Aistis Jonas (1904 07 07 Kampiškių dv., Kauno r. - 1973 06 13 Vašingtone) - poetas, eseistas.
Lietuvių literatūros klasikas, mokęsis ir vaikystę praleidęs Rumšiškėse, Dovainonyse. Baigęs Rumšiškių pradžios mokyklą, 1919-1927 mokėsi Kauno Aušros" gimnazijoje, vėliau studijavo lituanistiką Kauno universitete. Literatūros studijas tęsė 1936-1940 Grenoblio (Prancūzija) universitete. 1944 ten apgynė daktaro disertaciją. 1944-1946 dirbo Nicos archyvuose ir Paryžiaus Nacionalinėje bibliotekoje. 1945 Notre-Dame katedroje susituokė su karo pabėgėle, VDU studente Aldona Grajauskaite. 1946 persikėlė į JAV. Mokytojavo Putname, 1952-1958 dirbo Laisvosios Europos radijo lietuvių skyriuje Niujorke, nuo 1958 - Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1927 m., pirmasis poezijos rinkinys Eilėraščiai" išėjo 1932 m. Po to Lietuvoje išleistos: Imago mortis" (1934), Intymios giesmės" (1935), Užgesę chimeros akys" (1937, už šią knygą paskirta Valstybės premija) ir rinktinė Poezija" (1940), taip pat literatūros kritikos ir publicistikos knyga Dievai ir smūtkeliai" (1935). Šešios poezijos knygos išleistos išeivijoje, taip pat atsiminimų knyga Apie laiką ir žmones", eseistikos rinkinys Milfordo gatvės elegijos". Tarybiniais metais jo knygos Lietuvoje nebuvo leidžiamos, jos pasirodė tik Atgimimo laikais (Katarsis", 1988, Daina graudyn ir įstabyn", 1991 ir kt.).
Tikroji jo pavardė Aleksandravičius. Pasirašinėjo J. Kossu-Aleksandravičiumi, J. Kuosa-Aleksandriškiu, J. Aisčiu. Nuo 1952 Aistis tapo jo oficialiąja pavarde. Bendradarbiavo Gaisuose", Naujojoje Romuvoje", Pjūvyje", Amerikos lietuvių spaudoje.
Visada ilgėjosi Rumšiškių, gimtųjų vietų, skyrė joms savo posmus:
Kokalny bujoję liepos, augę ąžuolai,
Šalimais tekėjus Praviena raudona.
Ir akiraty numėlę tolimi šilai
Buvo mano džiaugsmas ir kasdienė duona. (Gimtinė")
Arba:
Nenašūs šaltžemiai ir pustomi smėlynai,
Molienos kietos kaip pati buitis.
Mane pagimdėt, ilgesio kartaus mokinot
Ir sielvartu nudažėte mintis. (Ten pat)
Rumšiškių kapinėse palaidoti poeto tėvai Kazimieras ir Marijona (Razulevičiūtė iš Rusonių k.) Aleksandravičiai, brolis Juozas Aleksandravičius. Visą gyvenimą Kaišiadorių rajone gyveno poeto seserys Veronika Kudrevičienė, Marijona Šliamkienė ir Nastė Dvareckienė. Kaune gyvena seserys Eleonora ir Mikalina Aleksandravičiūtės.
Po karo J. Aistis buvo valdžios pamirštas, beveik nebeminimas Lietuvos kultūriniame gyvenime. Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje" (1966) jis apibūdinamas kaip dekadentinės krypties poetas". Pirmoji stambesnė jo eilėraščių publikacija pasirodė tik Lietuvių poezijos" dvitomėje antologijoje (1967) bei Poezijos pavasaryje" (1983). Tačiau Atgimimo dienom jis vėl sugrįžo į gimtąjį kraštą, į savo vaikystės žemę. 1988 11 06 sodybvietėje buvo pašventintas kryžius, o prie kelio Rumšiškės-Dovainonys - stogastulpis. 1988 07 08 Dovainonyse iškilmingai buvo paminėtos poeto 85-osios gimimo metinės. Nuo to laiko Rumšiškių seniūnijoje poeto gimtadienis minimas kasmet. Iškilmėse yra dalyvavę B. Brazdžionis, J. Avyžius, akt. V. Kochanskytė, akt. L. Noreika, poeto giminaičiai iš Lietuvos ir užjūrio.
1989 Pravienos" kolūkio pirmininkui J. S. Načajui pasiūlius, buvo įsteigta 1500 rublių piniginė premija J. Aisčio kūrybos populiarintojams. Pirmoji šios premijos laureatė - akt. V. Kochanskytė (1990), antroji buvo paskirstytas trims žmonėms: inž. V. Markevičiui, arch. L. Juozoniui ir Maironio literatūros muziejaus darbuotojai R. Mažukelienei (1991), trečioji - prof. V. Kubiliui (1992). Iširus kolūkiui nebeliko premijavimo fondo.
1994 07 03 prie Rumšiškių seniūnijos administracinio pastato buvo atidengtas J. Aisčio paminklinis biustas (skulptorius V. Žuklys). Atidengimo iškilmėse dalyvavo B. Brazdžionis, K. Bradūnas, prof. V. Landsbergis. 1994 07 07 Rašytojų klube Vilniuje buvo paminėtos poeto 90-osios gimimo metinės. 1996 04 18 Kaišiadorių rajono taryba nusprendė Rumšiškėse steigti J. Aisčio muziejų. Muziejus iškilmingai atidarytas 1997 07 12. Muziejaus direktorė - Gražina Markevičiūtė-Meilutienė. Muziejus gausiai lankomas. Viena Rumšiškių gatvė pavadinta J. Aisčio vardu. 1991 Kaišiadoryse išleista šių eilučių autoriaus knygelė Jonas Aistis ir Rumšiškės".
Čikagoje išleistų J. Aisčio Raštų" I tome įdėta plati poeto autobiografija. Lietuvoje ji pirmą kartą buvo paskelbta žurnale Knygnešys" (1990, Nr. 8). Antrasis Raštų" tomas, kuriame spausdinama eseistika, pasirodė 1993. Iš viso planuojama išleisti keturis "Raštų" tomus.
2000 06 29 J. Aisčio palaikai iš Vašingtono buvo pargabenti į Rumšiškes ir perlaidoti miestelio kapinėse. Gedulingas šv. Mišias Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje aukojo Kauno arkivysk. metropolitas S. Tamkevičius, parapijos klebonas kun. S. Šileika, kiti dvasininkai. Prie J. Aisčio kapo duobės kalbėjo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas V. Sventickas, poetas K. Bradūnas, prof. V. Landsbergis, J. Aisčio sūnėnas J. Aleksandravičius, kiti. Gedulingose iškilmėse dalyvavo poeto žmona A. Aistienė, dukra Vakarė, giminės, artimieji. Po perlaidojimo miestelio salėje buvo surengta literatūrinė-muzikinė popietė J. Aisčiui atminti. Poeto eiles skaitė akt. V. Kochanskytė, akt. P. Venslovas. Iš Rumšiškių kilęs S. Abromavičius gedulingųjų iškilmių proga išleido eilėraščių rinkinėlį Jono Aisčio sugrįžimas".
1999 išleista V. Kubiliaus monografija Jonas Aistis", kurioje taip apibūdinamas J. Aistis: ... lietuvių eleginės lyrikos klasikas. Persmelkti kiekvieną vaizdo detalę, ritmo atkarpą ir garsą nuotaikos gyvybe jam atrodė svarbiausia poeto užduotis (...). Tradicinę romantizmo nuostatą - poetas yra tautos pasaulėvaizdžio reiškėjas ir tautos gyvybės saugotojas - jis neatskiriamai sulydė su moderniomis poezijos autonomiškumo ir grožio visagalybės nuostatomis".
Parengta pagal publikaciją:
Laurinavičius J. KAIŠIADORIŲ KRAŠTO ŽMONĖS: 100 BIOGRAFIJŲ. - Kaišiadorys, 2002.