SAUSIS
1964 01 01 - Švietimo ministro įsakymu atidaryta Kaišiadorių vaikų sporto mokykla.
1792 01 12 - Žasliams suteikta miesto savivaldos privilegija ir herbas.
1947 01 14 - Strebeikių kaime (Jonavos rajonas) mirė architektas, kelių Kaišiadorių rajono bažnyčių (Žiežmarų, Gegužinės) projektų autorius Vaclovas Michnevičius (gimė apie 1862). Pagal jo projektą pastatyti Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai, prisidėjo prie Kaišiadorių bažnyčios projekto kūrimo. Palaidotas Žeimių bažnyčios šventoriuje.
1932 01 17 - Darsūniškio šaulių būrys Sekionių kaime suruošė vakarą. Vaidinta 3 veiksmų komedija Burtininkė".
1894 01 19 - Mišiškių kaime (Nemajūnų seniūnija) gimė vyskupas, Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras Juozas Matulaitis-Labukas. Mirė 1979 05 28 Kaune.
1908 01 28 - E. Saint Louis mieste (JAV) gimė pedagogas, poetas Adomas Petras Jasas. 1933-1943 m. dirbo Kaišiadorių progimnazijoje (vėliau - gimnazijoje). Mirė 2000 12 15 Čikagoje (JAV).
1863 01 29 - suimtas dvarininkas, dailininkas Antanas Zaleskis, vienas iš 1863 m. sukilimo rengėjų.
1997 01 30 - Kaišiadorių rajono taryba Šilonių pagrindinei mokyklai suteikė pedagogo, rašytojo Konstantino Bajerčiaus vardą.
1904 01 31 - Žečkalnių kaime (Vilkaviškio rajonas) gimė kunigas, žydų vaikų gelbėtojas Antrojo pasaulinio karo metais, ilgametis Rumšiškių bažnyčios klebonas Jonas Žemaitis. Mirė 2001 09 11, palaidotas Rumšiškių bažnyčios šventoriuje.
VASARIS
1348 02 02 - įvyko Strėvos mūšis tarp kryžiuočių ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių. Lietuviai ir rusai, patyrę daug nuostolių, atsitraukė. Žuvo kunigaikštis Narimantas, kurio vardu dabar vadinama viena Žiežmarių gatvių. Kryžiuočiai pergalę nelengvai pasiekė: žuvo Dancigo komtūras, Sambijos vyskupo vaitas, 50 rinktinių karių prie didžiosios vėliavos.
1372 02 02 - Instenburgo komtūras netikėtai užpuolė Darsūniškio pilį, ją sudegino ir išsivedė 400 belaisvių. Pirmasis Darsūniškio paminėjimas.
1930 02 02 - Padalių kaime (Žaslių seniūnija) gimė teisės istorikas, vienas iš Lietuvos tautininkų sąjungos atkūrėjų Vytautas Raudeliūnas. Mirė 2002 05 04 Vilniuje, palaidotas Paparčių kapinėse.
1873 02 03 - Trakinių kaime (Ukmergės rajonas) gimė vyskupas, pirmasis Kaišiadorių vyskupijos valdytojas Juozapas Kukta. Mirė 1942 06 16 Kaune, palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.
1942 02 06 - Bulotų kaime (Žiežmarių seniūnija) mirė veterinarijos gydytojas, generolas leitenantas Jonas Jurgis Bulota. Gimė 1885 04 18 Klevinės kaime (Marijampolės apskritis).
1863 02 08 - Trakų pavieto karinis viršininkas Kletas Koreva miškuose prie Neprėkštos (Palomenės sen.) ėmė formuoti sukilėlių būrį. Čia rinkosi jaunimas iš Vilniaus ir apylinkių. Apie 80 vyrų būrys buvo apsiginklavęs šautuvais ir dalgiais.
1792 02 14 - Žiežmariams patvirtintos laisvojo miesto teisės.
1878 02 15 - atidarytas traukinių eismas naujai nutiestais antrais bėgiais tarp Kaišiadorių ir Virbalio stočių.
1902 02 16 - Žasliuose mirė kunigas, Žaslių bažnyčios statytojas, lietuvių tautinio atgimimo ugdytojas Kazimieras Kybelis (Kibelis). Palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje. Gimė 1868 m. Lomoje (dabar Šilalės rajonas).
1892 02 19 - mirė Rumšiškių kun. Povilas Šilinskas. Jis rūpinosi lietuviškų knygų platinimu. Nors Rumšiškėse tebuvo tik trejus metus, bet bažnyčioje įvedė lietuviškus giedojimus ir parapijiečius išmokė lietuviškų poterių.
1944 02 21 - sovietiniai partizanai Vilniaus - Kauno geležinkelio ruože prie Kertupio stotelės susprogdino karinį vokiečių ešeloną su kareiviais.
1996 02 22 - Pravieniškių pagrindinei mokyklai suteiktas Stasio Tijūnaičio vardas.
1921 02 23 - Žasliuose įsikūrė šaulių būrys.
1863 02 23-24 - naktį sukilėliai tarp Žaslių ir Pravieniškių išardė geležinkelio bėgius.
1905 02 24 - Rumšiškėse gimė rašytoja Eleonora Pabiržytė. Mirė 1970 11 23 Kaune.
1457 02 28 - po Trakų seniūno ir vaivados Jauniaus Valimantaičio mirties (1432), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Žaslių kaimą atidavė Vilniaus vaivadai Jonui Goštautui. Pirmąkart paminėti Žasliai.
1863 02 28 - vykdydamas sukilimo vadovybės manifestą, Trakų apskrities karinio viršininko padėjėjas Tomas Gregotovičius Palomenės dvaro savininkui Adomui Žilinskiui įsakė nedelsiant perduoti dvare gyvenantiems valstiečiams žemės sklypus jų asmeninėn nuosavybėn be jokio atlyginimo ar kitokių buvusių baudžiauninkų įsipareigojimų. Baudėjai Palomenės dvare rado šį sukilėlių aktą. Už tai A. Žilinskis buvo nubaustas 3 mėnesius kalėti.
KOVAS
1863 03 01 - miške ties Krušonių kaimu (dabar Palomenės sen.) 60 kovotojų Edmundo Kučevskio būrys buvo užpultas Rusijos šaulių, atskubėjusių iš Žiežmarių. Po susirėmimo su kariuomene iš būrio pabėgo 15 žmonių. Priešą sukilėliai pasitiko stipria ugnimi, ir šis buvo priverstas trauktis. Sukilėlių aukų nebuvo, tik į nelaisvę pateko būrio kapelionas.
1972 03 04 - Vilniuje mirė istorikas kun. Juozapas Stakauskas (gimęs 1900 08 24). Palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje.
1924 03 04 - Žiežmariuose gimė dailininkas vitražistas Kazys Morkūnas.
1924 03 09 - Miežonių kaime (Palomenės seniūnija) gimė literatūrologas, kritikas Vytautas Galinis. Mirė 1999 03 12 Vilniuje.
1702 03 11 - švedų generolas Humerhielmas užėmė Darsūniškį.
1885 03 11 - Daubariškių kaime (Ignalinos rajonas) gimė dirvožemininkas, agrochemikas prof. Viktoras Ruokis. Mirė 1971 12 26 Kaišiadoryse, palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Jo vardu pavadintos dvi gatvės - viena Kaišiadoryse, kita Akademijos gyvenvietėje (prie Dotnuvos).
1943 03 12 - už neatiduotas prievoles okupacinei valdžiai vokiečiai Žiežmariuose sušaudė 5 ūkininkus.
1702 03 14 - Darsūniškio kautynės. M. Višnioveckio vadovaujamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės būrys (apie 6000 karių) susikovė su švedų (2500 karių) kariuomenės daliniu. Žuvo beveik visas 350 raitelių švedų kavalerijos dalinys. Į nelaisvę pateko 40 kareivių, 3 leitenantai, 2 majorai ir 1 generolas (Humerhielmas).
1906 03 29 - Vilniaus gubernatorius pranešė Vilniaus Romos katalikų dvasinei konsistorijai, kad Kaišiadorių miestelio katalikai prašo leisti statyti bažnyčią.
1899 03 29 - Trebučių kaime (Švenčionių rajonas) gimė kunigas, publicistas, istorikas Nikodemas Švogžlys-Milžinas. Mirė 1985 01 20 Vievyje, palaidotas Kernavės bažnyčios šventoriuje.
)
)
)
)
)
)
)
)
)