Kaiðiadoriø  rajono teritorijoje ákurtos gyvenvietës siekia vëlyvojo paleolito (X-IX tûkstantmetis pr. Kr.) laikotarpá. Jø liekanø surasta Kalviø eþero pietinëje pakrantëje ir palei Nemunà - Jakðtonyse, Kapitoniðkëse, Dabintoje, Lapainioje.
   Viena seniausiø rajone  Basoniø II kaime esanti senovës gyvenvietë (IX-VIII tûkstantmetis pr. Kr.) buvo ákurta pietinëje Kalviø eþero pakrantëje, apie 200 m á vakarus nuo Kalviø II pilkapyno  ir  apie 800 m á vakarus nuo Kalviø baþnyèios. 1995 m. archeologinës þvalgomosios ekspedicijos metu ant virðutinës eþero terasos, ariamame lauke, rasti 135 titnaginiai paleolito ir mezolito laikotarpiø dirbiniai. Tarp jø - titnaginis kirvis, retuðuotø skelèiø ir nuoskalø, gràþtø, kvarciniø dirbiniø. 1999-2000 metais ðià gyvenvietæ tyrinëjo Kaiðiadoriø muziejus (vadovas - archeologas E. Ðatavièius).
   Daþniausiai seniausios gyvenvietës nedidelës, uþima iki keliø ðimtø kvadratiniø metrø dydþio plotà. Tai vienos didþiosios ðeimos (5-9 asmenys) apgyvendinta teritorija. Tyrinëtojai to laiko gyvenvietes pagal ûkinës veiklos pobûdá skirsto á kelis tipus. Pirmajam priskiriamos stacionarios gyvenvietës: jose nuolatos gyventa ir þiemota, stovëjo vienas ar du stabilesnës konstrukcijos pastatai (þeminës ar pusiau þeminës tipo). Antrajam tipui atstovauja medþioklës stovyklos: èia tebuvo apsistojama tik medþiokliø metu, o pastatai - lengvos konstrukcijos (palapinës tipo). Treèiajam tipui priskiriamos ávairios dirbtuvës (titnago kasimo ir apdirbimo, grobio apdorojimo vietos). Paprastai ðio laikotarpio gyvenvietës trumpalaikës.
   Mezolito (VIII-VI tûkstantmetis pr. Kr.) ir neolito (V-II tûkstantmeèio pr. Kr. pradþia) laikotarpio gyvenvieèiø liekanø rajone aptinkama kur kas daþniau. Daþniausiai jos buvo ákuriamos prie didesniø eþerø ir vandeningesniø upiø, ypaè ties jø santakomis. Tikriausiai gyvenvietes jau sudarë keletas pastatø (þeminës ar pusiau þeminës tipo), jos uþima iki keleto tûkstanèiø kvadratiniø metrø plotà. Èia gyveno keletas ðeimø. Neolito laikotarpiu atsiranda ir pirmosios polinës gyvenvietës: pastatai statyti ant poliø, o namo grindys nuo þemës pakeltos apie 0,5-1 m. Jos ákuriamos sekliø eþerø pakrantëse, kurios periodiðkai ar beveik nuolatos buvo uþliejamos vandens. Tokiø gyvenvieèiø liekanø galima tikëtis surasti ðiuo metu jau uþdurpëjusiose eþervietëse. Neolito pabaigoje pasirodo ir ilgieji stulpinës konstrukcijos pastatai, plaèiai iðplitæ vëlesniaisiais amþiais, bei pirmosios átvirtintos gyvenvietës (apjuostos tvoromis su grioviais). Be to, pastebëta, kad nuo neolito vidurio gyvenvietës daþniau ákuriamos ðalia derlingesniø þemës plotø. Matyt, tai susijæ su þemdirbystës ir gyvulininkystës atsiradimu bei jos ásigalëjimu.