Chronologija
 

1348 02 02 - įvyko Strėvos mūšis tarp kryžiuočių ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių. Lietuviai ir rusai, patyrę daug nuostolių, atsitraukė. Žuvo kunigaikštis Narimantas, kurio vardu dabar vadinama viena Žiežmarių gatvių. Strėvos pergalę kryžiuočiai pasiekė nelengvai: žuvo Dancigo komtūras, Sambijos vyskupo vaitas, 50 rinktinių karių prie didžiosios vėliavos. 
1365 - Kryžiuočių ordino kariuomenė per Nemuno žemupį ir Žeimius pasiekė Ukmergę, persikėlė per Nerį ties Paparčiais ir pirmą kartą pasiekė Lietuvos sostinę - Vilnių. Pirmąkart paminėti Paparčiai.
1372 02 02 - Instenburgo komtūras netikėtai užpuolė Darsūniškio pilį, ją sudegino ir išsivedė 400 belaisvių. Pirmasis Darsūniškio paminėjimas.
1381 - ties Rumšiškėmis kryžiuočiai persikėlė per Nemuną, žygiuodami į Trakus. Pirmąkart paminėtos Rumšiškės.
1382 - kryžiuočiai prie Darsūniškio bene pirmą kartą Lietuvos žemėje šaudė iš artilerijos.
1385 - grįždami iš Vilniaus ties Rumšiškėmis kryžiuočiai susikovė su lietuviais, trukdžiusiems jiems persikelti per Nemuną.
1387 - Jogailos ir Skirgailos sutartyje išvardintos 8 gyvenvietės, tarp jų ir Paparčiai (dabartiniai Papartėliai Žaslių seniūnijoje).
1394 - Ordino kariuomenė, traukdama į Vilnių, išsilaipino Rusių perėjoje ir, pasiekusi Paparčius, prie ežero įsirengė poilsio stovyklą. Čia pateko į nelaisvę Vytauto svainis Sudimantas, kuris ilgai apgaudinėjo kryžiuočius ir žudė Ordino riterius. Šioje stovykloje karo lauko teismo jis buvo pasmerktas pakarti.
1418 - Vytautas ir Jogaila su palydovais, plaukdami Nemunu į Veliuoną, į pasitarimą su kryžiuočiais, apsistojo Darsūniškio pilyje.
1430 08 17 - Darsūniškio pilyje Vytautas parašė laišką Kryžiuočių ordino magistrui Rusdorfui, kviesdamas jį į savo karūnaciją.
1457 02 28 - po Trakų seniūno ir vaivados Jauniaus Valimantaičio mirties (1432), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Žaslių kaimą atidavė Vilniaus vaivadai Jonui Goštautui. Pirmąkart paminėti Žasliai.
1486 - Darsūniškis pirmą kartą pavadintas miestu.
1486 - Lietuvos didysis kunigaikštis Uogintų dvarą (dabar Rumšiškių sen.) padovanojo Smolensko kunigaikščio Vasilijaus Hbašinos anūkui Dmitrijui Hlušonskiui. Pagal vietovardį Hlušonskio palikuonys ėmė vadintis Oginskiais.
1501 - Paparčių bažnyčioje pradėta laikyti pamaldas.
1511 - pirmąkart paminėta mokykla Kaišiadorių rajono teritorijoje - Žiežmarių klebonas skundėsi, kad negali išlaikyti mokytojo.
1522 - Žasliai paminėti kaip miestas.
1557 - Rumšiškės minimos kaip miestelis.
1565 07 30 - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių sąraše paminėtas dabartinio Kaišiadorių miesto teritorijoje gyvenęs ir žemės turėjęs totorius Chaišadaras. Vėliau jo vardu imtas vadinti jam priklausęs dvaras.
1570 - Kruonis atiteko Oginskiams.
1574 04 27 - Krokuvoje karalius Henrikas Valua už 4400 kapų grašių Žaslius ir Bražuolę užstatė S. Zbaraskiui.
1586 - Darsūniškis atiteko Oginskiams.
1590 - Trakų pakamaris Bogdanas Oginskis sudarė kuopinių susirinkimų centrų ir jiems priklausančių asmenų bei vietovių sąrašus. Juose pirmą kartą paminėtos daugelis rajono gyvenviečių, tarp jų ir Kaišiadorys.
1610 - Teodoras Bogdanas Oginskis Kruonyje pastatė pirmąją Lietuvoje unitų bažnyčią.
1613 - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pirmąkart pažymėtos ir devynios rajono gyvenvietės: Darsūniškis, Gegužinė, Kruonis, Mūro Strėvininkai, Paparčiai,  Rumšiškės, Zūbiškės, Žasliai ir Žiežmariai.
1629 - Raina Oginskienė Kruonyje įkūrė unitų vienuolyną ir mokyklą bei užrašė jiems keletą kaimų.
1649 05 21 - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas Stanislovas Beinartas fundaciniu raštu Paparčiuose įkūrė dominikonų vienuolyną.
1702 03 11 - švedų generolas Humerhielmas užėmė Darsūniškį.
1702 03 14 - Darsūniškio kautynės. M. Višnioveckio vadovaujamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės būrys (apie 6000 karių) susikovė su švedų (2500 karių) kariuomenės daliniu. Žuvo beveik visas 350 raitelių švedų kavalerijos dalinys. Į nelaisvę pateko 40 kareivių, 3 leitenantai, 2 majorai ir 1 generolas (Humerhielmas).
1702 04 10 - Švedijos karalius Karolis XII aplankė Darsūniškį ir įsakė atkasti švedų karių palaikus, kiekvieną jų suvynioti į drobulę ir iškilmingai palaidoti supiltuose pilkapiuose. Darsūniškį įsakė padegti ir jį su naujais rūmais pavertė pelenais.
1726 - du Darsūniškio gyventojai - Sofija ir Juozapas Šarkos - sudeginti ant laužo už raganavimą. Kaip manoma, tai buvo paskutinis raganų laužas Europoje.
1750 07 21 - Žaslių seniūnai A. ir J. Chreptavičiai gavo dokumentą, patvirtinantį ankstesnes Žaslių privilegijas ir leidžiantį prie 8 prekymečių pridėti dar vieną.
1775 - Nemuno slenksčius ties Rumšiškėmis ir Gastilonimis karaliaus Stanislovo Augusto nurodymu, apsiėmė sutvarkyti matematikas jėzuitas Pranciškus Norvaiša.
1788 - Oginskiai, nepajėgdami išmokėti skolų ir procentų, Karaliaučiaus pirkliui užstatė Strėvininkus.
1791 - patvirtinta Darsūniškio privilegija ir herbas.
1792 01 12 - Žasliams suteikta miesto savivaldos privilegija ir herbas.
1792 02 14 - Žiežmariams patvirtintos laisvojo miesto teisės.
1792 05 25 - išrinkti Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai.
1794 09 06 - Kalvių dvaro savininkas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadovų Tomas Vavžeckis Rokiškių, Sevelionių, Kazokų, Būtkiemio, Plytninkų kaimų valstiečiams dovanojo asmens laisvę.
1798 - į Žiežmarius pratyboms iš Kauno atvykusi kariuomenė sukėlė miestelio gaisrą.
1800 - Juzefos ir Tomo Vavžeckių iniciatyva pradėta statyti Kalvių bažnyčia.
1802 06 15 - vieškeliu pro Rumšiškes su savo svita pravažiavo Rusijos caras Aleksandras I, kuris davė nurodymą išvalyti Velnio tilto rėvą Nemune nuo akmenų.
1806 - pašventinta mūrinė Kalvių bažnyčia.
1807 04 24 - naktį Žaslių žydo name kilo gaisras. Sudegė 39 gyvenamieji namai, 20 tvartų, 20 klojimų, 20 svirnų, 9 ledaunės ir bendruomenės grūdų sandėlis.
1809 - Mykolas Zaleskis Palomenėje pastatė pirmąją koplyčią.
1810 - dvarininkas Tadas Orvidas Vilūnuose pastatė bažnyčią.
1812 06 24  - 3 valandą nakties prancūzai pasiekė Rumšiškes, kur buvo paliktas rusų   1-ojo Teptiarų kazokų majoro Timirovo pulko postas. Kazokai, atsišaudydami nuo prancūzų, pasitraukė prie savo pulko.
1812 06 25 - prie Paparčių kaimo rusų armijos II pėstininkų korpuso generolo majoro Tučkovo dalinys susidūrė su prancūzų armijos daliniu.
1812 06 26 - Rusijos armijos III pėstininkų korpuso leib-gvardijos kazokų pulko poručikas Vasilijus Žmurinas ties Žiežmariais su kazokų būriu sekė prancūzų žygį. Prancūzai užpuolė kazokus, bet buvo atmušti.
1812 06 26 - Rusų armijos pulkininko Potiomkino rinktinė iš Čiobiškio miestelio brasta per Nerį išsiuntė kazokų būrį  išžvalgyti prancūzus. Pasislėpęs prancūzų pulko būrys apšaudė kazokus. Tuomet pulkininkas Potiomkinas pasiuntė prie brastos 48-ojo jėgerių pulko kuopą, kuri savo ugnimi privertė prancūzų dragūnus pasitraukti iš Litviniškių kaimo (dabar Žaslių sen.) atgal per Rusių kaimą (dabar Palomenės sen.).
1812 06 27 - žygiuodamas į Rusiją, Žiežmariuose trumpam sustojo Prancūzijos imperatorius Napoleonas.
1812 07 17  - Napoleono žygio į Rusiją metu sudegė beveik visas Darsūniškio miestelis (52 pastatai).
1818 07 15 - Darsūniškio karčemoje kilo gaisras. Sudegė visas miestelis, išskyrus kelis priemiesčio namus. Sudegė bažnyčia, 42 gyvenamieji namai su visais ūkiniais pastatais.
1818 11 04 - Žiežmariuose sudegė spirito varykla.
1831 04 06 - Rumšiškes užėmė F. Modzelevskio, K. Turo, L. Šiukštos, M. Šimanskio ir E. Stravinskio sukilėlių būriai.
1836 07 23 - tyčia buvo padegti ir sudegė 2 Kruonio dvaro tvartai, svirnas, 8 valstiečių namai ir Kruonio vienuolyno tvartai.
1836 11 19 - apiplėšta Žiežmarių bažnyčia, išnešta daug auksinių ir sidabrinių daiktų.
1838 04 10 - Rumšiškėse sudegė 26 valstiečių ir 17 žydų gyvenamųjų namų, 29 svirnai bei kluonai, 9 daržinės, 35 tvartai su galvijais.
1849 - Rumšiškių parapija atskirta nuo Vilniaus vyskupijos ir prijungta prie Žemaičių vyskupijos.
1851-1853 - Rumšiškių raštininkų mokykloje mokėsi būsimasis „Anykščių šilelio" autorius Antanas Baranauskas.
1852 04 20 - Žasliuose kilo gaisras. Sudegė 14 žydų gyvenamųjų namų.
1861 - Žasliai tapo valsčiaus centru.
1862 05 09 - pro Jatkonis pravažiavo pirmasis traukinys.
1863 01 29 - suimtas dvarininkas, dailininkas Antanas Zaleskis, vienas iš 1863 m. sukilimo rengėjų.
1863 02 08 - Trakų pavieto sukilėlių karinis viršininkas Kletas Koreva miškuose prie Neprėkštos ėmė formuoti sukilėlių būrį. Čia rinkosi jaunimas iš Vilniaus bei jo apylinkių. Apie 80 vyrų būrys buvo ginkluotas šautuvais ir dalgiais.
1863 04 16 - ties Antakalniu (dabar Rumšiškių sen.) įvyko mūšis  tarp sukilėlių ir carinės kariuomenės. Carinės Rusijos pulkininkas Skordulis su 2 kuopomis ir 27 kazokų būriu dviem kolonomis per Žiežmarių miškus išvyko iš Žaslių Gegužinės link. Viena kolona (1 kuopa ir 17 kazokų) susidūrė su F.Vislowcho vadovaujamu 130 sukilėlių daliniu. Rusai buvo atmušti, 36 jų kareiviai žuvo arba buvo sužeisti.
1864 02 24-25 - naktį sukilėliai tarp Žaslių ir Pravieniškių išardė geležinkelio bėgius.
1863 02 28 - vykdydamas sukilimo vadovybės manifestą, Trakų apskrities karinio viršininko padėjėjas Tomas Gregotovičius Palomenės dvaro savininkui Adomui Žilinskiui įsakė nedelsiant perduoti dvare gyvenantiems valstiečiams žemės sklypus jų asmeninėn nuosavybėn be jokio atlyginimo ar kitokių buvusių baudžiauninkų įsipareigojimų. Baudėjai Palomenės dvare rado šį sukilėlių aktą. Už tai A. Žilinskis buvo nubaustas 3 mėnesius kalėti.
1863 03 01 - miške ties Krušonių kaimu (dabar Palomenės sen.) 60 kovotojų Edmundo Kučevskio būrys buvo užpultas Rusijos šaulių, atskubėjusių iš Žiežmarių. Po susirėmimo su kariuomene iš būrio pabėgo 15 žmonių. Priešą sukilėliai pasitiko stipria ugnimi, ir šis buvo priverstas trauktis. Sukilėlių aukų nebuvo, tik į nelaisvę pateko būrio kapelionas. 
1863 05 19 - prie Palimšių dvaro įvyko mūšis tarp sukilėlių - Trakų apskrities karinio viršininko M. Černiako vadovaujamos rinktinės ir ją persekiojusių generolo majoro Vedemejerio vadovaujamo carinės kariuomenės dalinio. Žuvo 16 sukilėlių, apie 20 pateko į nelaisvę. Sukilėlių žiniomis, žuvo arba buvo sužeisti 24 kareiviai.
1864 09 23 - carinės valdžios nurodymu uždarytas Paparčių dominikonų vienuolynas.
1868 05 10 - Darsūniškyje sudegė 22 gyvenamieji namai ir žydų maldos namai.
1869 04 22-23 - naktį Kruonyje kilo gaisras. Sudegė 24 valstiečių ir 8 žydų namai su ūkiniais pastatais.
1870 06 28-29 -  naktį Žasliuose sudegė 5 kiemai.
1870 11 20 - Memelhofe (Latvija) gimė prelatas, kompozitorius, muzikos teoretikas, tautosakininkas Teodoras Brazys. Mirė 1930 09 10 Miunchene (Vokietija), palaidotas prie Kaišiadorių katedros.
1871 10 24 - iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją nauja geležinkelio atšaka išvažiavo pirmasis traukinys; Jatkonys tapo geležinkelių mazgu.
1871 12 08 - Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusį dvaro pavadinimą pavadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi.
1872 06 28 - Žiežmariuose sudegė 4 žydų ir 5 valstiečių kiemai su visu turtu.
1873 02 03 - Trakinių kaime (Ukmergės rajonas) gimė vyskupas, pirmasis Kaišiadorių vyskupijos valdytojas Juozapas Kukta. Mirė 1942 06 16 Kaune, palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.
1873 06 02 - Kudoriškio kaime (Alantos seniūnija) gimė arkivyskupas, Kaišiadorių vyskupijos valdytojas Teofilius Matulionis. Mirė 1962 08 20 Šeduvoje. Palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.
1878 02 15 - atidarytas traukinių eismas antrais bėgiais tarp Kaišiadorių ir Virbalio stočių.
1879 09 07 - Žasliuose sudegė 12 sodybų.
1880 04 19 - Žasliuose sudegė 13 sodybų.
1882 05 26 - Kruonyje sudegė 7 kiemai.
1883 06 08 - Varkalių kaime sudegė 10 valstiečių kiemų.
1884 09 15 - išdaužus langą, apiplėšta Žaslių bažnyčia. Pavogta bažnytinių daiktų ir aukų dežutė.
1885 03 11 - Daubariškių kaime (Ignalinos rajonas) gimė dirvožemininkas, agrochemikas prof. Viktoras Ruokis. Mirė 1971 12 26 Kaišiadoryse, palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Jo vardu pavadintos dvi gatvės - viena Kaišiadoryse, kita Akademijos gyvenvietėje (prie Dotnuvos).
1889 09 01 - Vilniuje gimė dailininkas Vladas Didžiokas. Kurį laiką gyveno 1936 m. įsigytoje sodyboje Dovainonyse. Mirė 1942 10 07 Kaune, palaidotas Kruonyje.
1892 02 19 - mirė Rumšiškių kun. Povilas Šilinskas. Jis rūpinosi lietuviškų knygų platinimu. Nors Rumšiškėse tebuvo tik trejus metus, bet bažnyčioje įvedė lietuviškus giedojimus ir parapijiečius išmokė lietuviškų poterių.
1894 01 19 - Mišiškių kaime (Nemajūnų seniūnija) gimė vyskupas, Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras Juozas Matulaitis-Labukas. Mirė 1979 05 28 Kaune.
1895 09 10 - Žiežmariuose sudegė 50 namų, daugiausiai žydų. Daugiau kaip 60 šeimų liko be pastogės.
1896 10 21 - Naujažeryje iškilmingai atidaryta Žaslių mokykla.
1899 03 29 - Trebučių kaime (Švenčionių rajonas) gimė kunigas, publicistas, istorikas Nikodemas Švogžlys-Milžinas. Mirė 1985 01 20 Vievyje, palaidotas Kernavės bažnyčios šventoriuje.
1899 07 15 - nuo garvežio paleistos kibirkšties sudegė visas Rečionių kaimas. Iš 38 gyvenamųjų namų liko tik keletas apdegusių rąstų. Apie 40 šeimų liko be pastogės.
1899 10 27 - Dovainonyse gimė vienas iš „Sakalo" bendrovės knygų leidėjų, literatūros vertėjas Simas Zareckas. Mirė 1949 02 28 Kaune.
1899 10 28 - Rumšiškėse gimė kalbininkas, vertėjas Viktoras Kamantauskas. Mirė 1951 11 01 Norvude (JAV).
1900 08 24 - Deksnės kaime (Ignalinos rajonas) gimė kunigas, istorikas Juozapas Stakauskas. Mirė 1972 03 02 Vilniuje, palaidotas Žaslių bažyčios šventoriuje.
1900 10 20 - Peterburge gimė Kaišiadorių katedros kanauninkas, popiežiaus Garbės prelatas, politinis kalinys, istorikas, memuaristas Stanislovas Kiškis. Mirė 1995 09 25 Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje.
1902 11 14 - Darsūniškyje gimė žydų rašytojas Beras Halpernas - paskutinis Lietuvos rašytojas, rašęs tik jidiš kalba. Mirė 1984 m.
1902 - pastatyta mūrinė Žaslių bažnyčia.
1902 02 16 - Žasliuose mirė kunigas, Žaslių bažnyčios statytojas, lietuvių tautinio atgimimo ugdytojas Kazimieras Kybelis (Kibelis). Palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje. Gimė 1868 m. Lomoje (dabar Šilalės rajonas).
1904 01 31 - Žečkalnių kaime (Vilkaviškio rajonas) gimė kunigas, žydų vaikų gelbėtojas Antrojo pasaulinio karo metais, ilgametis Rumšiškių bažnyčios klebonas Jonas Žemaitis. Mirė 2001 09 11, palaidotas Rumšiškių bažnyčios šventoriuje.
1904 07 07 - Kampiškių dvare (dabar Kauno rajonas) gimė poetas, eseistas Jonas Aistis, mokęsis ir vaikystę praleidęs Rumšiškėse ir Dovainonyse. Mirė 1973 06 03 Vašingtone (JAV).
1905 - Kaišiadorių dvaras parduotas Justinui Strumilai, jau valdžiusiam ir Žiežmarių dvarą.
1905 02 24 - Rumšiškėse gimė rašytoja Eleonora Pabiržytė. Mirė 1970 11 23 Kaune.
1905 05 29 - antrą valandą po pietų Žasliuose kilo gaisras. Sudegė 33 katalikų ir 178 žydų namai, 3 sinagogos, 26 žydų parduotuvės. Išliko trečdalis miestelio, 4 žydų ir 1 katalikų parduotuvė.
1906 03 29 - Vilniaus gubernatorius pranešė Vilniaus Romos katalikų dvasinei konsistorijai, kad Kaišiadorių miestelio katalikai prašo leisti statyti bažnyčią.
1906 11 19 - pradėta statyti Kaišiadorių bažnyčia; tais metais susikūrė Kaišiadorių parapija.
1908 01 14 - Žasliuose susekta vietos dvarininkų įsteigta nelegali mokykla, kurioje mokėsi net 63 mokiniai. Vaikai buvo mokomi lenkiškai.
1908 01 20 - iškilmingai pašventinta Rumšiškių „Saulės" skyriaus pradinė mergaičių mokykla. Mokytis pradėjo daugiau kaip 70 mergaičių.
1908 01 28 - E. Saint Louis mieste (JAV) gimė pedagogas, poetas Adomas Petras Jasas. 1933-1943 m. dirbo Kaišiadorių progimnazijoje (vėliau - gimnazijoje). Mirė 2000 12 15 Čikagoje (JAV).
1908 06 05 - Žiežmariuose sudegė visi keturių ūkininkų pastatai, o trijų ūkininkų sudegė daržinės ir tvartai.
1909 10 02 - Kruonyje kilo gaisras. Sudegė kelios neturtingų žmonių trobelės.
1910 05 29 - Antakalnio kaime (dabar Rumšiškių sen.) degė 23 kiemai. Po gaisro beliko tik keli kluonai.
1911 06 21 - Antakalnio kaime (dabar Rumšiškių sen.) sudegė 36 kiemai, kuriuose beliko tik 17 kluonų, sudegė gyvenamieji pastatai, svirnai, tvartai ir 18 kluonų. Per dvejus metus iš 62 gyvenamųjų pastatų nesudegusių liko tik 4.
1912 04 -  sudegė daugiau kaip pusė Krivonių kaimo.
1912 07 14 - Pravieniškėse sudegė apie 15 gyvenamųjų namų.
1913 04 15 - Žasliuose įvyko pirmas lietuviškas vakaras. Vaidino saviveiklininkai, deklamuotos eilės, dainavo choras, grojo kareivių orkestras.
1913 05 20 - Kaišiadoryse vyko lietuviškas vakaras. Vaidino „Amerika pirtyje". Choras padainavo keletą dainų. Susirinko apie 300 žiūrovų.
1913 05 26 - Kiemelių sodžiuje vyko lietuviškas vakaras. Vaidinta „Amerika pirtyje". Choras padainavo keletą dainų. Muzikantai buvo pakviesti iš Kauno.
1913 12 06 - Balų vienkiemyje (Molėtų rajonas) gimė kanauninkas, ilgametis Kaišiadorių katedros klebonas Jonas Mintaučkis. Mirė 1998 04 09 Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje.
1914 06 15 - Kiemelių kaime „Ryto" draugijos skyrius suruošė lietuvišką vakarą su vaidinimu, dainomis ir eilėraščių deklamavimu. Iš Vilniaus atvykęs Liudas Gira saviveiklininkams davė patarimų. Vakaras vyko ūkininko Dainio klojime, papuoštame žalumynais ir audiniais. Dainavo vaikų ir mišrus suaugusiųjų chorai. Susirinko apie 400 žiūrovų. Grojo Kauno „Šv. Juozapo" draugijos muzikantai. 
1914 07 06 - Kruonio blaivybės skyrius miestelyje suruošė lietuvišką vakarą. Vaidinta „Smuklė". Vietinis choras padainavo keletą lietuviškų dainų. Vakaras vyko kluone.
1915 - įkurta Palomenės parapija.
1915 06 26 - Karsakų kaime (dabar Žaslių sen.) gimė architektas, dailininkas Edmundas Arbas - Arbačiauskas.
1915 07 22 - Pirmojo pasaulinio karo metu Kaišiadoris okupavo vokiečiai; Kaišiadorys pirmąkart tampa administracinio vieneto - apskrities - centru.
1915 09 06 - Žaslių - Čiobiškio ruože vyko Pirmojo pasaulinio karo kovos tarp rusų ir vokiečių.
1918 06 - Gudienos kaime sudegė 11 sodybų.
1918 11 23 - Kaišiadorių klebono kun. A. Varno pastangomis susikūrė Kaišiadorių parapijos komitetas. Ši data laikoma Kaišiadorių savivaldos pradžia.
1918 12 06 - Kaišiadoryse įvyko apskrities valsčių ir parapijų komitetų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo suformuotas Kaišiadorių apskrities komitetas.
1919 01 12 - Apie 150 raudonosios armijos karių užėmė Žaslius.
1919 04 03 - ties Pajautiškių ir Guronių kaimais (dabar Žaslių sen.) įvyko mūšis tarp Lietuvos kariuomenės ir raudonosios armijos dalinių. Mūšyje žuvo keliolika Lietuvos savanorių, aštuoni kariai buvo sužeisti. Buvo nukauta ir sužeista apie 80 raudonarmiečių.
1919 04 25 - Kruonio katalikams atiduota buvusi cerkvė (anksčiau - unitų bažnyčia).
1919 07 06 - iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis Lietuvos traukinys.
1919 08 10 - iškilmingai pašventinta Pravieniškių geležinkelio stotis.
1919 11 15 - Žiežmariuose įsteigta pirmoji vidurinė mokykla Trakų apskrityje.
1919 12 27 - Žasliuose gimė tapytojas, restauratorius, dailėtyrininkas ir muziejininkas Pranas Gudynas. Mirė 1979 09 14 Vilniuje.
1920 04 19 - naktį lenkų kariai atėjo į Gegužinės kleboniją. Klebonui neįsileidus, mėgino išlaužti duris. Durų neišlaužė, tik išdaužė langus, nors visos langinės buvo uždarytos. Paskui lenkai persikėlė į užimtą sritį už Neries.
1920 05 20 - Rečionių kaime (netoli Kaišiadorių) gimė Didžiosios Kovos partizanų apygardos  „A" rinktinės štabo viršininkas, politinis kalinys Bernardas Steponavičius-Milžinas. Mirė 1994 m., palaidotas Kaišiadorių kapinėse prie Partizanų koplyčios.
1920 08 20 - Guronių kaime (dabar Žaslių sen.) gimė ir užaugo kardinolas Vincentas Sladkevičius. Mirė 2000 05 28.
1920 11 17 - grįžęs iš lenkų nelaisvės, mirė savanoris Jonas Bulauka iš Neravų kaimo.
1921 02 23 - Žasliuose susikūrė šaulių būrys.
1921 07 12 - 12 valandą sudegė Šaknių sodžius, o 14 valandą užsidegė Vilionys. Iš viso sudegė apie 60 namų.
1921 12 15 - Naujažerio kaime (prie Žaslių) gimė karys savanoris, divizijos pulkininkas leitenantas Benediktas Trakimas-Genelis. Mirė 1998 05 05 Vilniuje.
1922 08 23 - Musninkų - Širvintų fronte žuvo Lietuvos kariuomenės savanoris, I pėstininkų pulko eilinis Pranas Čiulada iš Paparčių kaimo. 1938 10 04 Paparčių parapijos kapinėse pašventintas ant jo kapo pastatytas savanorio kryžius.
1923 - Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje įsteiga akcinė bendrovė „Miškas", turėjusi didžiausią Lietuvoje vėtyklių ir svarstyklių fabriką.
1923 07 20 - Pumpėnuose gimė kunigas, Šventojo Rašto vertėjas, Kaišiadorių vyskupijos katechetinių kursų vedėjas Česlovas Kavaliauskas. Mirė 1997 02 20 Vievyje.
1924 03 04 - Žiežmariuose gimė dailininkas vitražistas Kazys Morkūnas.
1924 03 09 - Miežonių kaime (Palomenės seniūnija) gimė literatūrologas, kritikas Vytautas Galinis. Mirė 1999 03 12 Vilniuje.
1924 08 16 - Kruonyje gimė kompozitorius Vytautas Paltanavičius. Mirė 1994 05 12 Vilniuje.
1924 10 02 - puse devynių vakare Pravieniškėse sudegė didelė lentpjūvė.
1924 12 22 - pašventinta naujai pastatyta Žiežmarių bažnyčia.
1924 12 26 - Gegužinės pavasarininkai Gegužinėje suruošė viešą vakarą. Vaidinta komedija „Knarkia paliepus", deklamuotos eilės, padainuota keletas dainų.
1925 06 19 - Ambrazų kaime (Šakių rajonas) gimė buvęs Sibiro tremtinys, ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas, memuaristas, kraštotyrininkas Vincas Lozoraitis. Mirė 1999 12 23 Kaišiadoryse, palaidotas miesto kapinėse.
1926 04 04 - popiežius Pijus XI savo raštu „Lituanorum gente" įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Kaišiadorys tapo vyskupijos centru.
1928 12 16 - įsikūrė Vilniui vaduoti sąjungos Žaslių skyrius.
1929 - tarp Žaslių ir Vievio buvusi geležinkelio stotelė Slabada pavadinta Kaugonimis.
1929 05 06 - Kaune per pasikėsinimą į Lietuvos Respublikos premjerą prof. A. Voldemarą žuvo jo adjutantas, aviacijos vyresnysis leitenantas (po mirties pakeltas į kapitonus) Pranas Gudynas (gimęs 1900 m. Gilučių kaime, Žaslių valsčiuje). Jo vardu prieškariu vadinosi viena iš Kaišiadorių gatvių (dabartinė Gedimino gatvė).
1930 02 02 - Padalių kaime (Žaslių seniūnija) gimė teisės istorikas, vienas iš Lietuvos tautininkų sąjungos atkūrėjų Vytautas Raudeliūnas. Mirė 2002 05 04 Vilniuje, palaidotas Paparčių kapinėse.
1930 02 23 - Paparčiuose susikūrė šaulių būrys.
1930 09 10 - grįždamas iš gydymosi užsienyje, Miunchene mirė muzikologas prel. Teodoras Brazys. Palaidotas prie Kaišiadorių katedros.
1930 10 01 - Turloviškių kaime (Žiežmarių seniūnija) gimė agronomas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, agronomas Mykolas Arlauskas.
1931 - baigta grįsti Žaslių turgaus aikštė.
1931 02 24 - įsteigtas Krivonių šaulių būrys.
1931 05 18 - sudegė visas Šešonių kaimas (dabar Paparčių sen.) su 30 pastatų: 8 gyvenamieji ir 22 ūkiniai pastatai.
1931 04 26 - įvyko Mūro Strėvininkų šaulių būrio steigiamasis susirinkimas.
1932 01 17 - Darsūniškio šaulių būrys Sekionių kaime suruošė vakarą. Vaidinta 3 veiksmų komedija „Burtininkė".
1932 11 27 - Žiežmariuose iškilmingai atidengtas Nepriklausomybės paminklas. Pašventino klebonas kun. B. Sužiedėlis.
1933 - Sutkaus iniciatyva Žiežmariuose pradėtos rengti arklių lenktynės rogutėmis.
1936 05 05 - Darsūniškio šaulių pastangomis ties miesteliu atidarytas keltas per Nemuną.
1936 05 10 - Kaišiadorių katedrą iškilmingai konsekravo vyskupas Juozapas Kukta. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną - monstranciją.
1936 06 - buvo baigiama įregti moderniškiausia visoje Trakų apskrityje Kaišiadorių pradžios mokykla.
1936 10 21 - Mūro Strėvininkuose iškilmingai atidaryta senelių prieglauda. Dalyvavo vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas.
1936 12 - baigiama statyti Paliepio pradinė mokykla.
1937 09 01 - Kaišiadorių vidurinė mokykla tapo Kaišiadorių gimnazija.
1937 10 - baigiama statyti medinė 2 aukštų pradžios mokykla Antakalnyje (dabar Rumšiškių sen.). Projekto autorius autorius - inžinierius Drevinskas.
1937 11 - Kaišiadoryse iškilmingai atidaryta valstybinė gimnazija.
1939 - metų pabaigoje Trakų apskrities administracija iš Kaišiadorių persikėlė į Trakus, nes Rytų Lietuva buvo grąžinta Lietuvai. Kaišiadorys liko valsčiaus centru.
1939 11 28 - Žiežmariuose gimė poetas Vytautas Onaitis. Mirė 1968 07 21 Liubercuose, Maskvos srityje.
1940 08 24 - sudaryti Kaišiadorių, Kruonio, Rumšiškių, Žaslių ir Žiežmarių valsčiai, kurie įėjo į Trakų apskrities sudėtį. Kaimų bendruomenės pertvarkytos į seniūnijas.
1940 - rudenį raudonarmiečiai užėmė vyskupijos rūmus. Vyskupijos kurija buvo priversta išsikelti į Žaslius.
1941 06 14 - iš Kaišiadorių rajono ištremtos 52 šeimos - iš viso 165 žmonės.
1941 06 24 - Kaišiadoryse raudonarmiečiai sušaudė kunigą Andrių Juknevičių (gimusį 1882 m. Juodiškės kaime; dabar - Ignalinos rajonas). Palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje.
1941 06 24 - prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, vokiečių lėktuvai Kaišiadorių geležinkelio stotyje subombardavo rusų ešeloną su sužeistais kariais - žuvo apie 300 karių.
1941 06 26 - raudonarmiečiai Pravieniškėse sušaudė beveik visus ten buvusius kalinius, lagerio prižiūrėtojus bei jų šeimų narius – iš viso apie 450 žmonių.
1942 02 06 - Bulotų kaime (Žiežmarių seniūnija) mirė veterinarijos gydytojas, generolas leitenantas Jonas Jurgis Bulota. Gimė 1885 04 18 Klevinės kaime (Marijampolės apskritis).
1942 11 07 - naktį išsprogdintas geležinkelis prie Žaslių. Apgadinti 23 traukinio vagonai, 1 žmogus sužeistas.
1943 03 12 - už neatiduotas prievoles okupacinei valdžiai vokiečiai Žiežmariuose sušaudė 5 ūkininkus.
1944 02 21 - sovietiniai partizanai Vilniaus - Kauno geležinkelio ruože prie Kertupio stotelės susprogdino karinį vokiečių ešeloną su kareiviais.
1944 06 29 - Kaišiadoryse mirė pedagogas, Kaišiadorių gimnazijos direktorius Domas Kalvelis (gimė 1900 01 06 Papilių kaime; dabar - Kupiškio rajonas). Palaidotas Kaišiadorių kapinėse.
1944 07 15 - Kaišiadoris vėl okupavo sovietinė kariuomenė.
1945 - iš Kaišiadorių rajono ištremtos 34 šeimos - 101 asmuo.
1945 04 12 - prie Guronių ir Pašulių kaimų (dabar Palomenės sen.) sovietiniai kareiviai apsupo A. Zdanevičiaus (slapyvardis Morka) vadovaujamą 12 partizanų būrį. Mūšyje visi partizanai žuvo.
1946 04 24 - įkurta Kaišiadorių apskritis.
1947 01 14 - Strebeikių kaime (Jonavos rajonas) mirė architektas, kelių Kaišiadorių rajono bažnyčių (Žiežmarų, Gegužinės) projektų autorius Vaclovas Michnevičius (gimė apie 1862 m.). Pagal jo projektą pastatyti Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai, prisidėjo prie Kaišiadorių bažnyčios projekto kūrimo. Palaidotas Žeimių bažnyčios šventoriuje.
1948 05 22 - iš Kaišiadorių rajono ištremtos 196 šeimos. Iš viso tais metais ištremta 231 šeima (731 asmuo).
1949 - iš Kaišiadorių rajono ištremtos 179 šeimos (541 asmuo).
1950 06 20 - panaikinus Kaišiadorių apskritį, įkurti Kaišiadorių, Žiežmarių, Vievio ir Jiezno rajonai.
1951 - iš Kaišiadorių rajono ištremtos 53 šeimos (207 asmenys).
1955 07 01 - panaikintas Žiežmarių rajonas. Jo teritorija priskirta Kaišiadorių rajonui.
1957 - pavasarį iš Žiežmarių hidroelektrinės elektra atvesta į Kruonio miestelį.
1958 - statant Kauno hidroelektrinę, senosios Rumšiškės perkeltos apie 2 km į šiaurės rytus nuo buvusios vietos.
1961 11 22 - Valakų kaime (Šiaulių rajonas) gimė pedagogas, vienas iš Sąjūdžio organizatorių Kaišiadoryse Vaclovas Giržadas. Mirė 1993 02 13 Kaišiadoryse, palaidotas miesto kapinėse. 1993 10 28 Kaišiadorių rajono taryba Kaišiadorių miesto 2-ajai vidurinei mokyklai suteikė Vaclovo Giržado vardą.
1963 - nugriauti treji Darsūniškio miestelio vartai.
1964 01 01 - Švietimo ministro įsakymu atidaryta Kaišiadorių vaikų sporto mokykla.
1966 07 22 - Pravieniškėse mirė pedagogas, žurnalistas, kraštotyrininkas, Seimo narys Stasys Tijūnaitis. Palaidotas Rumšiškių kapinėse. Gimė 1888 04 26 Vareikių kaime (prie Ukmergės).
1967 06 17 - Rumšiškėse buvo atidengtas paminklinis akmuo su vyskupo, poeto Antano Baranausko bareljefu (skulptorius V. Žuklys). A. Baranauskas dvejus metus (1851-1853) mokėsi Rumšiškių raštininkų mokykloje.
1971 - legalizavosi Prazariškių kaimo (dabar Žaslių sen.) gyventojas Benediktas Mikulis, savo tėvų namo rūsyje nuo sovietų valdžios slapstęsis 27 metus.
1971 08 22 - į aukščiausią SSSR komunizmo viršukalnę (7495 m) įkopė dabar Žasliuose gyvenantis alpinistas Alfonsas Jakštas, knygos „Everesto glėbyje" autorius.
1971 12 26 - mirė prof. Viktoras Ruokis, gyvenęs Kaišiadoryse.
1972 - į Lietuvą grįžo Vaclovas Krilavičius, gimęs Vaidžionių kaime, Žaslių valsčiuje, kalėjęs Taišeto, Karagandos, Mordovijos lageriuose. Tai ilgiausiai kalintas Kaišiadorių rajono gyventojas.
1972 03 02 - Vilniuje mirė istorikas kun. Juozapas Stakauskas (gimęs 1900 08 24). Palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje.
1974 06 21 - šalia Rumšiškių, Kauno marių ir Pravienos upelio pakrantėje, atidarytas Lietuvos liaudies buities muziejus.
1975 04 04 - Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia traukinių katastrofa Lietuvoje. Žuvo apie 20 žmonių.
1976 08 19 - Dovainonyse mirė dailininkė Barbora Didžiokienė (Varvara Gorochova). Palaidota Kruonio kapinėse šalia savo vyro, dailininko Vlado Didžioko. Gimė 1896 m. Peterburge.
1980 04 26 - Afganistane žuvo sovietinės armijos kareivis Algirdas Zavistanavičius, gimęs 1960 02 20 Darsūniškyje.
1984 04 21 - padėtas pirmasis betono kubas būsimajai Kaišiadorių hidroakumuliacinei elektrinei (dabar ji vadinama Kruonio HAE); statybvietėje įvyko mitingas.
1988 05 29 - Šv. Tėvas Kaišiadorių vyskupą Vincentą Sladkevičių pakėlė kardinolu.
1988 06 30 - Rumšiškėse susikūrė Sąjūdžio grupė persitvarkymui remti - trečioji Lietuvoje.
1988 11 30 - prie Kaišiadorių miesto kultūros namų (dabar Miesto salė) iškilmingai iškelta Trispalvė.
1989 11 06 - sodybvietėje prie Dovainonių, kur kadaise stovėjo poeto, eseisto Jono Aisčio tėvų sodyba ir kur prabėgo poeto vaikystė, buvo pašventintas kryžius.
1990 10 06 - Kaišiadorių kapinėse perlaidoti 11-os partizanų palaikai.
1993 06 16 - Kaišiadorių rajono tarybos sprendimu Rumšiškių vidurinę mokyklą nuspręsta pavadinti vysk. A. Baranausko vardu. Rumšiškėse dar prieš Antrąjį pasaulinį karą (1938) miestelio pradžios mokykla buvo pavadinta vysk. A. Baranausko vardu, tačiau 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, šis vardas buvo atimtas.
1994 07 03 - prie Rumšiškių seniūnijos administracinio pastato buvo atidengtas poeto, eseisto Jono Aisčio paminklinis biustas (skulptorius V. Žuklys). Atidengimo iškilmėse dalyvavo B. Brazdžionis, K. Bradūnas, prof. V. Landsbergis.
1996 04 18 - Kaišiadorių rajono taryba nusprendė Rumšiškėse įsteigti poeto, eseisto Jono Aisčio muziejų.
1996 07 12 - Rumšiškėse iškilmingai atidarytas Jono Aisčio muziejus.
1996 02 22 - Pravieniškių pagrindinei mokyklai suteiktas Stasio Tijūnaičio vardas.
1996 10 10 - Lietuvos heraldikos komisija aprobavo Kaišiadorių miesto herbą, kurį 1968 m. sukūrė dailininkas A. Tarabilda, o 1996 m. pertvarkė dailininkas A. Každailis.
1997 01 30 - Kaišiadorių rajono taryba Šilonių pagrindinei mokyklai suteikė pedagogo, rašytojo Konstantino Bajerčiaus vardą. 
1997 04 04 - Kaišiadorių  rajono meru išrinktas Kęstutis Jakelis.
1997 12 08 - Čikagoje (JAV) mirė kanauninkas, žurnalistas Vaclovas Zakarauskas, gimęs 1906 m. Pievelių kaime (šalia Rumšiškių).
1998 05 27 - Kaišiadorių rajono tarybos sprendimu įsteigtas Kaišiadorių muziejus.
1999 10 10 - priešais Kaišiadorių katedrą iškilmingai atidengtas arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paminklas (skulptorius Vladas Žuklys, architektas Stasys Petrauskas).
1999 12 21 - Elektrėnų savivaldybei atiteko visa Kietaviškių seniūnija ir dalis Žaslių seniūnijos su 8 kaimais.
2000 06 29 - iš Vašingtono (JAV) į Rumšiškes buvo pargabenti poeto Jono Aisčio palaikai ir perlaidoti miestelio kapinėse.
2000 11 10 - Kaišiadorių rajono meru išrinktas liberalas Pranas Zaveckas.
2003 04 10 - Kaišiadorių rajono meru išrinktas socialdemokratas Gintautas Mišeikis.
2003 05 10-11 - referendume dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą dalyvavo 62,43% Kaišiadorių rajono gyventojų, iš kurių 91,4% pasisakė už įstojimą. Pagal aktyvumą - tai 35 rezultatas iš 60 apygardų.
2003 06 26 - rajono savivaldybės taryba išrinko naują rajono merą. Juo tapo liberalas Romualdas Urmilevičius.
2004 02 24 - minint Kaišiadorių A. Brazausko vid. m-klos 80-ties metų jubiliejų, mokiniai, mokytojai ir svečiai, susikibę rankomis, apjuosė mokyklą.
2004 04 02 - NATO vėliavos pakėlimo ceremonija Kaišiadoryse.
Atnaujinta :2010-08-30
 
© 2003 Kaišiadorių muziejus
Gedimino g. 85, Kaišiadorys LT-56144
Tel. (8~346) 54 161, faks. (8~346) 53 886
El.p. verdasa@takas.lt