Brazauskų namuose susitikome pasikalbėti…

B. Genzelio knygos pristatymas. Astos Sabonytės nuotr.

2017 m. rugsėjo 21-osios lietingą, bet jaukų vakarą, daugybė svečių susirinko Brazauskų namuose-muziejuje Kaišiadoryse paminėti Prezidento Algirdo Brazausko 85-ąsias gimimo metines. Susirinkusiųjų buvo tikrai daug – vos tilpo nedidelėse patalpose. Muziejuje buvo pristatoma Kovo 11-osios Akto signataro, profesoriaus Bronislovo Genzelio knyga „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“. Ją išleido ,,Versmės“ leidykla. Simboliška, jog šių dviejų garsių kaišiadoriečių keliai dar kartą susipynė jaunystės mieste: profesorius pristatė prisiminimų knygą Prezidento atminimo vakare.

Renginį vedė leidyklos atstovas, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius. Dalyvavo daug garbingų svečių: knygos autorius profesorius Bronislovas Genzelis,  signataras Bronislovas Kuzmickas, filosofas Vytautas Rubavičius, politologas Algimantas Jankauskas, profesoriaus bendraklasis Albinas Motiejūnas. Prisiminimais dalijosi Prezidento brolis Gerardas Brazauskas. Svečiavosi Prezidento dukra Laima Mertinienė.

Bronislovo Genzelio knyga dėmesį patraukia įspūdinga pavardžių rodykle, kurioje, be Algirdo Mykolo Brazausko, įrašyta dar daug žinomų vardų: Adamkus, Afanasjevas, Bulavas, Bumblauskas, Čepaitis, Dubčekas, Eismuntas, Gorbačiovas, broliai Hannibalsonai, Juozaitis, Kostkevičiūtė, Landsbergis, Lukšienė, Marcinkevičius, Martinaitis, Ozolas, Prunskienė, Rickevičiūtė, Sacharovas, Sezemanas, Skuodis, Sniečkus, Svarinskas, Šepetys, Šleževičius, Terleckas, Tyla, Zaborskaitė, Zimanas, Žiugžda ir kt. Visi vienaip ar kitaip istorijoje pasižymėję veikėjai knygoje aprašyti, remiantis jos autoriaus asmenine patirtimi. Ši knyga – vertingas istorijos šaltinis visiems besidomintiems tarybinių metų Lietuvos kultūra, Sąjūdžio organizavimosi raida, atkurtos Nepriklausomos Lietuvos politinėmis peripetijomis.

Vakare pirmasis pasisakė  Kovo 11-osios Akto signataras Bronislovas Kuzmickas. Prisiminė, kaip daug metų kartu su profesoriumi dirbo pirmiausia filosofijos srityje, po to Sąjūdyje ir Aukščiausioje Taryboje. B. Kuzmickui minčių kilo dėl knygos pavadinimo: ,,…pavadinimas ne visai atitinka asmenį. Bronislovas Genzelis nebuvo joks laisvamanis <…> politinės situacijos požiūriu. Esminių dalykų požiūriu buvo tikrasis tikratikis: tautiškumo požiūriu, nepriklausomybės požiūriu, žmogiškumo požiūriu. Stipri ir savarankiška asmenybė…“. Signataras apžvelgė profesoriaus veiklą, kurioje šis dalyvavo ir ją aprašė. Anot B. Kuzmicko – įvykiai kuriuose B. Genzelio dalyvauta: ,,…įgauna platesnę reikšmę, yra įrašomi į visuomenės gyvenimą, yra įrašomi į kultūrą…“. Bronislovo Kuzmicko žodžiais tariant: ,,…į knygą galima žiūrėti kaip į istorijėlę, susijusią su vieno žmogaus veikla…“.

Filosofas dr. Vytautas Rubavičius prisiminė B. Genzelio tyrinėjamą lietuvybės temą, kuri ir jį patį labai domina. Buvęs studentas negailėjo gražių žodžių savo profesoriui. Anot jo, B. Genzelis kaip žmogus yra ,,…nepaprastai reto dorumo, padorumo, tiesumo – neįžeidžiančio žmogaus…‘‘. Ir į politiką jis atėjo iš savo įsipareigojimo lietuvybei, kurią, pasirodo, galima atkurti. Kalbant apie knygą, skaitytojas aptiks ,,…daug įvairių istorinių smulkmenų ir dalykų, kurie šiaip, nei buvo prieinami, nei yra prieinami iš kitų atsiminimų, asmeninių pokalbių…‘‘.

Politologas dr. Algimantas Jankauskas pasisakymo pradžioje paminėjo vadinamą Lietuvių konferenciją, lygiai prieš šimtą metų susirinkusią Lietuvos sostinėje Vilniuje, priėmusią nutarimą atkurti valstybę ir išsirinkusią 20 narių Lietuvos Tarybą, kuri neužilgo ir pasirašė garsiąją 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaraciją. Toliau politologas kalbėjo apie nelengvus Bronislovo Genzelio moralinius apsisprendimus. Pirmasis toks įvyko mokykloje, kai reikėjo apginti į bėdą pakliuvusią mergaitę. Ir nors pats dėl to stipriai nukentėjo, bet šį apsisprendimą laikė teisingu. Antrasis drąsus apsisprendimas, buvo pasirinkti disertacijos temą apie aušrininką Joną Šliūpą. Ir ne bet kur, o Maskvos universitete. Taip pat ryžtingas apsisprendimas atsiskirti nuo TSKP, kur susikerta jųdviejų su A. Brazausku keliai politikoje. Buvo prisiminta B. Genzelio kalba 1989 metais Vilniaus akademiniame dramos teatre. Ji įtraukta į ,,Lietuvos politinės minties antologijos“ III tomą. Svečias pacitavo šios kalbos ištrauką: ,,…kol tauta neatgauna nepriklausomybės, tol jos egzistencijai gresia nuolatinis pavojus. Jeigu tauta turi sąlygas vystyti savo kultūrą – ji gyvuoja, jeigu turi ekonomiką – ji egzistuoja, bet be politinės nepriklausomybės ji vegetuoja. Politinė nepriklausomybė – tai tautos būties garantija…“.

Prieš kalbindamas politologą, leidyklos atstovas A. Dudavičius uždavė klausimą apie šių dienų jaunimą. Ką jiems reiškia Kovo 11–oji ar Vasario 16–oji, ar jie save suvokia lietuviais? Į tai svečias atsakė trumpai: ,,…jeigu reiktų sakyti, ar yra dauguma moraliai apsisprendusių už nepriklausomą Lietuvos valstybę, puoselėjimą, negalėčiau pasakyti, kad tai yra dauguma…“.

Po svečių pasisakymų, mintimis dalijosi ir pats profesorius Bronislovas Genzelis. Jis pabrėžė, kad norėjo, jog knyga būtų pristatyta tose vietose, su kuriomis jis yra susijęs. O Kaišiadoryse profesorius pragyveno aštuonis metus besimokydamas mokykloje. Jis prisiminė istoriją su apginta mergaite, kuri vėliau tapo Prezidento brolio Gerardo Brazausko žmona. Pasakojo ir apie laiką kai studijavo Maskvos universitete, kur susipažino su būsimais žymiais Europos politikos veikėjais. Paminėjo kaip atsirado Sąjūdis. Profesorius prisipažino, kad šią istoriją buvo primiršęs, bet perskaitęs Romualdo Ozolo dienoraštį viską prisiminė: ,,…mudu iš Neringos, iš Tomo Mano namelio konferencijos grįždami sakom – visgi reikia kitokios formos, reikia pereiti prie politinės veiklos…“. Iš to išplaukė ir dar vienas pasakojimas – kaip norėta sovietmečiu organizuoti pogrindinį leidinį: ,,…buvo su Januliu [Vytautu] sutarta. Jo sodyba Neprėkštoj. Kadangi jis dirbo Kėdainiuose, tėvai buvo mirę. Tik jis atvažiuodavo šeštadieniais…” Tačiau vėliau apsigalvojo, už ką iš Janulio gavo pastabų. Nuostata buvo tokia: ,,…tas kuris dalyvauja legalioje veikloje, negali dalyvauti nelegalioje…“. Pabaigoje profesorius pasidžiaugė, kad ryte sulaukė skambučio iš moters gyvenančios Vašingtone ir dirbančios Kongreso bibliotekoje. Ji prašė leidimo išversti į anglų kalbą jo knygą ,,Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis“.

Savo mintimis apie studijų universitete Kaune metus ir pažintį su profesoriumi B. Genzeliu pasidalijo paskutinis jo magistrantas, Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Vytautas Budvytis, kuris akcentavo profesoriaus būdo savybes – erudiciją, betarpiškumą, pozityvumą, optimizmą, begalinį tikėjimą Lietuva ir jos ateitimi bei tvirtą Teisės viršenybės principo laikymąsi. V. Budvytis taip pat paskatino vakaro pokalbį dėl darbinio pristatomos knygos pavadinimo – ,,Įmetimas ir išmetims iš politikos“, bei paklausė profesoriaus B. Genzelio apie atrastus naujus jo kilmės duomenis – tėvų ryšius su Vasario 16-osios Akto signataru Donatu Malinausku. Keletą prisiminimų papasakojo Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos direktorius Stanislavas Bernikas. Apie mokslo metus senojoje Kaišiadorių gimnazijoje kalbėjo B. Genzelio klasiokas Albinas Motiejūnas. Pasisakė ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Neviera.

Po Kaišiadorių muziejaus ir „Versmės“ leidyklos organizuoto renginio visi, susidomėję knyga, galėjo ją įsigyti, o prof. B. Genzelis mielai dalijo savo autografus. Susirinkusieji vaišinosi pyragu, skanavo kvepiančią arbatą. Pokalbiai, kaip ir nekartą ankščiau, dar ilgai nenutilo jaukiuose Brazauskų namuose-muziejuje Kaišiadoryse.

Eglė Staninaitė-Popova

Asta Sabonytė

Renginio nuotraukas rasite Kaišiadorių muziejaus ,,Facebook“ paskyroje