Muziejus šiandien

Kaišiadorių muziejus – Savivaldybės kultūros įstaiga, kaupianti ir sauganti Kaišiadorių miesto ir rajono kultūros istoriją bei gamtą atspindinčius rinkinius, tyrinėjanti ir populiarinanti vietovės kultūros raidą. Muziejuje komplektuojami archeologijos, etnografijos, istorijos, dailės ir gamtos rinkiniai. Archyve kaupiamos tyrinėjimų bylos, vaizdo medžiaga, fotomedžiaga ir garso medžiaga, o bibliotekoje – leidiniai, atitinkantys muziejaus veiklos pobūdį. Muziejaus veikla siekiama ne tik kaupti ir išsaugoti autentiškus daiktus, liudijančius vietovės praeitį, bet ir pažinti bei populiarinti kultūrinį paveldą.

Tyrinėjimai

Plačiausiai iki šiol tyrinėtos temos – urbanistinė ir gyvenviečių raida, bažnyčių istorija, rezistencinis judėjimas, žydų tautinės mažumos gyvenimas mūsų rajone. Tyrimų medžiaga kaupiama muziejaus archyve. Istorinių-kultūrinių tyrinėjimų tikslas – pažinti vietos kultūrinę, socialinę, ūkinę ir politinę raidą, taip pat atskleisti eksponatų istorinį kontekstą.

Vienas sėkmingiausiai įgyvendintų projektų – rajono gyvenviečių istorijos tyrinėjimai. Muziejaus darbuotojas R. Gustaitis surinko medžiagą apie 752 esančias ir išnykusias gyvenvietes, pradedant Kaišiadorių miestu ir baigiant smulkiausiu vienkiemiu. Kartografinė medžiaga leidžia lokalizuoti daugelį istoriniuose šaltiniuose minimų gyvenviečių. Kitas ilgalaikis projektas – rajono kraštotyrinės bibliografijos parengimas (sudarytojas – R. Gustaitis). Gyvenviečių žinynas ir kraštotyrinė bibliografija buvo išleisti 2001 m.

2006 m. parengtas ir išleistas „Kaišiadorių etnografinis žodynėlis“ (V. Baltrušaitis ir L. Žižliauskaitė) paaiškina ir iliustruoja 413 Kaišiadorių apylinkėse naudotų etnografinių terminų. 2009 m. užbaigta rinkti apibendrinta archeologinė medžiaga, paskelbta knygoje „Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas“ (A. Kurilienė). Plačiau – žr. skyriuje „Leidiniai“.

Tyrinėjant Kaišiadorių rajono istoriją daug nusipelnė tyrinėtojai G. Žalėnas (bažnytinė dailė), A. Miškinis (urbanistika), V. Karvelytė-Balbierienė (architektūra), A. Girininkas ir A. Žalnierius (archeologija), V. Baltrušaitis (etnografija), taip pat vietos kraštotyrininkai J. Laurinavičius (žymūs kraštiečiai), S. Abromavičius (Rumšiškių apylinkės, rezistencinis judėjimas), A. Paulauskas (Žaslių-Palomenės apylinkės), M. Marcevičienė (tremtinių ir senųjų kaišiadoriečių prisiminimai).

Leidyba

Nuo 1998 m. muziejus parengė ir išleido apie 30 leidinių. Naujausi iš jų, pasirodę 2009 m. – „Miežonys“, „Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas“, 2010 m. –  „Kaišiadorių kultūros paveldas vaikams“, „Sujungianti atmintis“, „Kunigystės pilnatvė. Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis“ (plačiau apie leidinius – skyriuje „Leidiniai“)

Parodos

Kadangi muziejus neturi ekspozicijoms skirtų patalpų, iki šiol buvo rengiamos tik laikinos proginės parodos kitose įstaigose ir virtualios parodos muziejaus internetinėje svetainėje (plačiau – skyriuje „Parodos“).

Eksponatų kaupimas

 Pagrindinis muziejaus uždavinys – kaupti ir saugoti archeologiniu, istoriniu, etnografiniu, meniniu, memorialiniu ar kitu kultūros požiūriu vertingą medžiagą, kuri atspindi Kaišiadorių kultūros istoriją. Šiuo metu muziejuje sukaupta daugiau nei 33 000 eksponatų. Plačiau apie muziejaus eksponatus rašoma skyriuje „Rinkiniai“ (Archeologiniai, Etnografiniai, Istoriniai, Dailės).

Archyvas

Siekiant sukaupti dokumentinę medžiagą apie Kaišiadorių rajoną ir sudaryti galimybę naudotis šia medžiaga yra komplektuojamas muziejaus archyvas. Muziejuje yra apie 700 bylų – kraštotyrinių aprašų, prisiminimų, dokumentų kopijų ir išrašų, tyrimų ataskaitų ir kt. Plačiau apie muziejaus archyvą – skyriuje „Archyvas“.

Biblioteka

Muziejaus bibliotekoje komplektuojami leidiniai muziejininkystės, archeologijos, etnografijos, istorijos, dailės, kraštotyros tematika. 2011 m. pabaigoje joje sukaupta apie 1300 knygų, brošiūrų, žurnalų ir laikraščių komplektų. Sudaryta bibliotekoje įregistruotų knygų abėcėlinė ir tematinė kartoteka, taip pat – straipsnių ir leidinių, susijusių su Kaišiadorių istorija ir kultūra, kartoteka (šie bibliografiniai duomenys paskelbti kompaktinėje plokštelėje 2001 m., joje apie 3500 bibliografinių aprašų).

Audiovizualinė medžiaga

Muziejuje sukaupta apie 230 filmuotų vaizdo juostų, 60 kompaktinių diskų su garso įrašais, apie 100 fotojuostų ir 2500 fotografijų. Ši medžiaga fiksuoja dabarties įvykius, objektus, rinkinius.