Pradëjus Lietuvà minëti istoriniuose ðaltiniuose, jos þemë jau buvo suskirstyta á teritorijas. Lenkø istorikø S. Zajanèkovskio ir H. Lovmianskio nuomone, seniausia teritorinë organizacija, derinusi visuomeninius ir valstybinius poþymius, buvo valsèius. XIII-XIV amþiuje Lietuvoje ðá maþiausià administraciná-politiná  vienetà sudarë keli kaimai ir  laukai. Kaimu tuo metu vadinta bajoro sodyba su jam priklausiusiø þmoniø sodybomis, lauku - valstieèiø sodybø grupës uþimtas plotas. Kiekviename valsèiuje buvo kilmingajam priklausiusi pilis ar átvirtinta gyvenvietë, kurios daþniausiai buvo ir valsèiø centrai. Á jas, kilus pavojui, subëgdavo valsèiaus gyventojai  gintis nuo prieðo. Vëliau (XV amþiuje) ið kaimø iðsiskyrë praturtëjusiø bajorø sodybos, pradëtos vadinti dvarais. Kaimuose liko tik prievoles atliekantys bajorai. Laukai, kuriuose buvo valstieèiø sodybos, taip pat pradëti vadinti kaimais.
   H. Lovmianskis mini ið viso Lietuvoje buvus apie 77 valsèius. Valsèiai, kuriuos sudarydavo po keletà kaimø bendruomeniø, jungësi á þemes. Þemës - naujo tipo teritoriniai junginiai, kuriø ribos ne visada sutapdavo su genties þemiø ribomis. Þemës dar nebuvo tikri valstybiniai junginiai, jose nebuvo nuolatiniø valdymo organø, taèiau jø atsiradimas pranaðavo bræstantá Lietuvos vienijimàsi. Þemiø ribos nebuvo tiksliai apibrëþtos, nes tarp jø tebebuvo negyvenamø teritorijø. Greièiausiai jø bûta dël gamtiniø sàlygø (pelkiø, miðkø), o ne dël gentiniø skirtumø, nors pastarosios prielaidos nereikëtø visiðkai atmesti. Minëtas istorikas, remdamasis XIII-XVI a. ðaltiniø duomenimis, nurodo, kad XIII a. pradþioje Lietuvos teritorijoje buvo ðios gentinës-administracinës þemës: Keklys (Ceklis), Karðuva, Knituva, Medininkai, Ðiauliai, Upytë, Deltuva, Nalðënai arba Nalðia (Alðënai) ir Lietuva. H. Lovmianskio nuomone, Lietuvos þemëje galëjo bûti 16 valsèiø, tarp jø - Darsûniðkio, Paparèiø, Rumðiðkiø, Strëvininkø, Semeliðkiø, Þieþmariø valsèiai (jiems priklausë ir dabartinë Kaiðiadoriø rajono teritorija). Tiesa, O. Maksimaitienë mano, kad Lietuvos þemëje buvo ne 16, o 20 valsèiø. 1387 m. Jogailos sutartyje su Skirgaila minimi Semeliðkiø, Strëvininkø ir Paparèiø valsèiai. V. Marburgietis „Naujojoje Prûsijos kronikoje" mini Darsûniðkio, Paparèiø, Rumðiðkiø valsèius, buvusius Lietuvos þemëje.
   XIII a. II pusëje - XIV a. pradþioje valdovo domenas iðsiplëtë, susiformavo nuolatinis piliø bei kiemø tinklas. Pilys ir kiemai tapo kaimyniniø laukø administraciniais centrais, o piliø seniûnai - vietininkais, karo vadais ir teisëjais. Valdanèioji dinastija Lietuvos teritorijà vienijo paðalindama þemiø kunigaikðèius, o á jø vietà skirdama sau pavaldþius vietininkus. Þemiø ribos prarado turëtàjà reikðmæ ir ið etnine specifika pasiþymëjusiø istoriniø þemiø, ið kuriø susikûrë Lietuvos valstybë, virto valsèiais - administraciniais vienetais.
   1413 m. Lietuvos valstybës branduolys - etninë Lietuva - buvo suskirstyta á tris  administracinius vienetus: Þemaièiø seniûnijà, Vilniaus ir Trakø vaivadijas. Dvi pastarosios atsirado vietoj Vilniaus ir Trakø kunigaikðtysèiø. Kuriant ðias vaivadijas buvo vadovaujamasi dar Algirdo ir Kæstuèio laikais pradëtu kariniu - politiniu LDK þemiø dalijimu. Á Vilniaus vaivadijà áëjo Algirdo ir jo sûnø valdos Lietuvoje ir Rusioje, Trakø vaivadijai teko buvusios Kæstuèio valdos, tarp kuriø buvo ir Trakø kunigaikðtystë. Ðiaurëje Trakø vaivadijà nuo Vilniaus vaivadijos skyrë Neries upë. Ið viso Trakø vaivadijoje buvo 27 pavietai, tarp kuriø - Þieþmariø, Darsûniðkio, Semeliðkiø ir Kauno (ðiems pavietams priklausë visa dabartinio mûsø rajono teritorija). Á Kauno pavietà, be Kauno valsèiaus, áëjo Karmëlavos, Geguþinës ir Rumðiðkiø valsèiai, minimi XV a. pabaigoje - XVI a. pradþioje. Darsûniðkio pavietà sudarë Darsûniðkio valsèius ir dvaras, Þieþmariø pavietà - Þieþmariø ir Strëvininkø valsèiai bei Þieþmariø dvaras. Ðie valsèiai bei dvarai minimi XV a. pabaigos - XVI a. raðytiniuose ðaltiniuose. Dar buvo Paparèiø valsèius, minimas iki XVI a. I pusës.
   1564 -1566 m. Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje ávykdyta administracinë reforma. Pagal jà pavietai buvo atskirti nuo valdovo dvarø ir dvarais virstanèiø valsèiø. Kadangi iki tol istoriðkai buvo susidaræ nevienodo didumo pavietai, per ðià reformà ið jø buvo sudaryti nauji maþdaug vienodo didumo pavietai. Pavietas tapo svarbiausias bajoriðkos valstybës administracinis vienetas. Vaivadijø ir pavietø teritorija, ribos ir struktûra buvo grieþtai apibrëþtos. LDK buvo suskirstyta á 13 vaivadijø su 26 pavietais. Trakø vaivadijos Semeliðkiø ir Þieþmariø valsèiai bei Kauno pavieto Rumðiðkiø ir Darsûniðkio valsèiai buvo dabartinio Kaiðiadoriø rajono teritorijoje.
   Be administracinio-politinio suskirstymo, etnografinës Lietuvos teritorijoje buvo ir konfesinis pasiskirstymas á vyskupijas, dekanatus ir parapijas.
   1795 m., po III Respublikos padalijimo Lietuvà prijungus prie Rusijos, Jekaterina II Lietuvos generalgubernatoriui N.Repninui ásakë buvusià Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës teritorijà padalinti á dvi gubernijas: Vilniaus ir Slonimo. Gubernijos padalintos á pavietus, nuo XX a. pradþios vadinamus lietuviðkai - apskritimis. Vilniaus gubernijos Trakø ir Kauno apskritims priklausë ir dabartinë rajono teritorija. 1797 m. Pavlo I ásakymu Vilniaus ir Slonimo gubernijos buvo sujungtos á vienà Lietuvos gubernijà su centru Vilniuje. 1801 m. Aleksandro I ásakymu, atsiþvelgiant á imperijos plotà ir gyventojø skaièiø, vël sudarytos dvi gubernijos - Vilniaus ir Gardino. 1839 m. caro nurodymu Vilniaus gubernija padalinta á 10 apskrièiø (vietoj anksèiau buvusiø 11). Nors Trakø apskritis buvo panaikinta, taèiau 1843 m. vël atgavo apskrities teises. Tais metais Nikolajaus I ásakymu ákurta Kauno gubernija su 7 apskritimis. Vilniaus gubernijà taip pat sudarë 7 apskritys. Dabartinio Kaiðiadoriø rajono teritorijoje tada buvo Kauno gubernijos Kauno apskrities Rumðiðkiø valsèius ir Vilniaus gubernijos Trakø apskrities Kruonio, Þasliø, Þieþmariø, Semeliðkiø valsèiai.
   1812 m. Napoleono þygio á Rusijà metu gubernijos buvo pavadintos departamentais, pavietai - distriktais.
   Po baudþiavos panaikinimo (1861 m.) buvo ávesta luominë valstieèiø savivalda - valsèiai. Dabartinio Kaiðiadoriø rajono teritorijoje buvo ðie valsèiai: Kauno gubernijos Kauno apskrities Rumðiðkiø valsèius ir Vilniaus gubernijos Trakø apskrities Kruonio, Þasliø, Þieþmariø valsèiai; dalis gyvenvieèiø priklausë Semeliðkiø valsèiui.
   Rusijos carinë administracija Lietuvà buvo pavadinusi Ðiaurës Vakarø kraðtu, o I pasaulinio karo metu Lietuvà okupavæ vokieèiai vadino Ober Osto (vyriausiojo kariuomenës vado) valdoma þeme. Lietuvoje Ober Osto valdomos apygardos buvo skirstomos á maþesnius administracinius vienetus - apskritis, tarp kuriø buvo ir Kaiðiadoriø apskritis. Visà Lietuvos teritorijà vokieèiai suskirstë á 44 apskritis, kurios buvo suskirstytos á 230 valsèiø. Tik Vilniaus ir Kauno miestai sudarë atskirus administracinius vienetus.
   1918 m. Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, pradëtas administracinis pertvarkymas. 1918 m. lapkrièio 23 d. Kaiðiadoriø klebono kun. A. Varno pastangomis susikûrë Kaiðiadoriø parapijos komitetas, kuris atliko valsèiaus - savivaldos institucijos funkcijà.
   1918 m. gruodþio 6 d. Kaiðiadoryse ávyko apskrities valsèiø ir parapijø komitetø atstovø suvaþiavimas; buvo suformuotas Kaiðiadoriø apskrities komitetas.
   1919 m. liepos 24 d. buvo paskelbtas Apskrièiø sienø ir jø centrø ástatymas, pagal kurá dabartinë rajono teritorija priklausë Kauno apskrities Rumðiðkiø valsèiui ir Trakø apskrities Kruonio, Darsûniðkio, Þieþmariø, Kaiðiadoriø, Geguþinës, Þasliø, Kietaviðkiø, Uþuguosèio, Aukðtadvario valsèiams.
   Kai 1920 m. spalio mën. Lenkija kartu su Vilniaus kraðtu uþgrobë Trakus, Trakø apskrities centras buvo perkeltas á Kaiðiadoris. 1939 m. pabaigoje Trakai kartu su didele Vilniaus kraðto dalimi buvo sugràþinti Lietuvai. Tais metais Trakai vël tapo apskrities centru. Èia ið Kaiðiadoriø buvo perkeltos visos apskrities ástaigos. 1939 m. ið Trakø apskrities á Kauno apskritá perëjo Kruonio valsèius.
   1940 m. vasarà, SSRS okupavus Lietuvà, buvo pradëtas naujas administracinis pertvarkymas, atitinkantis „naujas socializmo statybos sàlygas". 1940 m. rugpjûèio 24 d. buvo sudaryti Kaiðiadoriø, Kruonio, Rumðiðkiø, Þasliø, Þieþmariø valsèiai, kurie áëjo á Trakø apskrities sudëtá. Kaimø bendruomenës (seniûnijos) 1940 m. pabaigoje buvo pertvarkytos á apylinkes - maþiausius administracinius teritorinius vienetus.
   Administracines reformas nutraukë II pasaulinis karas. 1941 m. birþelio-liepos mënesiais vokieèiai okupavo Lietuvà (Kaiðiadorys uþimti 1941 m. birþelio 27 d.). Ðalis, pavadinta Lietuvos generaline sritimi, buvo suskirstyta á 4 kraðto apygardas, ðios - á apskritis, o pastarosios - á valsèius. Dalis dabartinës Kaiðiadoriø rajono teritorijos priklausë Vilniaus kraðto apygardos Trakø apskrities Kaiðiadoriø, Þasliø, Þieþmariø, Vievio valsèiams, kita dalis - vakarinë - Kauno kraðto apygardos Kauno apskrities Kruonio ir Rumðiðkiø valsèiams.
   Po II pasaulinio karo, kai SSRS antràsyk okupavo Lietuvà, 1940 m. pradëtos reformos buvo tæsiamos. 1945 m. Lietuvos SSR buvo 26 apskritys, 320 valsèiø ir 3032 apylinkës. 1946 m. balandþio 24 d. ákurta Kaiðiadoriø apskritis. Jà sudarë 5 valsèiai:  Kaiðiadoriø, Þasliø, Þieþmariø, Kruonio ir Rumðiðkiø (pastarieji du perëjo ið Kauno apskrities). Valsèiai suskirstyti á 53 apylinkes. 1947 m. nuo didþiausio plotu Þasliø valsèiaus buvo atskirtas Geguþinës valsèius (4 apylinkës). 1947 m. bendroje Kaiðiadoriø apskrities suvestinëje nurodytas valsèiø, apylinkiø, gyvenamøjø vietoviø, sodybø ir gyventojø skaièius. Kaiðiadoriø valsèiuje buvo 6 apylinkës, 51 gyvenvietë, 952 sodybos ir 4552 gyventojai. Þasliø valsèiuje - 11 apylinkiø, 127 gyvenvietës, 2288 sodybos ir 10530 gyventojø. Þieþmariø valsèiuje - 13 apylinkiø, 111 gyvenvieèiø, 2196 sodybos ir 12561 gyventojas. Geguþinës valsèiuje - 4 apylinkës, 40 gyvenvieèiø, 646 sodybos ir 398 gyventojai. Kruonio valsèiuje - 12 apylinkiø, 113 gyvenvieèiø, 2121 sodyba ir 9098 gyventojai. Rumðiðkiø valsèiuje - 7 apylinkës, 39 gyvenvietës, 1029 sodybos ir 4371 gyventojas. Kaiðiadoriø mieste buvo 2198 gyventojai. Ið viso Kaiðiadoriø apskrityje buvo 6 valsèiai, 53 apylinkës, 481 gyvenvietë, 9232 sodybos ir 46408 gyventojai.
   Taèiau taip administracinë kraðto suskirstymo reforma nesibaigë. 1947 m. Kaiðiadoriø apskrities vykdomasis komitetas svarstë valsèiø administracinio iðdëstymo ribø projektà, pagal kurá buvo numatyta ákurti dar vienà - Kalviø valsèiø.
   1950 m. birþelio 20 d. Lietuvos SSR AT Prezidiumo ásaku buvo panaikintas respublikos administracinis suskirstymas apskritimis ir valsèiais, sudarant sritis bei rajonus. Tai jau seniai buvo padaryta SSSR. Lietuvos SSR teritorijoje ið 57 apskrièiø buvo ákurti 87 rajonai su sustambintomis apylinkëmis. Kaiðiadoriø apskrities teritorija suskirstyta á 4 - Kaiðiadoriø, Þieþmariø, Vievio ir Jiezno - rajonus. Á Kaiðiadoriø rajono sudëtá áëjo 17 apylinkiø, á Þieþmariø rajonà - 24 apylinkës.
   1955 m. liepos 1 d. panaikintas Þieþmariø rajonas, o jo teritorija priskirta Kaiðiadoriø rajonui. 1962 m. panaikinti Vievio ir Jiezno rajonai, o ðiø rajonø apylinkës priskirtos prie Kaiðiadoriø rajono (iðskyrus dalá Uþuguosèio apylinkës, kuri atiteko Prienø rajonui).
   1963 m. sausio 11 d. Lietuvos SSR AT Prezidiumo ásaku „Dël Lietuvos TSR apylinkiø sustambinimo" Kaiðiadoriø rajone buvo sumaþintas apylinkiø skaièius.
   Lietuvoje atkûrus nepriklausomybæ, iðkart kilo idëja pertvarkyti ir Respublikos administraciná teritoriná suskirstymà, nes senosios administracinës ir teritorinës struktûros tapo kliûtimi socialinëms ir ekonominëms reformoms bei valstybingumo átvirtinimui.
   1999 m. gruodþio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë priëmë nutarimà ákurti penkias naujas savivaldybes, tarp jø ir Elektrënø. Á ðios savivaldybës teritorijà pateko ir Kaiðiadoriø rajono Kietaviðkiø seniûnija bei dalis Þasliø seniûnijos.