|
|
| Apie Kaišiadoris |
|
|
|
Mieste ir apylinkėse rasti du akmeniniai kirviai - tai rodo, kad šiose vietose gyventa dar akmens amžiuje - prieš keletą tūkstantmečių. Po Antrojo pasaulinio karo miesto apylinkėse rastas dabartinių monetų prototipas - lietuviškas pusapvalės formos su 1 buka įkarta lydinys (grivna), datuojamas XIII a. Ten, kur dabar stovi buvusio Kaišiadorių dvaro pastatai, jau 1531 m. buvo totoriams priklausęs dvaras. 1565 m. liepos 30 d.Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių sąraše minimas šiose vietose gyvenęs ir žemės turėjęs totorius Chaišadaras. Šio totoriaus vardu vėliau imtas vadinti jam priklausęs dvaras. 1590 m. pirmą kartą buvo paminėta gyvenvietė Košeidarova. Tarp 1784-1795 m. Kaišiadorių dvaras atiteko Romerių giminei ir tapo Vladikiškių dvarui priklausančiu palivarku. Ir 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje minimas Kotrynai Romerienei priklausęs Kaišiadorių palivarkas su 1 sodyba, 5 gyventojais ir 9 tarnais bei Kaišiadorių kaimas su 3 sodybomis, 23 gyventojais. XIX a. viduryje Kaišiadorių palivarkas buvo atskirtas nuo Vladikiškių dvaro ir vėl tapo atskiru dvaru. Kaišiadorys atiteko Ričardui Teofiliui Romeriui (1828-1876; jis ir žmona palaidoti Kaišiadorių kapinėse). Kurį laiką jis tarnavo Rusijos kariuomenės husarų pulke. Kaip manoma, dvarą jis galėjo paveldėti apie 1850-1856 m. Vladikiškes ėmė valdyti jo brolis Boleslovas.
Po R. T. Romerio mirties dalį Kaišiadorių dvaro paveldėjo jo sūnus Eugenijus (g. 1852), kita dalis atiteko dukrai Vandai, ištekėjusiai už Ričardo Sycianko. Taip dvaras buvo padalintas į dvi dalis. 1885 m. dvaras už skolas buvo užstatytas Vilniaus žemės bankui. Tais metais mirė E. Romeris.Jo turėtą dvaro dalį paveldėjo žmona Marija Romerienė. Skola buvo pasidalinta. 1885 m. Kaišiadorių dvarą sudarė tinkuotas ponų namas, virtuvė, oficina ir darbininkų namas. Tarp M. Romerienės ir V. Sycianko būta didelių nesutarimų dėl palikimo, kadangi E. Romerio testamente nebuvo nurodyta, kuriai paveldėtojai kas priklauso. Galiausiai 1890 m. dvaras buvo perdalintas. V. Sycianko atiteko beveik visas Kaišiadorių dvaras, M. Romerienei - dalis Kriaučiškių palivarko. Naujoji savininkė nuolat gyveno Vilniuje, dvarą dalimis nuomodavo. Dalį pardavė. Deja, likęs dvaras buvo nugyventas ir 1905 m. parduotas Justinui Strumilai, tuo metu jau valdžiusiam ir Žiežmarių dvarą. 1925-1926 m. J. Strumilos dvaras su 319,19 ha žemės buvo išdalintas, jam paliktas 80,03 ha dvaro centras su pastatais. J. Strumila dvarą ne tik atstatė, bet ir tapo pasiturinčiu ūkininku. Prieš 1940 m. pastatytas naujas mūrinis gyvenamasis namas. 1940 m. buvo net 17 dvaro pastatų. Tais metais sovietų valdžia dvarą nacionalizavo, jo žemėje įkūrė Kaišiadorių tarybinį ūkį. Buvę dvaro sodybos fragmentai 1991 m. paskelbti architektūros paminklu. Tokia Kaišiadorių dvaro, davusio vardą netoliese įsikūrusiai gyvenvietei, istorija. XIX a. 6-ajame dešimtmetyje tiesiamo Peterburgo - Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario per Kauną į Prūsiją ėjo tarp Jatkonių kaimo ir Žiebenos palivarko (dabar šių gyvenviečių vietoje - miesto teritorija). Ties Jatkonių kaimu 1858 m. buvo pastatyti laikini barakai geležinkelio tiesėjams. 1862 m. gegužės 9 d. pro Jatkonis ir Kaišiadoris pravažiavo pirmasis traukinys. 1871 m. per Jatkonių kaimo žemes nutiestas geležinkelis į Liepoją; Jatkonys tapo geležinkelių mazgu. 1871 m. spalio 24 d. iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją išvažiavo pirmasis traukinys. 1871 m. gruodžio 8 d. Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio kaimo pavadinimą pervadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi. 1874 m.iš Žaslių geležinkelio stoties į Kaišiadoris perkeltas garvežių depas ir dirbtuvės. 1896 m. įkurta dviklasė geležinkelininkų mokykla.1906 m. Kaišiadoryse, tuometinių kaišiadoriečių teigimu, gyveno apie 1800 gyventojų: apie 1100 katalikų, 400 rusų ir 300 žydų. Žydai jau turėjo pasistatę sinagogą, o rusai pravoslavai ruošėsi statyti cerkvę. 1906 m.susikūrė Kaišiadorių parapija, 1907 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1915 m. birželį geležinkelininkų mokykla išleido paskutinę laidą (10 mokinių). Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki langų išmūrijama bažnyčia. 1915 m. įkurtas krakmolo fabrikas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. rugsėjo 4 d. Kaišiadoryse apsistojo Rusijos kariuomenė - karo lauko ligoninė, dvi karo lauko duonos kepyklos, kariuomenės štabo apsaugos batalionas, gurguolininkų batalionai (apie 7000 žmonių) bei kitos karinės dalys ir išbuvo čia 3 savaites. 1915 m. rugpjūčio 22 d. į Kaišiadoris įžengė vokiečių kariuomenė. Ir vokiečių, ir rusų kariuomenės padarė miesteliui didelių materialinių nuostolių. Okupacinė vokiečių valdžia įkūrė Kaišiadorių apskritį su centru Kaišiadoryse. 1918 m. lapkričio 23 d. susikūrė parapijos (valsčiaus) komitetas. 1919 m. liepos 3-4 dienomis Lietuvos susisiekimo ministerijai vokiečiai perdavė Kaišiadorių-Radviliškio geležinkelio ruožą, o pati Kaišiadorių stotis buvo perduota liepos 6 d. Tą dieną iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis Lietuvos traukinys. 1995 m. liepos 5 d. ant geležinkelio stoties sienos atidengta paminklinė lenta šiam įvykiui pažymėti. 1918 m. rugpjūtį mokytojai J. Jurkūnas ir V. Kaveckas Kaišiadoryse įkūrė dviklasę pradinę mokyklą. Kai 1920 m. spalio mėn. Lenkija kartu su Vilniaus kraštu užgrobė Trakus, Trakų apskrities centras buvo perkeltas į Kaišiadoris. 1939 m. Trakai kartu su didele Vilniaus krašto dalimi buvo sugrąžinti Lietuvai; apskrities centras buvo perkeltas atgal į Trakus. 1922 m. pradėjo eiti pareigas neokupuotos Vilniaus vyskupijos dalies administratorius kan. Juozapas Kukta. 1926 m. iš šios Vilniaus vyskupijos dalies buvo sudaryta nauja - Kaišiadorių vyskupija. Bažnyčia baigta statyti 1932 m. Pagal inž. A. Aleksandravičiaus projektą, interjerą dekoravo dail. Vincentas Jakševičius. 1935 m. baigti statyti vyskupo rūmai (projekto autorius inž. V. Michnevičius). 1924 m. įkurta vidurinė mokykla (1937 m. tapusi gimnazija), 1926 m. įkuriama Amatų mokykla (1938 m. perkelta į Alytų). 1938 m. minimos dvi pradžios mokyklos: mokykla Nr. 1 ir mokykla Nr. 2 (žydų). 1935 m. Kaišiadoryse buvo šios gatvės: Bažnyčios, Jonavos, Kapitono Gudyno, Kęstučio, Liudo Giros, Malūno, Skersinė, Šiaulių, Trakų, Vytauto ir Vilniaus. 1941 m. birželio 14 d. ištremti 32 miesto gyventojai. Pokaryje tremtys pasikartojo. 1996 m. prie geležinkelio pastatytas Tremties atminimo paminklas. 1941 m. birželio 24 d. prie Girelės miško Raudonosios armijos kariai nužudė kun. A. Juknevičių (palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje). Tą pačią dieną vokiečių lėktuvai Kaišiadorių geležinkelio stotyje subombardavo rusų karinį ešeloną su sužeistais kariais; žuvo apie 300 asmenų. 1941 m. birželio 27 d. į miestą įžengė vokiečių kariuomenė. Tą dieną kun. S. Kiškis įkūrė karo belaisvių ligoninę; rugpjūčio pabaigoje ligoninė uždaryta. Karo pradžioje Kaišiadoryse įkurtas žydų getas ir laikinojo izoliavimo vietos, kurių gyventojai buvo sušaudyti 1941 m. rugpjūčio pabaigoje netoli miesto esančiame Strošiūnų šile. 1944 m. liepos 15 d. Kaišiadoris užėmė sovietinės kariuomenės daliniai. Mūšių metu sudegė šiaurinė miesto dalis su geležinkelio stotimi. 1947 m. Maskvoje sušaudytas Didžiosios Kovos Apygardos įkūrėjas partizanas Jonas Misiūnas (slapyvardis Žalias Velnias), anksčiau dirbęs Kaišiadorių policijos vachmistru. 1997 m. ant Kaišiadorių geležinkelio stoties sienos, kur jis dirbo, jam atidengta memorialinė lenta. 1950 m. Kaišiadorys tapo rajono centru. 1950-1980 miestas, palyginti su prieškariniais metais, dvigubai išsiplėtė. Per 30 metų įsikūrė arba buvo rekonstruotos stambiausios įstaigos ar pramonės įmonės. Sparčiai ėmė didėti mokinių skaičius mokyklose. Išaugus gyventojų skaičiui, 1962 m. Kaišiadoryse buvo pastatyta nauja 920 vietų vidurinė mokykla su plaukimo baseinu (dabar - Algirdo Brazausko vidurinė mokykla). 1960 m. Kaišiadoryse įsikūrė Veterinarijos mokslinio tyrimo institutas, turėjęs eksperimentinį ūkį. 1950-1980 m. įsikuria stambiausios miesto įmonės. Miesto šiauriniame pakraštyje rekonstruotose plytinės patalpose 1964 m. įkurtas Vilniaus statybos apdailos mašinų gamyklos cechas. Klijų fabriko įrengimai susidėvėjo, pastatai apgriuvo ir 1966 m. vietoje senojo fabriko pastatytas naujas. 1965 m. rekonstruotas (gerokai padidintas) tuometinių Tarybų rūmų pastatas, pastatytas dar tarpukario metais (šiuo metu pastate - Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, kt. įstaigos). Ypač sparčiai Kaišiadorys augo 7-ojo dešimtmečio pradžioje. Miestas imtas formuoti pagal 1965 m. parengtą generalinį planą (autorius archit. J. Vanagas). Buvo pastatyta naujų visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų, įmonių. Pirmoji Lietuvoje tarprajoninė veterinarinė-sanitarinė utilizacijos gamykla pradėjo veikti 1972 m. 1970 m. pradėta Girelės paukštyno statyba (baigta 1973 m.). Nuo 1975 m. veikia Kaišiadorių paukštynas. 1976 m. atidaryta Kaišiadorių 83-oji vidurinė profesinė technikos mokykla. 1977 m. mieste pastatytas rajoninės ligoninės kompleksas. 1979 m. atidaryta Kaišiadorių 2-oji vidurinė mokykla (dabar - Vaclovo Giržado), 1982 m. - pagalbinė internatinė mokykla (dabar - specialioji internatinė mokykla). 1988 m. pastatytas naujas pieninės pastatas. 1989 m. Kaišiadorių vyskupijos kurijai grąžintas jai anksčiau priklausęs pastatas; rajono laikraštis pradedamas leisti nauju pavadinimu - Kaišiadorių aidai"; 1996 m. miesto centre atidarytas Kaišiadorių agrofirmos" prekybos centras; pradėtas leisti antras rajono laikraštis Atspindžiai". 1994 pastatyta A. Jakšto spaustuvė, 1997 m. atidaryti nauji Teismo rūmai, 1998 m. įkurtas Kaišiadorių muziejus. 1999 m. liepos 1 d. Kaišiadoryse gyveno 10842 gyventojai. Kaišiadorių katedros kriptoje palaidotas arkivyskupas Teofilius Matulionis (1873-1962). 1999 m. jam priešais katedrą pastatytas paminklas. Mieste yra šie istorijos paminklai: sovietinių karių kapinės, muzikologo Teodoro Brazio (1870-1930) kapas Kaišiadorių katedroje, namas, kuriame 1957-1971 m. gyveno prof. Viktoras Ruokis (1885-1971) - dirvožemininkas, agrochemikas, Mokslų akademijos narys korespondentas. Į istorijos paminklų sąrašą įtrauktas geležinkelio viadukas, pastatytas 1860 m. Kaišiadorių katedroje yra 16 dailės paminklų. Paminklas sovietinių karių kapinėse - vietinės reikšmės dailės paminklas. Šį paminklą 1973 m. sukūrė skulptoriai A. Žukauskas ir V. Stanelis.
|
| Atnaujinta :2010-08-30 |
| |
Kaišiadorių katedros statyba |
Kaišiadorių geležinkelio stotis (fotografuota ~ 1966 m.)
|
Kaišiadorių panorama XX a. 7 d-metis |
Kaišiadorių panorama 2003 m. rugsėjis |
|
|
|
© 2003 Kaišiadorių muziejus Gedimino g. 85, Kaišiadorys LT-56144 Tel. (8~346) 54 161, faks. (8~346) 53 886 El.p. verdasa@takas.lt
|
|
|