Akmens amžiaus gyvenvietės
 

   Kaišiadorių  rajono teritorijoje įkurtos gyvenvietės siekia vėlyvojo paleolito (X-IX tūkstantmetis pr. Kr.) laikotarpį. Jų liekanų surasta Kalvių ežero pietinėje pakrantėje ir palei Nemuną - Jakštonyse, Kapitoniškėse, Dabintoje, Lapainioje.
   Viena seniausių rajone  Basonių II kaime esanti senovės gyvenvietė (IX-VIII tūkstantmetis pr. Kr.) buvo įkurta pietinėje Kalvių ežero pakrantėje, apie 200 m į vakarus nuo Kalvių II pilkapyno  ir  apie 800 m į vakarus nuo Kalvių bažnyčios. 1995 m. archeologinės žvalgomosios ekspedicijos metu ant viršutinės ežero terasos, ariamame lauke, rasti 135 titnaginiai paleolito ir mezolito laikotarpių dirbiniai. Tarp jų - titnaginis kirvis, retušuotų skelčių ir nuoskalų, grąžtų, kvarcinių dirbinių. 1999-2000 metais šią gyvenvietę tyrinėjo Kaišiadorių muziejus (vadovas - archeologas E. Šatavičius).
   Dažniausiai seniausios gyvenvietės nedidelės, užima iki kelių šimtų kvadratinių metrų dydžio plotą. Tai vienos didžiosios šeimos (5-9 asmenys) apgyvendinta teritorija. Tyrinėtojai to laiko gyvenvietes pagal ūkinės veiklos pobūdį skirsto į kelis tipus. Pirmajam priskiriamos stacionarios gyvenvietės: jose nuolatos gyventa ir žiemota, stovėjo vienas ar du stabilesnės konstrukcijos pastatai (žeminės ar pusiau žeminės tipo). Antrajam tipui atstovauja medžioklės stovyklos: čia tebuvo apsistojama tik medžioklių metu, o pastatai - lengvos konstrukcijos (palapinės tipo). Trečiajam tipui priskiriamos įvairios dirbtuvės (titnago kasimo ir apdirbimo, grobio apdorojimo vietos). Paprastai šio laikotarpio gyvenvietės trumpalaikės.
   Mezolito (VIII-VI tūkstantmetis pr. Kr.) ir neolito (V-II tūkstantmečio pr. Kr. pradžia) laikotarpio gyvenviečių liekanų rajone aptinkama kur kas dažniau. Dažniausiai jos buvo įkuriamos prie didesnių ežerų ir vandeningesnių upių, ypač ties jų santakomis. Tikriausiai gyvenvietes jau sudarė keletas pastatų (žeminės ar pusiau žeminės tipo), jos užima iki keleto tūkstančių kvadratinių metrų plotą. Čia gyveno keletas šeimų. Neolito laikotarpiu atsiranda ir pirmosios polinės gyvenvietės: pastatai statyti ant polių, o namo grindys nuo žemės pakeltos apie 0,5-1 m. Jos įkuriamos seklių ežerų pakrantėse, kurios periodiškai ar beveik nuolatos buvo užliejamos vandens. Tokių gyvenviečių liekanų galima tikėtis surasti šiuo metu jau uždurpėjusiose ežervietėse. Neolito pabaigoje pasirodo ir ilgieji stulpinės konstrukcijos pastatai, plačiai išplitę vėlesniaisiais amžiais, bei pirmosios įtvirtintos gyvenvietės (apjuostos tvoromis su grioviais). Be to, pastebėta, kad nuo neolito vidurio gyvenvietės dažniau įkuriamos šalia derlingesnių žemės plotų. Matyt, tai susiję su žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimu bei jos įsigalėjimu.

Atnaujinta :2010-08-30
 

Kalvių akmens amžiaus gyvenvietės archeologiniai tyrinėjimai 1999 m.



© 2003 Kaišiadorių muziejus
Gedimino g. 85, Kaišiadorys LT-56144
Tel. (8~346) 54 161, faks. (8~346) 53 886
El.p. verdasa@takas.lt