ANTROJO PASAULINIO KARO KARIŲ KAPAI
Kaišiadorių rajone Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių kapinės yra Kaišiadoryse, Žasliuose ir Žiežmariuose. Jos paskelbtos vietinės reikšmės istorijos paminklais.
Anksčiau sovietinių karių kapai Kaišiadoryse buvo prie geležinkelio stoties. 1968 m. kapines nuspręsta perkelti į kitą vietą, prie Girelės miško. Dabartinės sovietinių karių kapinės baigtos tvarkyti 1972 m. Čia palaidoti 367 kariai ir 18 sovietinių aktyvistų, sušaudytų prie Ščebnicos kaimo 1941 m. liepos 11-12 dienomis. 1973 m. šiose kapinėse pastatytas paminklas - vietinės reikšmės dailės paminklas. Jo autoriai skulptoriai A. Žukauskas ir V. Stanelis.
Šiose kapinėse palaidoti Kaišiadoryse ir apylinkėse vykusių mūšių metu žuvę kariai. Nemaža dalis jų yra iš 1941 m. birželio 24 d. vokiečių lėktuvo subombarduoto rusų karinio ešelono su sužeistais sovietiniais kariais, stovėjusio Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Jame sudegė apie 300 žmonių; žinoma tik 10 jų pavardžių. 1941 m. birželio 27 d., vokiečiams įžengus į miestą, kun. S. Kiškis įkūrė karo belaisvių ligoninę, veikusią iki tų metų rugpjūčio pabaigos. Joje mirusieji taip pat čia palaidoti.
Žaslių karių kapinėse palaidoti 65 žmonės, kurių pavardės dabar žinomos (6 karininkai ir 59 seržantai ir eiliniai). Antkapyje nurodyta, jog čia palaidotas ir 331 nežinomas karys. Vieni jų žuvo šiose apylinkėse vykusiose kautynėse, kiti, sužeisti per kautynes prie Antakalnio, Žiežmarių, Kaišiadorių, mirė nuo žaizdų karo lauko ligoninėje, kuri buvo įsikūrusi Rečionių kaime. 1950 m. kapinėse pastatytas paminklas.
Žiežmarių karių kapinėse palaidota 630 karių (67 karininkai ir 532 seržantai ir eiliniai). Dauguma jų žuvo prie Antakalnio ir Lijono kaimų vokiečių kontrpuolimo metu 1944 m. liepos mėnesį. 1952 m. kapinėse pastatytas paminklas.
Kaišiadorių rajone žinoma tik dviejų vokiečių kareivių palaidojimo vieta ties Pagirių geležinkelio stotele.