutikdavo ir išlydėdavo miestelių gyventojai. 1930 m. rugpjūčio 15 d. paveikslas apkeliavo Paparčius, Žaslius ir buvo sutiktas Kaišiadoryse, o kitą dieną – rugpjūčio 16 d. – paveikslas išlydėtas į Žiežmarius, po to – į Kruonį ir Darsūniškį.
  • 1930 m. liepos 9 d. – visoje šalyje minint Vyatuto Didžiojo metus – vietos šaulių Antano Kavaliausko, Petro ir Stasio Petkevičių, Antano ir Vlado Pupalaigių rūpesčiu pastatyta Eiriogalos koplytėlė. Jie iš vietos gyventojų rinko aukas, organizavo mokamus vaidinimus. Koplytėlė buvo mūrinė, tinkuota (1964 m. gegužės 24 d. naktį koplytėlė vietos valdžios nurodymu nugriauta; atstatyta 1990 m. vasarą Eiriogalos ir Mikalaučiškiųgyventojų iniciatyva).
  • 1930 m. JAV lietuvių – išeivių iš Darsūniškio – lėšomis Vokietijoje buvo išlietas varpas, tituluotas Šv. Juozapo vardu, ir padovanotas Darsūniškio bažnyčiai.
  • 1930 m. Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta konsekravo klebono Prano Cibulsko (1892–1967 Žasliuose, palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) rūpesčiu pastatytą Perlojos bažnyčią.
  • 1930 m. Toliškių ūkininkas A. Zabarauskas, ardamas savo lauką, išvertė į paviršių apie 50 XVII a. Ispanijos, Nyderlandų monetų. Dalį jų pardavė Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejui.
  • 1930 m. Ringailiuose įsteigta pradinė mokykla (kurioje 1938 m. sausio 1 d. mokėsi 66 mokiniai).
  • Gimė Vytautas Raudeliūnas(1930 m. vasario 2 d. Padalių kaimeŽaslių sen. – 2002 m. gegužės 4 d. Vilniuje, palaidotas Paparčių kapinėse) – tremtinys, teisės istorikas, vienas iš Lietuvos tautininkų sąjungos atkūrėjų.
  • Gimė Leokadija Paškauskaitė (slapyvardis Birutė). (1930 m. kovo 4 d. Aleksandriškių kaime, Vievio valsčiuje) – ryšininkė, partizanė, tremtinė.
  • Gimė Mykolas Arlauskasb (1930 spalio 1 d. TurloviškėseŽiežmarių valsčius – 2020 m. vasario 7 d. Vilniuje) – nuo 1937 m. mokėsi Mūro Strėvininkų ir Žiežmarių pradinėse mokyklose, Kaišiadorių gimnazijoje ir Žiežmarių progimnazijoje. 1950 m. aukso medaliu baigė Kaišiadorių gimnaziją. 1950–1955 m. studijavo ir baigė su pagyrimu Lietuvos žemės ūkio akademiją. Nuo 1955 m. Žemdirbystės instituto (įsikūrusio Dotnuvoje, Akademijoje, Kėdainių r.) mokslinis darbuotojas. Mokslinis agronomas: biomedicinos mokslų habilituotas daktaras, nuo 1995 m. profesorius.  1966 m. Lietuvoje organizavo pirmas arimo varžybas, buvo Lietuvos artojų ir SSRS artojų komandų treneris. Yra parašęs monografijų, knygų, paskelbęs mokslinių ir publicistinių straipsnių žemdirbystės tobulinimo klausimais Lietuvos ir užsienio leidiniuose. 1990 m. kovo 4 d. išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu Kėdainių rajono Dotnuvos rinkiminėje apygardoje Nr. 87. 1990 m. kovo 11-osios akto signataras, balsavęs už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Dirbo Agrarinėje komisijoje. Priklausė Sąjūdžio centro frakcijai. 2018 m. suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.
  • Gimė Algimantas Žvirblis (1930 m. lapkričio 28 d. Ukmergėje – 1995 m. rugsėjo 23 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – pedagogas, plaukimo treneris.

 

Prieš 85 metus

  • 1935 m. pastatyta mūrinė Kaišiadorių pradinė mokykla.
  • Gimė Jonas Karnuševičius (1935 m. lapkričio 30 d. Gegužinės kaime – 2011 m. vasario 8 d. Vilniuje, palaidotas Karveliškių kapinėse (Vilniaus r.), Tremtinių kalnelyje) – miškininkas, išradėjas, tremtinys.

 

Prieš 80 metų

  • 1940 m. Kaišiadorių gimnazijoje susikūrė šaulių būrys, į kurį įstojo 40 berniukų ir 10 mergaičių.
  • 1940 m. Harvardo universitete kalbininkas, pedagogas Pranas EdmundasGalinis (1902 m. sausio 12 d. Miežonių kaime, Kaišiadorių valsč. – 1988 m. rugsėjo 12 d. Wrentham (Masačusetso valstija; palaidotas Bostone; JAV) apgynė daktaro disertaciją „Baltų kalbų įtaka vokiečių tarmėms Rytų Prūsijoje“.
  • 1940 m. buvo parengtas žydų draugijos „Talmud-Tora“ Salamono ir Doros Šapirų Žaslių žydų kultūros namų projektas. Pirmame mūrinio pastato aukšte turėjo įsikurti žydų literatūros biblioteka, antrame – muziejinės ekspozicijos, skirtos žydų liaudies menui ir Lietuvos žydų istorijai, bei paskaitų salė. Įgyvendinti šį projektą sutrukdė sovietinė, o vėliau ir nacistinė okupacijos.
  • 1940 m. Žiežmarių miestelyje apie 2400 gyventojų.
  • 1940 m. pavasaris: mokytojų konferencija Kaišiadoryse (svarstyti suaugusiųjų mokymo reikalai).
  • 1940 m. birželio mėn. „Lietuvos žinios“ rašė: „…Jau kuris laikas, kai Kaišiadorių gimnazijos sporto aikštėje vakarais susirenka kariai ir vietos moksleiviai bei darbininkai, kurie čia sužaidžia draugiškas tinklinio, krepšinio ir kvadrato žaidynes. Dalis miestiečių susirenka pasiklausyti karių instrumentų muzikos… Nuoširdžiai ir maloniai su kariais pasikalba darbininkai. Jie vaišinasi tabaku, pasikeičia anekdotais ir kitais pašnekesiais. Arčiau susipažinti SSSR kariai rodo kino filmus ir kt. pramogas“.
  • 1940 m. birželio 7–10 d. Lietuvos pasienyje buvo sutelkta Sovietų Sąjungos kariuomenė: maždaug 221 260 kareivių, 1140 karo lėktuvų, 1513 tankų, 245 šarvuočiai, 2946 patrankos ir monosvaidžiai. Be to, sovietų kariuomenės kontingentas, esantis Lietuvos teritorijoje ir turintis keturiose karinėse bazėse 18 786 žmones, buvo pasirengęs veikti, kai tik bus įsakyta. 1940 m. birželio 11 d. vadovaujant Baltarusijos karinės apygardos vadui gen. Dimitrijui Pavlovui buvo galutinai aptarti karinio Lietuvos okupavimo planai, divizijos ir pulkai gavo konkrečias užduotis. Numatyti veiksmai atitiko karo veiksmų pobūdį. Kariuomenė karinės parengties privalėjo būti nuo 1940 m. birželio 13 d. vakaro, puolimo data buvo numatyta birželio 15 d. 9 val.
  • 1940 m. birželio 14 d. 23 val. 50 min. Lietuvai buvo įteiktas Sovietų Sajungos ultimatumas, kuriame Lietuvos vyriausybei, apkaltintai savitarpio pagalbos sutarties laužymu, buvo pateikti trys reikalavimai: 1) atiduoti teismui vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir Valstybės saugumo departamento direktorių A. Povailaitį kaip tariamų provokacijų prieš Raudonosios armijos įgulas kaltininkus; 2) sudaryti naują, Maskvai priimtiną vyriausybę; 3) įsileisti į Lietuvą neribotą Raudonosios armijos kontingentą. Pareikalauta, kad Lietuvos vyriausybė atsakytų iki birželio 15 d. 10 val. ryto (9 val. Lietuvos laiku). Birželio 14-osios naktį į 15-ąją įvykusiame vyriausybės posėdyje Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona iš pradžių siūlė priešintis sovietų agresijai, tačiau dauguma ministrų, apsvarstę pasipriešinimo galimybes, pasisakė už SSRS reikalaivimų priėmimą. Ministrų nuomonę svariai parėmė posėdyje dalyvavę abu kariuomenės vadai: buvęs – divizijos gen. S. Raštikis ir esamasis – divizijos gen. V. Vitkauskas bei kariuomenės štabo viršininkas divizijos gen. S. Pundzevičius. Respublikos prezidentui atsisakius toliau dalyvauti ultimatumo svarstyme, jis buvo laikomas priimtu. Balsuojama nebuvo. Birželio 15 d. 7 val. ryto vyriausybės posėdis baigėsi, nutarus priimti visus sovietų reikalavimus, net neįvardijus agresijos ir nepareiškus protesto. Prezidentas A. Smetona apsisprendė pasitraukti iš Lietuvos (taip apsunkindamas Lietuvos okupacijos legitimizavimą). Birželio 15 d. 15 val. sovietų kariuomenės dalys pradėjo per sieną žygį į Lietuvos teritoriją. O birželio 15 d. pavakarę Lietuvoje jau buvusios Raudonosios armijos Naujosios Vilnios įgula užėmė Vilnių, o Alytaus, Prienų ir Gaižiūnų įgulos – Kauną. Tai buvo sovietinės Lietuvos okupacijos pradžia. Birželio 15 d. pavakarę į Kauną atvyko SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis V. Dekanozovas, kurio vienas svarbiausių uždavinių buvo sudaryti marionetinę vyriausybę, kuri maskuotų komunistų įsiviešpatavimą ir pasirengimą šalies aneksijai.
  • 1940 m. birželio 16 d. Kauno arkikatedroje arkivyskupo J. Skvirecko į kunigus įšventinti Bronislovas Klimas (1912–1984, Žiežmariuose, palaidotas Žiežmarių bažnyčios šventoriuje) – būsimasis Žiežmarių altarista bei Alfonsas Ažubalis (1915–1994 Žiežmariuose, palaidotas Žiežmarių bažnyčios šventoriuje).
  • 1940 m. liepos mėn. per vadinamojo „Liaudies Seimo“ rinkimus Kaišiadorių mieste buvo dvi balsavimo urnos: pradinėje mokykloje ir geležinkelio stotyje.
  • 1940 m. rugpjūčio 3 d. Maskvoje įvyko paskutinysis politinio Lietuvos aneksijos spektaklio aktas: SSRS Aukščiausioji Taryba „priėmė“ Lietuvą į Sovietų Sąjungą kaip 14-tą sąjunginę respubliką (Latvija tapo 15-ąja, o Estija – 16-ąja sovietinėmis respublikomis).
  • 1940 m. sovietinės valdžios buvo nusavinta beveik visa Vladikiškių dvaro žemė (paskutinis Vladikiškių dvaro savininkas buvo verslininkas Zigmas Šimašius (1894–1942), kuris 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremtas į Sibirą (kur ir mirė), o jo šeima buvo ištremta atskirai).
  • 1940 m. Kaišiadorių dvaro sodyboje buvo net 17 dvaro pastatų. Tais metais sovietų valdžia dvarą nacionalizavo, jo žemėje įkūrė Kaišiadorių tarybinį ūkį.
  • 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Žaslių medžio apdirbimo įmonė (įkurta dar Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu) buvo nacionalizuota ir pavadinta mašinų fabriku „Miškas“. Tuo metu įmonėje dirbo 160 darbininkų. 1941 m. joje dirbo tik 50 darbininkų. Besitraukiantys vokiečiai išsivežė geriausius įrengimus. 1944–1953 m. įmonė vadinosi valstybinis fabrikas „Miškas“. Įdomu, jog dar 1945 m. padedamas savo brolio Viktoro, dirbusio šios įmonės lentpjūvės mašinistu, čia vairuotoju įsidarbino partizanas Česlovas Rakauskas. Į Trakus jis vežiodavo lentas. Mašinoje įrengtoje slėptuvėje kartu pergabendavo ginklus ir šaudmenis. Kai jį ėmė įtarti ir sekti, grįžo atgal į partizanų būrį.
  • 1940 m. iš Kaišiadorių į SSRS žemės ūkio parodą išvyko Gudienos k. valstietis Zigmas Putnikas ir Lomenių k. valstietis Ignas Steponavičius.
  • 1940 m. sovietinės valdžios nacionalizuojamos dvi Kaišiadorių įmonės: „Klijai“ ir A. Zilberkveito vaisvandenių  įmonė.
  • 1940 m. rugpjūčio mėn. susikūrė Kaišiadorių tarnautojų profsąjunga, jungianti daugiau kaip 30 narių; pirmininku išrinktas Justinas Pilyponis, rašytojas.
  • 1940 m. rugsėjo 1 d. Kaišiadorių gimnazijoje mokslo metus pradėjo 354 mokiniai.
  • 1940 m. ruduo: Kaišiadorių vyskupijos rūmus užėmė raudonarmiečiai, o pati kurija buvo priversta išsikelti į Žaslius; vyskupo darbo kabinete buvo įrengtas „raudonasis kampelis“.
  • Mirė Petras Bertulis (1866 m. Žemaitijoje – 1940 m. lapkričio 8 d. Nemaniūnuose, palaidotas Nemaniūnų bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Kalvių klebonas.

 

Prieš 75 metus

  • Mirė Pranas Liatukas(1876 m. sausio 29 d. Padievaičio kaime, Kvėdarnos vls. – 1945 m. Vilniuje) – generolas, Lietuvos kariuomenės vadas (1919–1920 m.). 1928–1934 m. valdė Kurniškių dvarą. 1945 m. sovietų nukankintas Lukiškių kalėjime.
  • Mirė Antanas Kuzinevičius (slapyvardis Narsutis). (1911 m. rugpjūčio mėn. Burbiškių kaime, Žiežmarių valsčiuje – 1945 m. sausio mėn. Žikaronių kaime (Semeliškių valsčiuje) – partizanas.
  • Mirė JonasSlanina (slapyvardžiai Berželis, Šnekutis). (1919 m. Kairiškių kaime, Žiežmarių valsčiuje – 1945 m. sausio 19 d. Avinėlių kaime) – partizanas.
  • Mirė Kazys Surmilavičius(slapyvardžiai Klevas, Klevelis). (1918 m. Laukagalio kaime, Žaslių valsčiuje – 1945 m. kovo 27 d. netoli Rusių Rago kaimo) – partizanų bataliono vadas.
  • Mirė Antanas Slanina (slapyvardžiai Karuzas, Erelis). (1923 m. Kairiškių kaime, Žiežmarių valsčiuje – 1945 m. balandžio 11 d. Kazokų kaime) – partizanas.
  • Mirė Andrius Zdanevičius (slapyvardžiai Liūtas, Morka) (1919 m. Pašulių kaime, Rumšiškių valsč. – 1945 m. balandžio 12 d. Pašulių kaime, palaidotas Pašulių kapinėse) – partizanas, būrio vadas.
  • Po 1945 m. balandžio 12 d. mūšio, įvykusio Pašulių kaime, 12 žuvusių partizanų NKVD kareiviai atvežė į Kieliškių pradinės mokyklos kiemą. Jie vėliau buvo palaidoti Pašulių kaimokapinėse.
  • 1945 m. balandžio 13 d. Kaugonių miške įvyko vienos didžiausių Kaišiadorių apylinkių partizanų ir sovietinės kariuomenės susidūrimų. Apie 100 partizanų burys susidūrė su kelių šimtų NKVD kariuomene, apsiginklavusia net tanketėmis. Partizanai visą dieną mėgino prasiveržti pro apsupties žiedą, tačiau priešui nuolatos papildant savo karines apjėgas, tai tapo praktiškai neįmanoma. Temstant prasidėjo tiesioginiai susirėmimai. 5-osios Lietuvos Laisvės Armijos apygardos vadas vyr. ltn. Mečislovas Kestenis-Serbentas, Zigmas Kacevičius-Genius ir dar 16 partizanų šiame mūšyje žuvo, o partizanas Bronislovas Krilavičius-Liepa. (1919 m. liepos 28 d. Vaidžionių kaime, Žaslių valsčiuje – 2001 m., palaidotas Rusių kaimokapinėse) pasitraukė sėkmingai. Priešo nuostoliai siekė 70 nukautų asmenų.
  • Mirė KazysTrakimas (slapyvardis Putinas). (1922 m. Kazimieravos viensėdyje, Žaslių valsčiuje – 1945 m. balandžio 13 d. Kaugonių miške) – partizanas.
  • Mirė ZigmasKacevičius (slapyvardžiai Genius, Genijus, Genys, Gienius). (1922 m. Gilučių kaime, Žaslių valsčiuje – 1945 m. balandžio 13 d. Kaugonių miške) – partizanų bataliono vadas.
  • Mirė Zigmas Rudys(slapyvardis Smilga). (1918 m. Skėrių kaime, Žaslių valsčiuje – 1945 m. birželio 27 d.) – partizanas.
  • 1945 m. pavasarį, NKVD žiniomis, Livintuose dažnai pasirodydavo Didžiosios Kovos rinktinės štabo nariai su vadu Misiūnu. 1945 m. lapkričio 19 d. šis štabas kartu su Dramblio (slapyvardis), Šarūno (slapyvardis), Jurgino (slapyvardis) vadovaujamais būriais buvo užpultas kareivių. Žuvo 1 partizanas.
  • 1945 m. birželį viename iš Budelių kaime buvusių bunkerių buvo įsikūręs Didžiosios Kovos apygardos partizanų štabas (vadas Jonas Misiūnas (slapyvardis Žalias Velnias)). Tų metų birželio 27 d. minėto būrio partizanas P. Raudeliūnas parodė „liaudies gynėjams“ vieną partizanų bunkerį. Apsiausties metu žuvo bunkeryje buvęs „Dobilo“ būrio vadas partizanas  Kareckas(slapyvardis Jovaras), partizanai Z. Rudys (slapyvardis Smilga) ir A. Kacevičius (slapyvardis Dagilis). Didžiosios Kovos apygardos vadas J. Misiūnas pasitraukė. Po vado žūties „Dobilo“ partizanų būrys iširo.
  • Mirė Vaclovas Kareckas (slapyvardis Jovaras)(1918 m. Budelių k., Žaslių vlsč. – 1945 m. birželio 27/28 d. Budelių k.) – partizanas, kuopos vadas. 1999 m. vyr. puskarininkiui Vaclovui Kareckui suteiktas (po mirties) Kario savanorio teisinis statusas.
  • Mirė Antanas Galinis (slapyvardis Juodoji Kaukė). (1905/1910 m. Miežonių kaime, Kaišiadorių valsčiuje – 1945 m. liepos 1 d. Jagėlonių miške) – pasienio policininkas Vievyje ir Kazokiškėse, partizanų bataliono vadas.
  • Mirė Mykolas Šimelis (1889 m. spalio 10 d. Golinkų k., Gardino apskr. – 1945 m. liepos 10 d. Strošiūnų miške) – puskarininkis, Pirmojo pasaulinio karo dalyvis (sunkiai sužeistas), Bačkonių girininkijos girininkas. Antrojo pasaulinio karo metais savo namuose slėpė ir taip išgelbėjo 14 žmonių, pabėgusių iš Kauno geto. 1945 m. liepos 10 d. nušautas; palaidojimo vieta nežinoma. 2007 m. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties).
  • 1945 m. liepos mėn. iš dabartinės Kaišiadorių rajono teritorijos į Permės sritį Rusijoje buvo ištremtas 101 gyventojas (iš jų – 21 mirė tremties vietose).
  • 1945 m. rugsėjo mėn. Kaišiadorių gimnazijoje mokosi 319 mokinių, dirba 16 mokytojų; gimnazijos direktorius – Balys Purvinis.
  • Mirė StasysVinickas (slapyvardis Raistas). (1917 m. Pazaliesės kaime, Kaišiadorių valsčiuje – 1945 m. rugsėjo 15 d. m. Beištrakių miške) – partizanų būrio vadas.
  • 1945 m. rudenį Paberžėje buvo apsistojęs Didžiosios Kovos apygardos štabas su partizanų būriu. Surengę pasalą, partizanai nušovė 7 „liaudies gynėjus“ ir leitenantą, ėjusius keliu iš Krivoniųį Jačiūnus.
  • 1945 m. spalio 10 d. savo sodyboje Gerų Vakarų kaime įrengtoje slėptuvėje suimtas partizanas Juozas Lukoševičius (slapyvardis Klevas). Areštuotas ir jo tėvas (kiti du sūnūs buvo pasitraukę į Vakarus).
  • Mirė JonasDaškevičius (slapyvardis Papūga) (1927 m. Bačkonių kaime, Žiežmarių valsčiuje – 1945 m. spalio 25 d. Vilniuje, palaidotas Tuskulėnuose) – partizanas, būrio vadas.
  • Mirė AndriusPetkevičius (slapyvardis Aguona). (1916 m. Kaugonių kaime, Žaslių valsčiuje – 1945 m. lapkričio 17 d. Kaugonių miške) – puskarininkis, šaulys, partizanų rinktinės vadas.
  • Mirė Antanas Taparauskas(slapyvardis Kirvis). (1905 m. Livintų kaime, Rumšiškių valsčiuje – 1945 m. lapkričio 19 d. Mackūnų miške slėtuvėje, palaikų užkasimo vieta nežinoma) – partizanų kuopos vadas. Tarpukariu A. Taparauskas buvo „Jaunosios Lietuvos“ ir Šaulių organizacijų nariu. 1926–1927 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Po tarnybos grįžo į tėvų namus Livintų k. Nuo 1934 m. dirbo Pravieniškių girininkijoje eiguliu.
  • Mirė PranasPetkevičius (slapyvardis Kariūnas). (1918 m. rugsėjo 7 d. Klevų Būdos kaime, Kaišiadorių valsčiuje – 1945 m. lapkričio 19 d. Livintų kaime) – puskarininkis, partizanų bataliono vadas. Petkevičiui 2002 m. pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties), taip pat apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi. Tais pačiais metais Krašto apsaugos ministerijos įsakymu suteiktas kapitono laipsnis.
  • Mirė Jonas Švejys (1904 m. Skiemonių parapijoje – 1945 m. lapkričio 29 d. Skiemonių parapijoje, palaidotas Skiemonių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Gegužinės vikaras.
  • Mirė Edvardas Kavaliauskas(slapyvardžiai Klajūnas, Klounas). (1912 m. Skėrių kaime, Žaslių valsčiuje – 1945 m. gruodžio 13 d. Dirvonų kaime, Žaslių vals.) – puskarininkis, partizanų bataliono vadas. 2000 m. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu Kavaliauskui suteiktas majoro laipsnis, o 2003 m. pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties).

 

Prieš 70 metų

  • Gimė Vytautas Balčiūnas(1950–1999, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – muzikantas, kultūros darbuotojas, pedagogas, Kaišiadorių muzikos mokyklos vadovas.
  • 1950 m. sausio 1 d. Kaišiadoryse atidarytas tuberkuliozės dispanseris.
  • 1950 m. kovo 2 d. Kaišiadorių mašinų ir traktorių stotis (MTS) gavo pirmąjį apskrityje savaeigį kombainą.
  • 1950 m. kovo 12 d.: „Kovo 12 d. prie urnų visu 100 proc. atėjo Kaišiadorių miesto rinkėjai“, rinkdami SSRS AT deputatus, – skelbė „Bolševikiniu keliu“ laikraštis.
  • 1950 m. kovo 25 d. Kaišiadorių vyskupijos valdytojas Juozapas Stankevičius pašventino atstatytą Darsūniškio bažnyčią.
  • 1950 m. birželio 20 d. Trakų apskritis pertvarkyta į Trakų rajoną, dalis teritorijos perduota Daugų (8 apylinkės), Eišiškių (30 apylinkių), Jiezno (7 apylinkės), Vievio (23 apylinkės), Vilniaus (2 apylinkės) rajonams.
  • 1950 m. panaikinus apskritis, Kaišiadorys tapo rajono centru.
  • 1950 m. Kaišiadorių rajone „susikūrė“ 58 kolūkiai.
  • 1950 m. rugsėjo mėn. Valstybinis dailės muziejus surengė Kaišiadoryse kilnojamąją parodą.
  • 1950 m. spalio 31 d. Kaišiadorių mašinų ir traktorių stotis (MTS) įsigijo elektros dinamo mašiną.
  • 1950 m. lapkričio 25 d. Rytų Lietuvos srities vado įsakymu Didžiosios Kovos apygarda buvo oficialiai panaikinta; likę DKA kovotojai perėjo į Vyčio apygardos sudėtį.
  • 1950 m. gruodžio mėn. Kaišiadorių miesto jaunimas susitiko su SSRS sporto meistru A. Vietrinu.

 

Prieš 65 metus

  • Gimė Jonas Blaževičius (1955–2004, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – Pataisos reikalų valdybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktorius. Vėliau vadovavo Pataisos reikalų departamentui prie LR Vidaus reklaų ministerijos, Kalėjimų deparatmentui prie LR Teisingumo ministerijos.
  • Gimė Regina Rikterytė(1955 m. Dainavėlės kaime – 2017 m. birželio 21 d.) – pedagogė, Kaišiadorių rajono kultūros darbuotoja, Kaišiadorių meno mokyklos mokytoja, direktorė (2005–2014).
  • 1955 m. Kaišiadoryse pradėta pirmojo mūrinio daugiabučio (6 butų) gyvenamojo namo statyba, paskirti 24 sklypai medinių gyvenamųjų namų statybai.
  • 1955 m. kaišiadorietis E. Ramanauskas laisvųjų imtynių pirmenybėse iškovojo respublikos čempiono vardą.
  • 1955 m. boksininkas AlgirdasŠocikas (g. 1928 m. gegužės 14 d. Žaliame Ostempe – 2012 m. lapkričio 21 d. Kaune) Berlyne antrą kartą laimėjo Europos čempiono diržą. Tada A. Šocikas finale susitiko su vokiečiu Wittersteinu. Po vieno iš daugelio smūgių Šocikas pastebėjo, kad jo varžovas nokdaune, ir atsitraukė, tuo duodamas Wittersteinui galimybę akimirką pailsėti ir atkreipdamas šį svarbų momentą praleidusio teisėjo dėmesį. 1995 m. sausio 9 d. Štutgarte (Vokietija) už šį poelgį pirmą kartą CIFP (Tarptautinio Fair Play judėjimo komisijos) Garbės diplomas buvo įteiktas Lietuvos atstovui – būtent boksininkui, bokso treneriui, daugkartiniam Europos, SSRS ir Lietuvos sunkaus svorio bokso čempionaui Algirdui Šočikui.
  • 1955 m. vasario 27 d. pagal oficialią to meto statistiką rinkimuose į vietines tarybas dalyvavo neva „visi 12 408 rinkėjai“, už kandidatus į deputatus „balsavo 99,95 proc. rinkėjų“; rinkimuose į Kaišiadorių miesto tarybą dalyvavo „visi 1762 rinkėjai“, už kandidatus į deputatus „balsavo 99,77 proc.“
  • 1955 m. kovo 19–20 d. Kaišiadorių rajono meno saviveiklos apžiūroje, įvykusioje Kaišiadorių pradinės mokyklos patalpose, dalyvavo 16 liaudies šokių būrelių, 12 dramos ratelių, 2 mišrūs chorai, 4 vaikų chorai, 1 skudučių ansamblis – iš viso 537 saviveiklininkai.
  • 1955 m. birželio 12–13 d. Kaišiadoryse įvyko X-oji moksleivių spartakiada.
  • Mirė Antanas Garmus(1881 m. vasario 19 d. Tursone – 1955 m. liepos 23 d. Čikagoje (JAV)) – gydytojas, prozininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys, dėstytojas, Kauno miesto burmistras (1940 m. birželio 20 – rugsėjo 20 d.).
  • Mirė Matas Cijūnaitis (1886 m. birželio 1 d. Dirvoniškių k., Joniškio parapijoje – 1955 m. rugsėjo 6 d. Žasliuose, palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) – kanauninkas, ilgametis Žaslių bažnyčios klebonas, Krivonių bažnyčios Žasliuose 1926 m. surengė Kaišiadorių vysk. J. Kuktai ingresą. Nuo 1927 m. kasmet (iki 1939 m.) vasaromis lydėdavo vizituojantį vyskupą. Pagrindiniai jo darbai Žaslių bažnyčioje – du mūriniai altoriai, 1928 m. bažnyčios konsekracija, 1933 m. pastatė Jėzaus, nešančio kryžių, koplyčią šventoriuje (prie kurios buvo palaidotas). 1933 m. pastatė Krivonių bažnyčią. Antrojo pasaulinio karo pradžioje slėpė žydus – Žaslių gydytoją Rivą Trapidienę ir jos mažametį sūnų Leibą.
  • 1955 m. spalio 30 d. rajono žemės ūkio paroda Kaišiadoryse, 67 dalyviai.
  • 1955 m. lapkričio 20 d. Kaišiadorių pradinės mokyklos salėje paskaitą „Mokslo ir religijos nesutaikomumas“ skaitė lektorius Jonas Ragauskas, buvęs kunigas.
  • Mirė Juozapas Mincevičius(1888 m. sausio 23 d. Inturkės parapijoje – 1955 m. lapkričio 28 d. Vievyje, palaidotas Vievio bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Žaslių vikaras, Paparčių klebonas.
  • 1955 m. gruodžio mėn. Kaišiadorių 1-ojoje vidurinėje mokykloje susitikimas su K. Kubilinsku ir M. Sluckiu; savo eilėraščius skaitė ir Žiežmarių vidurinės mokyklos moksleivis Vacys Bukauskas – vėliau žurnalistas, vertėjas, poetas.
  • Mirė Jonas Mikučionis(1898 m. Dilgininkų k., Leipalingio par. – 1955 m. gruodžio 20 d. Karmėlavoje, palaidotas Leipalingio kapinėse) – kunigas, Žaslių klebonas.

 

Prieš 60 metų

  • 1960 m. kovo mėn. Kaišiadorių rajono ryšių skyrius gavo pusiau automatinę telefono stotį ryšiams su Vilniumi ir Kaunu.
  • 1960 m. balandžio 18 d. LKP CK ir Ministrų Taryba priimė sprendimą pusiaukelėje tarp Kauno ir Vilniaus, bei tarp Kaišiadorių ir Trakų, statyti šiluminę elektrinę – Lietuvos valstybinę rajoninę elektrinę (dabar – Lietuvos elektrinė). Darbininkams buvo pastatyta laikinoji gyvenvietė, o 1961 m. pavasarį pradėta statyti nuolatinė gyvenvietė – dabartiniai Elektrėnai (miestą projektavo B. Kasparavičienė ir K. Bučas).
  • 1960 m. balandžio 27 d. atiduotas eksploatuoti buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas K. Poželos (dabar Gedimino) gatvėje Kaišiadoryse.
  • 1960 m. birželio 5 d. Kaišiadorių rajono Dainų šventėje dalyvavo 25 chorai, 30 liaudies šokių kolektyvų, 10 muzikinių kolektyvų – iš viso daugiau kaip 2,5 tūkst. saviveiklininkų.
  • 1960 m. birželio 26 d. Kiemeliuoserajoninė Joninių šventė.
  • Mirė Julius Svirskis (1879 m. Kabelių parapijoje – 1960 m. liepos 17 d. Akmenyje, palaidotas Akmens bažnyčios šventoriuje) – kunigas, Kalvių klebonas.
  • 1960 m. liepos 21 d. iš Kaišiadorių rajono respublikinėje Dainų šventėje dalyvavo 8 kolektyvai (350 saviveiklininkų).
  • 1960 m. rugpjūčio mėn. pradėta statyti nauja trijų aukštų 920 vietų mūrinė vidurinė mokykla K. Poželos (dabar Gedimino) gatvėje Kaišiadoryse (dabartinė Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija).
  • 1960 m. rugsėjo 24 d. Kaišiadorių pradinės mokyklos salėje susitikimas su jaunaisiais rašytojais R. Kašausku, J. Vaičiūnaite ir V. Šimkumi.
  • 1960 m. rugsėjo mėn. įkurtas Veterinarijos mokslinio tyrimo institutas Kaišiadoryse. Direktorius Marijonas Babenskas.
  • 1960 m. spalio 23 d. rajoninė Derliaus šventė.
  • 1960 m. spalio 29 d. Kaišiadorių kultūros namuose Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (LLKJS) rajono komiteto iškilmingas plenumas, skirtas pažymėti LLKJS įstojimo į Visąsąjunginę Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (VLKJS) 20-mečiui; Ščebnicoje atidengtas paminklinis akmuo, kur 1941 m. vasarą buvo sušaudyta 18 sovietinių aktyvistų.
  • 1960 m. gruodžio 18 d. Brazauskai įsikėlė gyventi į savo pačių pasistatytus šeimos namus Kaišiadoryse (dabar Brazauskų namai-muziejus, J. Biliūno g. 26).
  • Mirė Stasys Misiūnas(slapyvardis Senis). (1907 m. Slabados kaime, Žaslių valsčiuje – apie 1960 m. Minsko sr., Stolbcovo r.) – 5-os Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) apylinkės štabo viršininkas, partizanas, politinis kalinys, tremtinys. Misiūnui suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties).
  • Apie 1960 m. Antanas Vedeckas (1879–1964) už savo lėšas pastatė naujus Kruonio katalikų kapinių

 

Prieš 55 metus

  • 1965 m. vasario mėn. Kaišiadorių 1-ojoje vid. mokykloje atidaryta rajoninė vaikų biblioteka.
  • 1965 m. liepos 3 d. Dainų šventė Ąžuolyne.
  • 1965 m. rugpjūčio mėn. pradėjo veikti rekonstruotas Kaišiadorių klijų fabrikas.
  • 1965 m. rugsėjo–spalio mėn. gilinama, tiesinama Lomenos upės vaga miesto teritorijos ribose.
  • Mirė Aleksijus Grabovskis (1883 m. Marijanovkos kaime, Kijevo gub. – 1965 m. lapkričio 1 d. Kruonyje, palaidotas Kruonio stačiatikių kapinėse) – stačiatikių šventikas, Kruonio cerkvės statytojas.
  • 1965 m. lapkričio mėn. autotransporto kontora iš Žiežmarių persikėlė į naują pastatą Kaišiadoryse.
  • 1965 m. surengta pirmoji kraštotyrininkų darbų paroda.
  • 1965 m. pradėtas statyti Kaišiadorių knygynas.
  • 1965 m. gruodžio 25 d. įkuriama kilnojamoji mechanizuota kolona Nr. 22.
  • 1965 m. parengtas Kaišiadorių miesto generalinis planas, autorius – arch. J. Vanagas.
  • 1965 m. rekonstruotas (gerokai padidintas) tuometinių Tarybų rūmų pastatas, pastatytas dar tarpukario metais (šiuo metu pastate – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, kitos įstaigos).
  • Mirė Petras Klimavičius(slapyvardis Uosis). (1913 m. vasario 5 d. Baroniškių kaime, Kaišiadorių valsčiuje – 1965 m. Krasnojarsko kr.) – puskarininkis, partizanų rinktinės vadas. 2001 m. Krašto apsaugos ministerija P. Klimavičiui suteikė (po mirties) pulkininko laipsnį.

 

Prieš 50 metų

  • Pagal 1970 m. sausio 15–22 d. surašymą, Kaišiadoryse gyvena 4732 gyventojai: vyrų – 2145, moterų – 2587 (Kaišiadorių rajone – 41 851 gyventojas).
  • 1970 m. pradėti statyti dviejų aukštų Valstybinio banko rajono skyriaus rūmai (vėliau Žemės ūkio banko Kaišiadorių skyrius, vėliau AB bankas „NORD/LB Lietuva“ Kaišiadorių skyrius, nuo 2019 m. – įmonė „Printėja“).
  • 1970 m. pirmą kartą Kaišiadorių miesto gatves pradėjo valyti sniego valymo mašina.
  • 1970 m. sunykusios Bačkonių dvaro sodybos vietoje – buvusiame gyvenamajame pastate – įrengta svetainė (architektas E. Beinortas).
  • 1970 m. vasario mėn. Juodiškėse prie Kaišiadorių pradėta statyti didžiausias Lietuvoje paukštynas; teritorija 28 ha.
  • 1970 m. kovo 1 d. ant Kiemelio ežero ledo – pirmoji rajoninė žiemos sporto šventė.
  • 1970 m. kovo 11 d. Kaune ir Kaišiadoryse iškilmingai paminėtos prof. Viktoro Ruokio (1885–1971) gimimo 85-osios metinės.
  • 1970 m. už 1969 m. darbo rezultatus rajoninio pavaldumo miestų grupėje LSSR Ministrų Taryba ir Respublikinė profsąjungų taryba II vietą paskyrė Kaišiadorims.
  • 1970 m. balandžio mėn. Kaišiadorių kultūros namuose surengtoje liaudies menininkų darbų parodoje buvo eksponuojama 450 lovatiesių, staltiesių, nėrinių.
  • 1970 m. balandžio mėn. išleistas telefonų abonentų sąrašas; jame 1047 numeriai, iš jų 383 – Kaišiadoryse.
  • 1970 m. prie „Girelės“ gastronomo atidaryta vaismedžių medelyno gėlių parduotuvė.
  • 1970 m. įvyko Skęstančiųjų gelbėjimo draugijos Kaišiadorių skyriaus steigiamasis susirinkimas.
  • 1970 m. rugsėjo mėn. baigta trejus metus trukusi Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato pastato  Kaišiadoryse Poželos g. (dabar Gedimino g.) rekonstrukcija.
  • 1970 m. spalio mėn. respublikinis kaimo mūrininkų konkursas Kaišiadoryse.
  • 1970 m. baigtas statyti pirmasis paukštininkų namas K. Poželos g. (dabar Gerdimino g.); tai pirmas namas Kaišiadoryse, surinktas iš blokų.
  • 1970 m. pradėtas statyti utilizacijos fabrikas Kaišiadoryse – pirmasis toks fabrikas Lietuvoje.
  • Mirė Balys Pupalaigis(1902 m. rugpjūčio 20 d. Talpūnų kaime – 1970 m. lapkričio 22 d. Čikagoje) – policijos pareigūnas. 1999 m. jo sūnus Algirdas Populaigis (jo pavardė iškraipyta dar tremtyje), remdamasis tėvo dienoraščiais, išleido knygą „Kriminalisto dienoraštis“.
  • 1970 m. gruodžio 30 d. iškilmingas naujo „Pergalės“ kino teatro atidarymas Kaišiadoryse.

 

Prieš 45 metus

  • 1975 m. vasario mėn. respublikinėje kraštotyrininkų darbų parodoje Kaišiadorių rajonui pripažinta III vieta; rajone 847 suaugę kraštotyrininkai ir 400 moksleivių.
  • 1975 m. Kruonio katalikų kapinėse ant dailininko Vlado Didžioko(1889–1942) kapo pastatytas antkapinis paminklas (architektė A. Meškauskienė). Kapas paskelbtas respublikinės reikšmės istorijos paminklu. Šiame kape šalia palaidota dailininko žmona dailininkė Barbora Didžiokienė (1896–1976) ir jų sūnus Jurgis.
  • 1975 m. balandžio 4 d. įvyko Žaslių geležinkelio avarija – didžiausia geležinkelio avarija Lietuvoje iki šiol. Tą dieną 17 val. 35 min. greitasis keleivinis dyzelinis traukinys, vykęs iš Vilniaus į Kauną, pro Žaslių geležinkelio stotį turėjo pravažiuoti nesustodamas. Čia jį turėjo praleisti krovininis traukinys, nukreiptas į šoninį kelią. Deja, įvyko katastrofa: pirmasis keleivinio traukinio vagonas trenkėsi į paskutinį krovininio traukinio vagoną-cisterną su benzinu, kuris užėmė dalį pagrindinio kelio juostos. Traukiniams susidūrus, keleivinio traukinio vagonas apvirto ant šono. Antrasis vagonas nuriedėjo nuo bėgių ir, apipiltas benzinu iš 60 tonų talpos prakirstos cisternos, užsidegė. Trečiasis vagonas įstrigo į cisterną su benzinu. Tuo laiku oficialiai buvo skelbiama, kad avarijos metu 20 žmonių žuvo ir 80 buvo sužeista. Tačiau dabar pagrįstai manoma, kad tikrasis katastrofos mastas galėjo būti gerokai didesnis.
  • 1975 m. birželio 27–29 d. „Nemuno“ draugijos plaukimo pirmenybės Kiemelių ežere.
  • 1975 m. liepos 19–20 d. respublikinėje Dainų šventėje Vingio parke dalyvavo ir du Kaišiadorių kolektyvai – kultūros darbuotojų moterų ir kultūros namų mišrus choras.
  • Mirė Stanislovas Smolinskis (1889 m. Draulių k., Jonavos par. – 1975 m. lapkričio 8 d. Onuškyje, palaidotas Dusmenyse) – kunigas, Paparčių klebonas.
  • 1975 m. pradėjo veikti Girelės paukštynas.

 

Prieš 40 metų

  • 1980 m. Kaišiadorių buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate dirba 238 žmonės, teikia 19 rūšių paslaugas, statoma nauja skalbykla.
  • Mirė Henrikas Sinkevičius (Henry Sinkus)(1922 m. balandžio 22 d. (kitais duomenimis – 1919 m. gegužės 22 d.) Bachmačo mieste (Ukraina) – 1980 m. vasario 2 d. JAV, palaidotas Illinois, Libertyvile, Ascension Cemetery) – tiltų statybos inžinierius. Tėvai – kalvis Mykolas Sinkevičius ir Ona Antanavičiūtė, brolis – Juozas Sinkevičius (1927–1967). Henrikas Sinkevičius 1928–1934 m. mokėsi Kaišiadorių vidurinėje mokykloje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į JAV.
  • 1980 m. kovo 19 d. Kaišiadorių kultūros namuose LKP CK I sekretorius P. Griškevičius susitiko su Kaišiadorių paukštyno darbuotojais.
  • Mirė Algirdas Zavistanavičius (1960 m. vasario 22 d. Darsūniškyje – 1980 m. balandžio 26 d. Afganistane, palaidotas Darsūniškio kapinėse) – iš Darsūniškio kilęs sovietinės kariuomenės šauktinis karys. Vienintelis jaunuolis iš Kaišiadorių rajono, žuvęs Afganistano kare (1979–1989 m.), sovietinės kariuomenės intervencijos į šią šalį metu.
  • 1980 m. gegužės 14 d. susikūrė Kaišiadorių rajono literatų būrelis.
  • 1980 m. Kaišiadorys pirmieji iš Lietuvos miestų tapo SSRS Liaudies ūkio laimėjimų parodos dalyviu ir buvo apdovanoti medaliais.
  • Mirė Juozapas Gylys (1914 m. Branišavos kaime, Suginčių parapijoje – 1980 m. lapkričio 9 d. Vilūnuose, palaidotas Suginčių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, KaišiadoriųPalomenės, Žiežmarių ir Vilūnų klebonas.
  • 1980 m. sausio 29 d Kauno geležinkelio stotyje (už tai, jog vežė išplatinti draudžiamą literatūrą – 60 knygų dviejuose lagaminuose) buvo suimtas Anastazas Janulis (1917 m. balandžio 22 d. Žeimių kaime, Šiaulių valsčiuje – 1989 m.lapkričio 15 d. Kaišiadoryse, palaidotas Šiluvos kapinėse) – vienuolis jėzuitas, vargonininkas, poetas, religinių raštų platintojas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, politinis kalinys. Kitą dieną (sausio 30-ąją) Janulio namuose (Kaišiadorys, Tarybų g. 6) buvo atlikta krata. Rastos dvi portatyvinės rašomosios mašinėlės, antisovietinio turinio literatūra. Apkaltintas tuo, kad gyvendamas Kaišiadorių mieste, nuo 1979 m. sausio iki suėmimo gamino, platino ir saugojo platinimo tikslu antitarybinio turinio nelegalius leidinius ir kitokią panašaus turinio literatūrą: „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, „Aušrą“, „Tiesos kelią“. Teisė Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo teisminė baudžiamųjų bylų kolegija, pirmininkaujant teismo nariui A. Pėstininkui. Teismas įvyko 1980 m. lapkričio 26 d. Kaišiadoryse. Teistas kartu su Birštono gyventoju Povilu Buzu. Kaltintas tuo, kad Nuo 1979 m. sausio iki 1980 m. sausio gamino, platino ir laikė savo namuose antisovietinio turinio leidinius. Nuteistas 3,6 m laisvės atėmimo griežto režimo pataisos darbų kolonijos. Kalėjo Mordovijoje. A. Janulis paleistas į laisvę, nuo 1983 iki 1989 m. toliau vargonininkavo Kaišiadorių katedroje.

 

Prieš 35 metus

 

Prieš 30 metų

  • 1990 m. pradėta arkivysk. Teofiliaus Matulionio (1873 birželio 22 d. Kudoriškio kaime, Alantos par., Molėtų r.  – 1962 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje, palaidotas Kaišiadorių katedroskriptoje) beatifikacijos byla. Tais pačiais metais jam suteiktas Dievo tarno titulas (2008 m. kanonizacijos byla vyskupijoje buvo baigta ir perduota į Romą. 2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju. 2017 m. birželio 25 d. Vilniaus Katedros aikštėje iškilmingoje beatifikacijos ceremonijoje popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys kardinolas Angelo Amato arkivyskupą Teofilių Matulionį paskelbė Romos katalikų bažnyčios palaimintuoju).
  • 1990 m. sausio 18 d. susikūrė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kaišiadorių skyrius.
  • 1990 m. vasario 16 d. prie gyvenamo namo Vievyje (Vilnaus g. 38), kur gyveno JurgisMilančius (1869 m. balandžio 18 d. Navinykų Saiviškių kaime, Punsko parapijoje, Krasnavo valsčiuje, Seinų apskrityje – 1956 m. gegužės 9 d. Vievyje) – vaistininkas, literatas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijoje, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, Kaišiadorių ir Trakų apskričių taikos teisėjas, raštvedys ir iždininkas (1918–1920 m.) –atidengta memorialinė lenta. Jurgio Milančiaus (1869–1956) vardu pavadinta viena Vievio gatvių.
  • 1990 m. vasario 16 d. p irmą kartą po karo Kaišiadoryse prie įstaigų ir gyvenamųjų namų – Lietuvos trispalvės; žuvusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę pagerbimas Kaišiadorių kapinėse.
  • 1990 m. vasario 24 d. LSSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose Kaišiadorių rinkiminėje apygardoje iš 18004 rinkėjų balsavime dalyvavo 14 796 (82,2 proc.); už Brazauską balsavo 13 567. Netrukus LSSR Aukščiausioji Taryba buvo pervadinta į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, po to – į Lietuvos Respublikos Aukščiausiją Tarybą.
  • Mirė Ferdinandas Jonauskas(1903 m. liepos 2 d. Žemaičių Kalvarijoje – 1990 m. kovo 10 d. Žasliuose) – vargonininkas, kraštotyrininkas, memuaristas. Per savo gyvenimą vargonais grojo apie trisdešimtyje bažnyčių. Nuo 1960 m. iki mirties (su dviejų metų pertrauka) vargonininkavo Žaslių bažnyčioje. Iš viso vargonininkavo (su nežymiomis pertraukomis) 70 metų. Jo atsiminimus yra paskelbęs S. Abromavičius knygoje „Vargonininkai“ (2001). Atgimimo laikais Ferdinandas Jonauskas dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje. Buvo sukaupęs didelę prieškarinės spaudos kolekciją.
  • 1990 m. kovo 11 d. Vilniuje Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) po pradinių procedūrų 124 deputatų balsais (6 susilaikius ir niekam nebalsavus „prieš“) priėmė svarbiausią dokumentą – Lietuvos Respublikos Aukščiausioios Tarybos aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“. Aktą pasirašė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos sekretorius Liudvikas Sabutis ir visi kiti tarybos nariai (signatarai), tarp kurių ir trys kaišiadoriečiai – Algirdas Brazauskas (1932–2010), Mykolas Arlauskas (1930–2020) ir Bronislovas Genzelis (g. 1934). Dokumente skelbiama:

„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą“

  • 1990 m. kovo 17 d. savarankiškos LKP Kaišiadorių rajono konferencijoje Rajono komiteto I sekretoriumi išrinktas Antanas Paplauskas.
  • 1990 m. kovo 24 d. pirmieji Kaišiadorių rajono tarybos rinkimai, pakartotini – balandžio 1 d.; išrinkti 44 deputatai; pirmojoje sesijoje rajono tarybos pirmininku išrinktas Martynas Pupalaigis, pavaduotoju – Jonas Laurinavičius.
  • Mirė VytautasMelkūnas (1929 m. gruodžio 1 d. Plaskūnų kaime, Kruonio valsčiuje – 1990 m. balandžio 8 d. Kaune, palaidotas Kalvių bažnyčios šventoriuje) – kunigas.
  • 1990 m. birželio 25 d. pradėti išdavinėti Lietuvos Respublikos piliečių pažymėjimai.
  • 1990 m. spalio 6 d. į netoliese esančias Kaišiadorių kapinėse perlaidoti 11 partizanų palaikai (kurie dar 1947 m. rudenį „liaudies gynėjų“ iš Kaišiadorių miestoaikštės buvo atvežti ir ant Kaišiadorėliuose esančio karjero krašto išmesti ir vėliau ten pat užkasti).
  • 1990 m. spalio 12 d. Kaišiadorių katedros vikaru paskiriamas kun. Robertas Grigas.
  • 1990 m. spalio 20 d. atstatytą Gudzenkos koplytėlę pašventino Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis.
  • 1990 m. Žasliuose atstatytas, dar tarpukariu prie tuometinės Žaslių valsčiaus savivaldybė pastato, pastatytas (o sovietmečiu nugriautas) Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui atminti skirtas kryžius (dabar Vytauto, Plento ir Prapuolės gatvių kampas).
  • 1990 m. lapkričio 7 d. sinoikijos – religijos filosofijos ir bažnytinio meno savaitės renginiai; iškilmingai paminėtos prel. Teodoro Brazio (1870–1930) 120-osios gimimo ir 60-osios mirties metinės; Tarybų g. dalis prie katedros pavadintaT. Brazio vardu.
  • 1990 m. Kaišiadoryse mokėsi (be bendrojo lavinimo vid. mokyklų): Žemės ūkio mokykloje – 790 moksleivių, Pagalbinėje internatinėje mokykloje – 215, Muzikos mokykloje – 270 mokinių, Sporto mokykloje – 797 mokiniai.
  • 1990 m. buvusioje Paškevičių šeimos sodybvietėje Krasnasėlio kaime pastatytas atminimo kryžius (1945 m. penkių asmenų Jokūbo Paškevičiaus šeima buvo ištremta į Permės sritį).
  • 1990 m. atstatyta Kovaičių koplytėlė, kuri buvo pastatyta vietos gyventojo Jurgio Matonio 1934 m. (o sovietinės valdžios nurodymu nugriauta 1964 m.).
  • 1990 m. savamokslis medžio drožėjas Adomas Banevičius šalia savo sodybos Mičiūnų kaime (Nemaitonių sen.) pastatė kryžių brolio Kosto, kurį 1944 m. Kalėdų rytą nužudė kareiviai, atminimui.
  • 1990 m. 25 žydžių moterų iš Darsūniškio geto sušaudymo vietoje pastatytas paminklinis akmuo (šios moterys buvo sušaudytos nacistinės Vokeitijos okupacijos metu 1941 m. rugpjūčio 15 d. šalia Darsūniškio esančiame Gojaus miške).
  • Po 1990-ųjų metų Stoniavos dvarą atsiėmė Romeriųgiminės palikuonė Zofija Skurdenienė.

 

Prieš 25 metus

  • 1995 m. sausio 24 d. Kaišiadorių vyskupijos kurijoje apsilankė Vokietijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius R. Krauzė.
  • 1995 m. kovo 25 d. rinkimuose į Kaišiadorių rajono savivaldybę gavo mandatų: respublikonai – 1, krikdemai – 4, Centro sąjungos ir liberalų koalicija – 3, LDDP – 6, demokratai – 2, konservatoriai – 7, Valstiečių partijos atstovai – 2.
  • 1995 m. balandžio 8 d. pakartotiniuose rinkimuose Seimo nariu Kaišiadorių rinkimų apygardoje  išrinktas Vytautas Einoris (LDDP).
  • 1995 m. balandžio 12 d. pirmasis Kaišiadorių rajono tarybos posėdis; meru išrinktas Kęstutis Jakelis (Tėvynės Sąjunga-Lietuvos konservatoriai).
  • Mirė Benediktas Kazlauskas(1909 m. sausio 24 d. Talpūnų kaime, Žaslių valsčiuje – 1995 m. balandžio 24 d. Vilniuje, palaidotas Talpūnų kapinėse) – filologas.
  • Mirė KazimierasTirva (1906 m. rugpjūčio 23 d. Norkūnų k., Kruonio valsč. – 1995 m.birželio 14 d. Čikagoje, palaidotas Čikagos lietuvių kapinėse) – pedagogas, teisininkas. 1930–1940 m. –Kaišiadorių pradžios mokyklos vedėjas. 1938 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3-ojo laipsnio medaliu. Karo pabaigoje emigravo į JAV, dirbo teisininku, gyveno Floridoje.
  • 1995 m. liepos 1 d. Kaišiadorių „Savingės“ futbolo komanda III lygoje laimėjo III vietą ir iškovojo teisę žaisti II lygoje.
  • 1995 m. liepos 5 d. mitingas prie geležinkelio stoties, skirtas paminėti pirmojo nepriklausomos Lietuvos traukinio išvykimą iš Kaišiadorių stoties į Radviliškį 1919 metais. Atidengta memorialinė lenta.
  • Mirė VaidotasDaunys (1958 m. sausio 2 d. Rokiškyje – 1995 m. liepos 29 d. Vilniuje, palaidotas Rumšiškių kapinėse) – rašytojas, eseistas, poetas, literatūros kritikas.
  • 1995 m. rugsėjo 25 d. mirė prel. Stanislovas Kiškis (1900–1995). Palaidotas prie Kaišiadorių katedros.
  • 1995 m. rugsėjo 27 d. prie Kaišiadorių katedros atidengta memorialinė lenta, skelbianti, kad šioje katedroje palaidotas vysk. Juozapas Kukta (1873–1942) ir arkivysk. Teofilius Matulionis (1873–1962).
  • 1995 m. išleista St. Abromavičiaus knyga „Žalio Velnio takais“, pasakojanti apie Joną Misiūną (slapyvardis Žalias Velnias)(1911 m. Valmonių k. (Pagirių vienkiemis), Pušaloto valsč., Panevėžio apskr. – 1947 m. kovo 11 d. Maskvoje) – Lietuvos kariuomenės puskarininkį, viršilą, partizanų Didžiosios Kovos apygardos organizatorių ir rinktinės vadą.
  • 1995 m. Kaišiadorių valstybinė vandens tiekimo įmonė reorganizuota į specialios paskirties įmonę UAB „Kaišiadorių vandenys“.
  • 1995 m. prie Žaslių esančiame rytiniame Limino ežerokrante aptiktos geležies amžiaus gyvenvietės liekanos.
  • 1995 m. archeologinės žvalgomosios ekspedicijos metu Basonyse (prie Kalvių) aptikta akmens amžiaus gyvenvietės pėdsakų. Ji buvusi kairiajame Lapainioskrante, 450 m į pietus nuo piliakalnio, 40 m į pietus nuo Lapainios, durpyne, vadinamame Vaito pieva. Čia aptikti 7 titnago dirbiniai: grandukas-gremžtukas, gramdukas, gremžtukas, skaldytiniai, akmeniniai tinklų pasvarai, akmeninis kirtiklis, skaldyti akmenys.
  • 1995 m. Kultūros paveldo centro ir Kaišiadorių etninės kultūros centro archeologinės žvalgomosios ekspedicijos (vadovaujamos A. Girininko) metu buvo surastas Žydiškių akmuo su ženklais(esantis Žydikšių k., Nemaitonių sen.). Akmuo yra 120 cm ilgio ir 53 cm pločio. Akmens šiauriniame šone yra iškaltas „gyvatės-žalčio“ atvaizdas. Galvoje aiškiai matoma akis. 90 cm ilgio kūnas vinguriuojantis. Uodegos galas tarsi pasiekia žemės paviršių.
  • 1995 m. netoli Kaišiadorių kapinių esančiame Kaišiadorėlių kaime(ties buvusiomis žydų kapinėmis) pastatytas tautodailininko Algirdo Šalkausko sukurtas kryžius – visų pokariu žuvusių ir čia užkastų laisvės kovotojų atminimui.

 

Prieš 20 metų

  • 2000 m. Kaune išleista rumšiškiečio savamokslio rašytojo Pranciškaus Mikalausko-Skietelės (1924 m. Rumšiškės – 1998 m. Kaunas, palaidotas Karmėlavos kapinėse) knyga „Apie Rumšiškių senovę, miškus, burtus ir velnius“ (sudarytojas Stanislovas Abromavičius).
  • 2000 m. buvę kaimo gyventojai Jačiūnų kaimui atminti pastatė kryžių.
  • 2000 m. sausio 7 d. Moters sveikatos centro iškilmingas atidarymas Kaišiadoryse (Gedimino g. 60). Patalpas pašventino vysk. J. Matulaitis. Centro savininkai – verslininkai Rita ir Algirdas Gliaudeliai.
  • 2000 m. vasario 23 d. rajono tarybos posėdyje patvirtintas Kaišiadorių miesto bendruomenės planas, kurį paruošė AB „Miestprojektas“ (Kaunas). Projekto grupės vadovas Algirdas Pucas, arch. Gediminas Bulavas, inž. Antanas Burkus. Numatoma, kad 2020 m. Kaišiadoryse gyvens apie 14 tūkst. gyventojų.
  • 2000 m. kovo 19 d. savivaldybės tarybos rinkimuose Kaišiadorių rajone iš 29314 rinkėjų dalyvavo 16378 (55,87%). Mandatus gavo LLS – 5, NS (socialliberalai), CS, TS (LK), LKPD – po 3, LDDP, LLS, LVP, LSDP – po 2. Mandatų negavo rajono rinkimuose dalyvavusios šios partijos: Lietuvos partija „Socialdemokratija 2000“, LDP ir Lietuvos nacionalinės partijos ir „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga.
  • 2000 m. kovo 19 d. įvyko pirmieji rinkimai į naujosios Elektrėnų savivaldybės tarybą (Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Elektrėnų savivaldybė įkurta 1999 m. gruodžio mėn., prie kurios teritorijos buvo prijungtos iki tol Kaišiadorių rajonui priklausi visa Kietaviškių seniūnija ir dalis Žaslių seniūnijos su Gilučių, Gabriliavos, Pūstakiemio, Strošiūnų, Koncepto, Lubakos, Diekčioriškių, Naujųjų Migučionių kaimais).
  • 2000 m. kovo 21 d. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje kultūros vakaras „Kardinolas Vincentas Sladkevičius“ ir Irenos Petraitienės knygos „Kardinolas“ pristatymas. Dalyvavo LR Prezidentas V. Adamkus, Kaišiadorių vysk. J. Matulaitis, prof. V. Daujotytė, poetas Just. Marcinkevičius, knygos autorė ir kt. Senovinius choralus giedojo choras „Aidija“ (vad. R. Gražinis).
  • 2000 m. balandžio 1 d. „Vorutos“ dvisavaitraštis išspausdino Kaišiadorių muziejaus darbuotojo Rolando Gustaičio straipsnį „Dėl Kaišiadorių vietovardžio kilmės“, kuriame pirmąkart pateiktas istoriniais šaltiniais pagrįstas visiškai naujas miesto vardo kilmės paaiškinimas.
  • 2000 m. balandžio 7 d. ketvirtojo šaukimo Kaišiadorių rajono tarybos I posėdis. Rajono meru išrinktas Kaišiadorių ligoninės direktorius gyd. Juozas Matulevičius (Liberalų sąjunga), vicemeru – verslininkas Ignas Prakapas (Naujoji sąjunga).
  • 2000 m. gegužės 2 d. LR Prezidentas V. Adamkus Prezidentūroje Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, be kitų asmenų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido, apdovanojo ir buvusį Kaišiadorių katedros vikarą bei gimnazijos kapelioną kun. Švogžlį-Milžiną (1899–1985) – po mirties. Apdovanojimą priėmė Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis.
  • 2000 m. gegužės 3 d. Kaišiadorių diena Kaune (M. Žilinsko dailės galerijoje). Dalyvavo meras J. Matulevičius, vicemeras I. Prakapas, dainavo modernaus folkloro moksleivių ansamblis (vad. Č. Kriščiūnas), muziejaus leidinių ir nuotraukų apie Kaišiadoris
  • 2000 m. gegužės 6 d. Apaštalinis nuncijus arkivysk. dr. Erwin Josef Erdel ir jį lydintys mons. George Antonysamy, vysk. J. Tunaitis Kaišiadoryse. Šv. Mišios katedroje, Maltos ordino pagalbos tarnybos namų Girelės g. 1 pašventinimas. Pašventino vysk. J. Matulaitis.
  • 2000 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių miesto salėje susitikimas su Brazausku, LDDP pirmininku Č. Jušėnu, Socialdemokratų partijos pirmininku V. Andriukaičiu – LDDP ir LSDP sudaro koaliciją rinkimams į Seimą, kurie numatyti spalio 8 d. Susitikime dalyvavo ir P. Gilys, V. Einoris (abu – LDDP), J. Olekas, N. Medvedevas (abu – LSDP).
  • 2000 m. gegužės 15 d. Švietimo ir mokslo ministro K. Platelio įsakymu Nr. 576, nuo 2000-09-01 leidžiama profilinį mokymą teikti Kaišiadorių bendrąjį vidurinį lavinimą teikiančiose mokyklose, tarp jų Kaišiadorių 1-ojoje vidurinėje (dabar Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija) ir Kaišiadorių Vaclovo Giržado vidurinėje (dabar Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija) mokyklose.
  • 2000 m. gegužės 28 d. Kaune 22 val. 15 min. mirė kardinolas Vincentas Sladkevičius (g. 1920-08-20 Guronių k., Žaslių par.). Palaidotas birželio 1 d. Kauno Arkikatedros Bazilikos Šv. Sakramento koplyčioje.
  • 2000 m. gegužės 31 d. Kaišiadorių rajono tarybos posėdyje (slaptu balsavimu) Kaišiadorių 1-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Algirdo Brazausko vardas (dabar Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija).
  • 2000 m. birželio 1 d. Vaikų gynimo dienos proga Kaišiadorių miesto salėje Rumšiškių vaikų darželio opera „Grybų karas“ (pagal Just. Marcinkevičiaus pasaką; režisierė Asta Veverskytė).
  • 2000 m. birželio 29 d. poeto Jono Aisčio (Aleksandravičiaus, 1904–1973) palaikai iš Vašingtono (JAV) buvo pargabenti į Rumšiškesir perlaidoti miestelio kapinėse. Gedulingas šv. Mišias Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje aukojo Kauno arkivysk. metropolitas S. Tamkevičius, parapijos klebonas kun. S. Šileika, kiti dvasininkai. Prie Aisčio kapo duobės kalbėjo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas V. Sventickas, poetas K. Bradūnas, prof. V. Landsbergis, J. Aisčio sūnėnas J. Aleksandravičius, kiti. Gedulingose iškilmėse dalyvavo poeto žmona A. Aistienė, dukra Vakarė, giminės, artimieji. Po perlaidojimo miestelio salėje buvo surengta literatūrinė-muzikinė popietė J. Aisčiui atminti. Poeto eiles skaitė akt. V. Kochanskytė, akt. P. Venslovas. Iš Rumšiškių kilęs S. Abromavičius gedulingųjų iškilmių proga išleido eilėraščių rinkinėlį „Jono Aisčio sugrįžimas“.
  • 2000 m. liepos 1 d. Kaišiadorių Algirdo Brazausko vid. mokykloje 1950 m. abiturientų susitikimas. Iš 31 atvyko 17 (septyni mirę). Du šios laidos abiturientai – Mykolas Arlauskas ir Algimantas Buinevičius – buvę LR Seimo nariai.
  • 2000 m. rugpjūčio 11 d. Kaišiadorių ligoninės direktorium tapo gyd. Kęstutis Plauska (buvęs šios ligoninės direktoriaus pavaduotojas).
  • 2000 m. rugsėjo 1 d. Mokslo metų pradžios šventėje Algirdo Brazausko vid. mokykloje dalyvavo Algirdas Brazauskas, kuris atidengė lentą su naujuoju mokyklos pavadinimu „Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla“ (dabar Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija).
  • 2000 m. rugsėjo mėn. Kaišiadorių miesto salėje Kaišiadorių muziejaus surengta paroda „Kaišiadorių mokykla iki Antrojo pasaulinio karo“.
  • 2000 m. spalio 8 d. rinkimai į LR Seimą: Kaišiadorių-Elektrėnų rinkimų apygardoje Nr. 59 laimėjo Brazausko socialdemokratinės koalicijos atstovas Bronius Bradauskas (LDDP). Pagal sąrašą Seimo nariu tapo ir J. Matulevičius.
  • 2000 m. spalio 11 d. Kaišiadorių miesto salėje susitikimas su XXVII Olimpinių žaidynių bronzos medalininku krepšininku kaišiadoriečiu Ramūnu Šiškausku.
  • 2000 m. spalio 21 d. Gedimino gatvėje Kaišiadoryse lengvųjų VAZ markės automobilių sporto varžybos laikraščio „Atspindžiai“ taurei laimėti.
  • 2000 m. spalio mėn. 26 d. įsteigta Pravieniškių seniūnija Jai priskirta 4215 ha teritorija su AleksandruvkosJurgiškiųPiktavyžioPravieniškių IPravieniškių II
  • 2000 m. spalio 28 d. Lietuvos kraštotyros draugijos X suvažiavimas Vilniuje, Mokytojų namuose. Kaišiadorių rajonui atstovavo O. Lukoševičius, A. Naudžiūnaitė, J. Jakutienė, J. Laurinavičius. Pastarajam suvažiavimas suteikė Draugijos garbės nario vardą. Tai pirmas kaišiadorietis, kuriam suteiktas šis Draugijos aukščiausias titulas.
  • 2000 m. lapkričio 10 d. atsistatydino Kaišiadorių rajono meras Juozas Matulevičius (išrinkus jį į LR Seimą, pagal Liberalų sąjungos sąrašą). Rajono tarybos neeiliniame posėdyje naujuoju meru išrinktas Vaclovo Giržado vid. mokyklos direktorius, liberalas Pranas Zaveckas (fizikos ir vokiečių k. specialistas).
  • Mirė Adomas Petras Jasas(1908 m. sausio 28 d. Sent Luise, JAV – 2000 m. gruodžio 15 d. Čikagoje) – Kaišiadorių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, pedagogas, poetas.
  • 2000 m. gruodžio mėn. pradėjo veiklą UAB „Kaišiadorių šeimos medicinos centras“ (Gedimino g. 44). Dirbo 3 gydytojai: G. Baltakis, J. Horbačiauskienė, M. Bagdonienė.

 

Prieš 15 metų

  • 2005 m. Dovainonių atodanga(dar vadinama Mergakalniu) – aukščiausia Kauno marių regioniniame parke – paskelbta valstybės saugomu gamtos objektu.
  • Mirė Vincas Valkavičius(William Wolkovich) (1929 m. Hudsone, JAV – 2005 m. sausio 12 d. Hudsone JAV) – kunigas, istorikas, muzikas, lietuvių išeivijos veikėjas, VDU garbės daktaras.
  • 2005 m. sausio 25 d. Kaišiadorių savivaldybės rūmuose – steigiamasis rajono inžinierių draugijos susirinkimas (pirmininku išrinktas Kaišiadorių rajono žemės ūkio skyriaus inžinierius Vytautas Juras).
  • 2005 m. kovo mėn. Jonavoje vykusiame Kauno, Jonavos, Kupiškio ir Kaišiadorių rajonų senjorų sportinių šokių (14 porų) Lotynų Amerikos šokių grupėje laimėjo kaišiadoriečiai Rasa ir Algis Stasiulioniai.
  • 2005 m. kovo mėn. Kaišiadorių „Savingės“ futbolo treneris Kazimieras Dranginis apdovanotas Lietuvos futbolo federacijos Garbės medaliu. K. Dranginis žaidęs futbolą Klaipėdos „Atlante“, nuo 1995 m. „Savingės“ futbolo klubo prezidentas, kandidatas į sporto meistrus, futbolui paskyręs 40 metų.
  • 2005 m. kovo 10 d. Kaišiadorių Vaclovo Giržado vidurinės mokyklos bibliotekoje veikė paroda „Justinas Marcinkevičius ir mūsų mokykla“. Parodą surengė mokyklos muziejus (vedėja Marija Marcevičienė). Eksponuotos nuotraukos iš poeto viešnagės mokykloje, jo laiškai, dedikuotos knygos.
  • 2005 m. kovo 17 d. paskutinis rajono kinofikatorių susirinkimas Kaišiadorių kino teatre. Nuo balandžio 1 d. kino teatras uždarytas (buvo atidarytas 1970-12-30) ir prijungtas prie Kaišiadorių kultūros centro.
  • 2005 m. kovo mėn. Iš tarptautinės RIQAS sistemos laboratorijos gautas sertifikatas, patvirtinantis Kaišiadorių ligoninės klinikinės laboratorijos (vedėja Zita Venskienė) aukštą tyrimų kokybę.
  • 2005 m. kovo mėn. Kaišiadorių kultūros centras parengė interneto svetainę (kaisiadoriukc.lt), kurioje pateikiama informacija apie centro veiklą.
  • 2005 m. balandžio mėn. Jonavoje surengtą šaškių turnyrą, skirtą žinomo šaškininko ir trenerio Vlado Krajerio 75-osioms gimimo metinėms, laimėjo kaišiadorietis sporto meistras Aleksas Kupčiūnas. Turnyre dalyvavo 55 Lietuvos šaškininkai (3 didmeistriai).
  • 2005 m. balandžio mėn. Vilniuje vykusiame respublikiniame moksleivių pradinio techninio modeliavimo varžybose Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinės mokyklos ketvirtokas Kęstutis Vaitkevičius laimėjo II vietą (vadovas Antanas Paulauskas).
  • 2005 m. balandžio 14 d. Kaišiadorių viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Pilietinės visuomenės institutu (PVI), surengė viešą diskusiją „Kodėl mums turėtų rūpėti Lietuvos valstybė?“. Diskusijose dalyvavo PVI direktorius Darius Kuolys ir Tarptautinių programų direktorius dr. Mantas Adomėnas.
  • 2005 m. balandžio 15 d. įkurtas Lietuvos teisininkų draugijos Kaišiadorių skyrius (12 narių). Pirmininkė savivaldybės administracijos Teisės tarnybos vedėja Dalia Jocienė.
  • 2005 m. balandžio 20 d. savivaldybės didžiojoje salėje kaišiadoriečių susitikimas su bioetikos mokslų daktaru, gydytoju, kunigu Andriumi Narbekovu. Pokalbio tema „Gyvybės Evangelija“, skirta popiežiui Jonui Pauliui II atminti ir Gyvybės dienai.
  • 2005 m. balandžio 20 d. tautodailininko Konstantino Nedzvecko (Krasnasėlio k., Žiežmarių sen.) aplikacinių darbų parodos (17 kūrinių) atidarymas. Dalyvavo autorius.
  • 2005 m. gegužės 2 d. prasidėjo Kaišiadorių kultūros centro renovacija. Darbus vykdė UAB „Avona“ iš Kauno. Renovacijos sąmatinė vertė 2,7 mln. litų.
  • 2005 m. gegužės 3 d. „Kaišiadorių aidų“ redakcijos kolektyvas Žaslių girininkijoje pasodino 2 tūkst. pušies ir eglės daigų Europos miške, kuris kiek anksčiau buvo sodintas minint Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą pirmąsias metines pažymėti.
  • 2005 m. gegužės 12 d. Knygos ir kalbos šventė Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje. Svečiai – aktoriai Donatas Banionis, Giedrius Arbačiauskas, Petras Dimša. D. Banionio knygos „Memuarai“ pristatymas.
  • 2005 m. gegužės 13–15 d. Bendzino miesto (Lenkija) delegacijos viešnagė Kaišiadoryse ir rajone. Domėjimosi sritys: verslas, kultūra, švietimas, sportas. Priėmimas vyskupijos kurijoje.
  • 2005 m. birželio 16 d. Kaišiadoryse Gedimino g. 107 atidaryta parduotuvė „Viskas už 1 €“.
  • 2005 m. liepos 9–10 d. Kaišiadorių „Policijos“ komanda (treneris G. Kandratavičius) Marijampolėje Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ vasaros sporto žaidynėse iškovojo vicečempionės titulą. Nugalėjo Šakių atstovai, trečia – Utenos komanda.
  • Mirė Vytautas Algimantas Buinevičius(1933 m. vasario 16 d. Kaune – 2005 m. liepos 27 d. Kaune) – Lietuvos mokslo, politinis bei visuomenės veikėjas. Baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą 1950 m. (su M. Arlausku). LR Seimo narys (1992–1996).
  • Mirė Irena Kalvelienė (Kaveckaitė)(1909 m. liepos 27 d. Tirkšlių k., Mažeikių apskr. – 2005 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje, palaidota Kaišiadorių kapinėse) – pedagogė, Kaišiadorių gimnazijos mokytoja, šios gimnazijos direktoriaus  Kalvelio (1900–1944) žmona, kompozitoriaus prof. K. Kavecko (1905–1996) sesuo, atsiminimų knygos „Jie – mano artimiausieji“ autorė.
  • 2005 m. rugpjūčio 31 d. Gedimino g. 116 atidaryta didžiausia maisto produktų parduotuvė Kaišiadoryse „IKI“ (800 m2plotas) 43 darbo vietos. Ten pat duris atvėrė ir „Centro picerija“ (60 vietų), kitos parduotuvės.
  • 2005 m. rugsėjo 11–12 d. Šiauliuose vykusiose Lietuvos laivų modelių sporto čempionate Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinės mokyklos jaunieji modeliuotojai (vad. Antanas Paulauskas) laimėjo antrąją vietą.
  • 2005 m. rugsėjo 15 d. Kyviškių aerodrome atvirų „RMTKR taurės 2005“ kosminių modelių varžybose puikiai pasirodė Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinės mokyklos pradinio techninio modeliavimo būrelio nariai: Ignas Markevičius (I vieta), Arijus Gutavičius (II vieta) ir Haroldas Steponavičius (III vieta). Vadovas – mokytojas Antanas Paulauskas. Dalyvavo Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Širvintų rajono jaunieji modeliuotojai.
  • 2005 m. rugsėjo 20 d. steigiamasis sveikuolių klubo susirinkimas Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje. Dalyvavo Lietuvos sveikuolių asociacijos prezidentas Dainius Kepenis. Klubo pirmininke išrinkta Audrė Sakalauskaitė-Preikšaitienė.
  • 2005 m. spalio 3 d. Kaišiadorių paštas perėjo prie Centralizuotos verslo valdymo sistemos. Tai kompiuterizuota informacinė sistema, skirta visų Lietuvos pašto padalinių apskaitos, finansinei ir paslaugų informacijai rinkti, centralizuotai saugoti ir apdoroti.
  • 2005 m. lapkričio mėn. „Rok Cup“ tarptautinėse kartingų taurės finalinėse varžybose (94 sportininkai iš 20 šalių) Italijoje mūsų respublikos čempionas kaišiadorietis Kazimieras Vasiliauskas „Rok-Junior“ grupėje užėmė 10-ąją vietą.
  • Mirė Jonas Jonys(1912 m. rugpjūčio 11 d. Dauguose, Alytaus r. – 2005 m. lapkričio 8 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje) – popiežiaus Garbės prelatas, Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras, politinis kalinys.
  • 2005 m. gruodžio 2 d. Kaišiadoryse Gedimino g. 106 po rekonstrukcijos iškilmingai atidarytas Marijono Vaicekausko firmos „Atelana“ pastatas, kuriame įsikuria UAB „Diventa“, G. Leonavičienės firma ir kt.
  • 2005 m. gruodžio 7 d. Kaišiadoryse Gedimino g. 61 (pašto patalpose) atidarytas lietuviškų baldų centras „Gintaro baldai“.
  • 2005 m. gruodžio 31 d. kaišiadorietė futbolininkė Viktorija Liekytė (g. 1990) pripažinta geriausia vartininke Lietuvoje.

 

Prieš 10 metų

  • 2010 m. sausio 26 d. Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje pristatyta Kaišiadorių muziejaus išleista doc. Juozapo Tomkaus monografija „Miežonys“. Dalyvavo autorius.
  • 2010 m. sausio mėn. nusipelniusios Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojos Garbės ženklas įteiktas Kaišiadorių psichikos sveikatos centro slaugytojai Audronei Strazdienei.
  • 2010 m. sausio mėn. „Toskanos“ restorane pagerbti geriausieji 2009 m. Kaišiadorių rajono sportininkai bei sporto veikėjai. Geriausiųjų dešimtukas: Justas Matačiūnas (plaukimas), Greta Januškevičiūtė (stalo tenisas), Paulina Stankevičiūtė (stalo tenisas), Justas Tamašauskas (automobilizmas), Tadas Kavaliauskas (lengvoji atletika), Raimundas Gincas (plaukimas), Jonas Žižliauskas (krepšinis), Vaidotas Gumbis (plaukimas), Mindaugas Dinda (lengvoji atletika), Deimantas Sladkevičius (klasikinis kultūrizmas). Geriausias treneris Stasys Rimeikis (stalo tenisas), geriausia komanda „Divenda“ (krepšinis).
  • 2010 m. vasario 3–15 d. Kaišiadorių kultūros ir meno centro suaugusių dailės būrelio nario Jono Katkevičiaus pirmoji personalinė akvarelių paroda Savivaldybės rūmų fojė.
  • 2010 m. kovo 5 d. pažymint 420-ąsias metines nuo pirmojo Kaišiadorių vietovardžio paminėjimo (1590 m.), Kaišiadorių muziejus paskelbė autobiografijų konkursą „Mano gyvenimas ir Kaišiadorys“.
  • 2010 m. kovo 16 d. Istorinėje prezidentūroje Kaune įteikta dešimt Kauno apskrities viršininko Garbės ženklų, tarp jų ir Kaišiadorių kultūros ir meno centro vadovei Irenai Kazakevičienei.
  • 2010 m. kovo 25 d. rajono savivaldybės tarybos posėdyje kardinolui V.Sladkevičiui (po mirties) ir Prezidentui A. M. Brazauskui suteikti Kaišiadorių rajono Garbės piliečių vardai.
  • 2010 m. kovo 31 d. verslininkui Romučiui Paškauskui, švenčiančiam 60-ties metų jubiliejų, už nuopelnus ir paramą Lietuvos sportui Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pirmininkas Artūras Poviliūnas Bačkonyse įteikė „Aukso žvaigždę“ – aukščiausią šios organizacijos apdovanojimą. Pasveikinti jubiliatą buvo atvykęs Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius, Savanoriškos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas V. Nėnius ir kt.
  • 2010 m. kovo mėn. mokinių filmų konkurso „Socialinė reklama prieš smurtą“ pagrindinį prizą – kelionę į Vokietijos Europos parką – laimėjo Kaišiadorių Vaclovo Giržado pagrindinės mokyklos 5A klasės mokiniai (auklėtoja Inga Junevičiūtė).
  • 2010 m. balandžio 10 d. KaišiadoriųBrazausko vidurinėje mokykloje buvo surengtos lenktynės dėl greičiausiai mobiliuoju telefonu žinutę rašančiojo titulo – „Pildyk SMS“. Kaišiadoriškė Ieva Žilinskaitė 175 ženklus (378 mygtuko paspaudimai) surinko po 54,8 sekundės ir pateko į respublikinį turą.
  • 2010 m. balandžio 27 d. Kaišiadorių kultūros ir meno centre paminėta Medicinos darbuotojų diena. Šventėje buvo pažymėta, kad „VšĮ Kaišiadorių ligoninėje, atlikus kapitalinį patalpų remontą, atidarytas Dienos priėmimo centras. Erdviose patalpose įsikūrė Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos skyrius. Baigtas Reanimacijos skyriaus remontas. Renovuoti Priėmimo-skubios pagalbos, Chirurgijos skyriai“.
  • 2010 m. balandžio mėn. Kaišiadorių Brazausko vidurinėje mokykloje 12-asis Lietuvos svarsčių kilnojimo čempionatas. Dalyvavo 84 vaikinai ir 6 merginos. Kaišiadorietis vienuoliktokas Andrius Kubilius svorio kategorijoje iki 73 kg jaunių grupėje iškovojo čempiono titulą, 24 kg svarstį išstūmęs 75, išrovęs 112 kartų.
  • 2010 m. gegužės 7 d. Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje A. Grinkevičiūtės-Kurilienės knygos „Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas“ pristatymas. Knygą išleido Kaišiadorių Dalyvavo autorė.
  • 2010 m. gegužės 28 d. minint Kaišiadorių vardo 420-ąsias metines, prasidėjo jubiliejinių renginių ciklas „Skambėkit, Kaišiadorys“. Pirmajame renginyje – Savivaldybės aikštėje muzikos ir šokių ansamblio „Banchetto muzicale“ koncertas. Įvairiose miesto vietose vokalistų dainos. Tautodailininkų mugė. Studijos „Ugnies ratas“ fakyrų pasirodymas Savivaldybės aikštėje.
  • 2010 m. birželio 17 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje už nuopelnus Kauno apskričiai, aktyvų dalyvavimą Kauno rajono plėtros tarybos veikloje, ugdymo ir gydymo įstaigų modernizavimą Kauno apskrities viršininko garbės ženklas įteiktas Kaišiadorių rajono savivaldybės merui Romualdui Urmilevičiui.
  • 2010 m. birželio 22 d. „Kaišiadorių aiduose“ paskelbta miesto himnas „Mano tėviškė Kaišiadorys“ (muzika ir žodžiai Juozo Krinicko).
  • Mirė Algirdas Mykolas Brazauskas  (1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje – 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse) – Kaišiadorių vidurinės mokyklos absolventas, inžinierius-hidrotechnikas, LKP CK pirmasis sekretorius, 1990 m. kovo 11-osios akto signataras, Seimo Pirmininkas, pirmasis visuotiniuose tiesioginiuose demokratiniuose rinkimuose išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas (ėjo pareigas 1993–1998), Ministras Pirmininkas (2001–2006), Kaišiadorių rajono Garbės pilietis.
  • 2010 m. birželio 26 d. Kaišiadorių kultūros ir meno centro kino būrelio bei kultūros klubo „Voras“ trečias  trumpametražis kino filmų festivalis „Kas čia daros?“. 28 filmai. Pirmoji vieta kino filmui „Meilė“ (autorė Asta Sabonytė).
  • 2010 m. birželio mėn. mirė ilgametis Kaišiadorių ligoninės chirurgas Vladas Simonaitis (g. 1939 m.).
  • 2010 m. liepos 31 d.–rugpjūčio 1 d. Latvijoje įvykusiame Europos jaunių svarčių kilnojimo čempionate (dalyvavo 9 valstybių atstovai) Kaišiadorių Brazausko vidurinės mokyklos dvyliktokas Andrius Kubilius iškovojo sidabro medalį. Jis 24 kg svarstį iškėlė 73 kartus, išrovė 138 kartus. Čempiono treneris – jo tėvas Rolandas Kubilius.
  • 2010 m. rugpjūčio 8 d. Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje prieš šv. Mišias rajono savivaldybės meras R. Urmilevičius JE vysk. J. Matulaičiui įteikė rajono Garbės piliečio vardo liudijimą ir regalijas, po mirties suteiktas kardinolui Sladkevičiui (1920–2000).
  • 2010 m. rugpjūčio 8 d. rajone praūžė smarki vėtra. Daugiausia nukentėjo Kruonio seniūnija. Išversti keli medžiai (pvz., tuopos prie geležinkelio) ir Kaišiadoryse. Kaišiadorių rajone paskelbta ekstremali situacija.
  • 2010 m. rugpjūčio 15 d. KaišiadoriųGiržado pagrindinėje mokykloje prasidėjo pastatų renovavimas. Dirbo UAB „Vilungė“ iš Kauno. Projekto vertė – 4 mln. litų Visas projektas finansuojamas iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto. Darbai buvo numatyti baigti 2011 m. liepos 31 d. V. Giržado pagr. mokykloje mokėsi 1130 1–8 klasių mokinių, dirbo 92 pedagoginiai darbuotojai.
  • 2010 m. rugpjūčio 28 d. Kaišiadoryse atidaryta privati Leono Zubkovo gitaros studija (Gedimino g. 42).
  • 2010 m. rugpjūčio mėn. pradėta rekonstruoti (ES lėšomis) Kaišiadorių specialioji mokykla.
  • 2010 m. rugpjūčio mėn. dvylika Kaišiadorių vyskupijos „Vilties tilto“ „Tėkmės“ grupės moterų lankėsi Vokietijoje. Pakvietė „Frauen helfen Frauen“ („Moterų padėka moterims“) katalikiškoji moterų grupė iš Emobiare miesto. Kaišiadorietės dvejus metus vykdė jų finansuojamą projektą – mokėsi vokiečių kalbos.
  • 2010 m. rugsėjo 11 d. kermošiaus šventė Kaišiadoryse. Svečiai iš Bendzino (Lenkija). Grojo kapelija „Žiežmara“. Apdovanoti gražiausių sodybų savininkai. Apdovanoti sportininkai A. Kubilius (svarsčių kilnojimas) ir V. Čižauskas (krepšinis).
  • 2010 m. rugsėjo 11 d. Kauno sporto halėje pirmajame Lietuvos sporto veteranų suvažiavime medaliu už nuopelnus sportui apdovanotas kaišiadorietis plaukikas Vaidotas Gumbis.
  • 2010 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai Kaišiadorių rajono savivaldybės administratorių Vytautą Streikauską apdovanojo padėkos raštu už žemdirbių skatinimą ir paramą jiems kuriant naują Lietuvos kaimą, žemdirbių savivaldos stiprinimą ir nuoširdų bendradarbiavimą.
  • 2010 m. rugsėjo 30 d. Kaišiadorių rajono taryba, įamžindama Prezidento M. Brazausko (1932–2010) atminimą, priėmė sprendimą Kaišiadorių miesto parką (Gedimino g. 67, priešais A. Brazausko gimnaziją) pavadinti A. M. Brazausko vardu. Prie namo, kuriame vaikystėje ir mokslo metais gyveno būsimasis Lietuvos Prezidentas, nuspręsta atidengti memorialinę lentą.
  • 2010 m. rugsėjo mėn. mokytojos M. Marcevičienės sudarytos knygos „Sujungianti atmintis“ pristatymas viešojoje bibliotekoje. Knygą išleido Kaišiadorių muziejus. Tiražas 500 egz.
  • 2010 m. spalio 23 d. Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos inauguracijos šventė. Dalyvavo Algirdo Brazausko (1932–2010) dukros Laima Mertinienė ir Audronė Usoninė, 1953–1957 m. mokyklos direktorius Vytautas Gladutis, kiti svečiai. Pasodintas atminimo ąžuoliukas. Šventinis koncertas.
  • 2010 m. lapkričio 19 d. konferencija, skirta Kaišiadorių 420-ies metų sukakčiai Kaišiadorių kultūros ir meno centre, organizavo Kaišiadorių Pranešimai: O. Lukoševičius „Kaišiadorys: nuo dvaro iki savivaldos centro“, R. Gustaitis „Kaišiadorių istorinis kraštovaizdis iki XX a.“, V. Karvelytė-Balbierienė „Kaišiadorių miesto urbanistikos ir architektūros paveldas“, mons. dr, A. Jurevičius „Kaišiadorių vyskupijos vaidmuo miesto gyvenime“, I. Taparauskaitė „Kaišiadorių geležinkelių paveldas“, R. Pranskevičiūtė „Kaišiadorietiškoji tapatybė. XXI a. eskizas“.
  • 2010 m. gruodžio 21 d. Kalėdinė pamoka „Apie tarnystę kalbai ir knygai“ su poetu M. Martinaičiu Kaišiadorių kultūros ir meno centre.
  • 2010 m. gruodžio 28 d. kunigo kompozitoriaus Teodoro Brazio (1870–1930) 140-ųjų gimimo metinių minėjimas Kaišiadorių katedroje. Šventinę programą atliko Lietuvos kamerinis orkestras (vad. S. Krylovas, Italija) ir Kaišiadorių kultūros ir meno centro kamerinis choras „Do-diez“ (vad. Mažuolytė). Įteiktos Kaišiadorių rajono savivaldybos kultūros premijos A. Kamantauskienei (Nemaitonių folkloro ansamblio vadovė), Sauliui Jankauskui (filmų apie Kaišiadoris režisierius) ir Jonui Laurinavičiui („Kaišiadorių aidų“ redaktorius).
  • 2010 m. gruodžio mėn. iš Kaišiadorių kilęs 20-metis Kazimieras Vasiliauskas tituluotas Lietuvos Metų lenktynininku. Jis „Formulės-2“ pasaulio čempionate užėmė ketvirtąją vietą.