2.Balandis-birželis
 

BALANDIS

1919 04 03 - ties Pajautiškių ir Guronių kaimais (dabar Žaslių sen.) įvyko mūšis tarp Lietuvos kariuomenės ir raudonosios armijos dalinių. Mūšyje žuvo keliolika Lietuvos savanorių, aštuoni kariai buvo sužeisti. Buvo nukauta ir sužeista apie 80 raudonarmiečių.
1926 04 04 - popiežius Pijus XI savo raštu „Lituanorum gente" įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Kaišiadorys tapo vyskupijos centru.
1975 04 04 - Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia traukinių katastrofa Lietuvoje. Žuvo apie 20 žmonių.
1997 04 04 - Kaišiadorių rajono meru išrinktas Kęstutis Jakelis.


1831 04 06 - Rumšiškes užėmė F. Modzelevskio, K. Turo, L. Šiukštos, M. Šimanskio ir E. Stravinskio sukilėlių būriai.
1838 04 10 - Rumšiškėse sudegė 26 valstiečių ir 17 žydų gyvenamųjų namų, 29 svirnai bei kluonai, 9 daržinės, 35 tvartai su galvijais.
1702 04 10 - Švedijos karalius Karolis XII aplankė Darsūniškį ir įsakė atkasti švedų karių lavonus, kiekvieną jų suvynioti į drobulę ir iškilmingai palaidoti supiltuose pilkapiuose. Darsūniškį įsakė padegti ir jį su naujais rūmais pavertė pelenais.
1945 04 12 - prie Guronių ir Pašulių kaimų (dabar Palomenės sen.) sovietiniai kareiviai apsupo A. Zdanevičiaus (slapyvardis Morka) vadovaujamą 12 partizanų būrį. Mūšyje visi partizanai žuvo.


1915 04 15 - Žasliuose įvyko pirmas lietuviškas vakaras. Vaidino saviveiklininkai, deklamuotos eilės, dainavo choras, grojo kareivių orkestras.
1863 04 16 - ties Antakalniu (dabar Rumšiškių sen.) įvyko mūšis tarp sukilėlių ir carinės kariuomenės. Carinės Rusijos pulkininkas Skordulis su 2 kuopomis ir 27 kazokų būriu dviem kolonomis per Žiežmarių miškus išvyko iš Žaslių Gegužinės link. Viena kolona (1 kuopa ir 17 kazokų) susidūrė su Felikso Visloucho vadovaujamu 130 sukilėlių daliniu. Rusai buvo atmušti, 36 jų kareiviai žuvo arba buvo sužeisti.
1996 04 18 - Kaišiadorių rajono taryba nusprendė Rumšiškėse įsteigti poeto, eseisto Jono Aisčio muziejų.


1880 04 19 - Žasliuose sudegė 13 sodybų.
1920 04 19 - naktį lenkų kariai atėjo į Gegužinės kleboniją. Klebonui neįsileidus, mėgino išlaužti duris. Durų neišlaužė, tik išdaužė langus, nors visos langinės buvo uždarytos. Paskui lenkai persikėlė į užimtą sritį už Neries.
1852 04 20 - Žasliuose kilo gaisras. Sudegė 14 žydų gyvenamųjų namų.
1984 04 21 - padėtas pirmasis betono kubas būsimajai Kaišiadorių hidroakumuliacinei elektrinei (dabar ji vadinama Kruonio HAE); statybvietėje įvyko mitingas.
1869 04 22-23 - naktį Kruonyje kilo gaisras. Sudegė 24 valstiečių ir 8 žydų namai su ūkiniais pastatais.


1807 04 24 - naktį Žaslių žydo name kilo gaisras. Sudegė 39 gyvenamieji namai, 20 tvartų, 20 klojimų, 20 svirnų, 9 ledainės ir bendruomenės grūdų sandėlis.
1946 04 24 - įkurta Kaišiadorių apskritis.
1919 04 25 - Kruonio katalikams atiduota buvusi cerkvė (anksčiau - unitų bažnyčia).
1931 04 26 - įvyko Mūro Strėvininkų šaulių būrio steigiamasis susirinkimas.
1980 04 26 - Afganistane žuvo sovietinės armijos kareivis Algirdas Zavistanavičius, gimęs 1960 02 20 Darsūniškyje.
1574 04 27 - Krokuvoje karalius Henrikas Valua už 4400 kapų grašių Žaslius ir Bražuolę užstatė S. Zbaraskiui.


GEGUŽĖ

1936 05 05 - Darsūniškio šaulių pastangomis ties miesteliu atidarytas keltas per Nemuną.
1862 05 09 - pro Jatkonis pravažiavo pirmasis traukinys.
1929 05 06 - Kaune per pasikėsinimą į Lietuvos Respublikos premjerą prof. A. Voldemarą metu žuvo jo adjutantas, aviacijos vyresnysis leitenantas (po mirties pakeltas į kapitonus) Pranas Gudynas (gimęs 1900 m. Gilučių kaime, Žaslių valsčiuje). Jo vardu prieškariu vadinosi viena iš Kaišiadorių gatvių (dabartinė Gedimino gatvė).
1936 05 10 - Kaišiadorių katedrą iškilmingai konsekravo vyskupas Juozapas Kukta. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną - monstranciją.


1931 05 18 - sudegė visas Šešonių kaimas (dabar Paparčių sen.) su 30 pastatų: 8 gyvenamieji ir 22 ūkiniai pastatai.
1863 05 19 - prie Palimšių dvaro įvyko mūšis tarp sukilėlių - Trakų apskrities karinio viršininko M. Černiako vadovaujamos rinktinės ir ją persekiojusių generolo majoro Vedemejerio vadovaujamos carinės kariuomenės dalinio. Žuvo 16 sukilėlių, apie 20 pateko į nelaisvę. Sukilėlių žiniomis, žuvo arba buvo sužeisti 24 kareiviai.
1913 05 20 - Kaišiadoryse vyko lietuviškas vakaras. Vaidinta „Amerika pirtyje". Choras padainavo keletą dainų. Susirinko apie 300 žiūrovų.


1920 05 20 - Rečionių kaime (netoli Kaišiadorių) gimė Didžiosios Kovos partizanų apygardos „A" rinktinės štabo viršininkas, politinis kalinys Bernardas Steponavičius-Milžinas. Mirė 1994 m., palaidotas Kaišiadorių kapinėse prie Partizanų koplyčios.
1649 05 21 - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas Stanislovas Beinartas fundaciniu raštu Paparčiuose įkūrė dominikonų vienuolyną.
1948 05 22 - iš Kaišiadorių rajono ištremtos 196 šeimos.
1792 05 25 - išrinkti Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai.
1913 05 26 - Kiemelių sodžiuje įvyko lietuviškas vakaras. Vaidinta „Amerika pirtyje". Choras padainavo keletą dainų.


1882 05 26 - Kruonyje sudegė 7 kiemai.
1998 05 27 - Kaišiadorių rajono tarybos sprendimu įsteigtas Kaišiadorių muziejus.
1905 05 29 - antrą valandą po pietų Žasliuose kilo gaisras. Sudegė 33 katalikų ir 178 žydų namai, 3 sinagogos, 26 žydų parduotuvės. Išliko trečdalis miestelio, 4 žydų ir 1 katalikų parduotuvė.
1910 05 29 - Antakalnio kaime (dabar Rumšiškių sen.) sudegė 36 kiemai.
1988 05 29 - Šv. Tėvas Kaišiadorių vyskupą Vincentą Sladkevičių pakėlė kardinolu.



BIRŽELIS

1873 06 02 - Kudoriškio kaime (Alantos sen.) gimė arkivyskupas, Kaišiadorių vyskupijos valdytojas Teofilius Matulionis. Mirė 1962 08 20 Šeduvoje. Palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.
1908 06 05 - Žiežmariuose sudegė visi keturių ūkininkų pastatai, o trijų ūkininkų sudegė daržinės ir tvartai.
1883 06 08 - Varkalių kaime sudegė 10 valstiečių kiemų.
1941 06 14 - iš Kaišiadorių rajono ištremtos 52 šeimos - iš viso 165 žmonės.
1802 06 15 - vieškeliu pro Rumšiškes su savo svita pravažiavo Rusijos caras Aleksandras I, kuris davė nurodymą išvalyti Velnio tilto rėvą Nemune nuo akmenų.


1914 06 15 - Kiemelių kaime „Ryto" draugijos skyrius suruošė lietuvišką vakarą su vaidinimu, dainomis ir eilėraščių deklamavimu. Iš Vilniaus atvykęs Liudas Gira saviveiklininkams davė patarimų. Vakaras vyko ūkininko Dainio klojime, papuoštame žalumynais ir audiniais. Dalyvavo vaikų ir mišrus suaugusiųjų chorai. Susirinko apie 400 žiūrovų. Grojo Kauno „Šv. Juozapo" draugijos muzikantai.
1994 06 16 - Kaišiadorių rajono tarybos sprendimu Rumšiškių vidurinę mokyklą nuspręsta pavadinti vysk. A. Baranausko vardu. Rumšiškėse dar prieš Antrąjį pasaulinį karą (1938) miestelio pradžios mokykla buvo pavadinta vysk. A. Baranausko vardu, tačiau 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, šis vardas buvo atimtas.


1967 06 17 - Rumšiškėse buvo atidengtas paminklinis akmuo su vyskupo, poeto Antano Baranausko bareljefu (skulptorius V. Žuklys). A. Baranauskas dvejus metus (1851-1853) mokėsi Rumšiškių raštininkų mokykloje.
1925 06 19 - Ambrazų kaime (Šakių r.) gimė buvęs Sibiro tremtinys, ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas, memuaristas, kraštotyrininkas Vincas Lozoraitis. Mirė 1999 12 23 Kaišiadoryse, palaidotas miesto kapinėse.
1950 06 20 - panaikinus Kaišiadorių apskritį, įkurti Kaišiadorių, Žiežmarių, Vievio ir Jiezno rajonai.


1911 06 21 - Antakalnio kaime (dabar Rumšiškių sen.) sudegė 36 kiemai, kuriuose beliko tik 17 kluonų; sudegė gyvenamieji pastatai, svirnai, tvartai ir 18 kluonų.
1974 06 21 - šalia Rumšiškių, Kauno marių ir Pravienos upelio pakrantėje, atidarytas Lietuvos liaudies buities muziejus.
1873 06 22 - gimė būsimasis Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis. Mirė 1962 08 20. Palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.
1812 06 24 - 3 valandą nakties prancūzai pasiekė Rumšiškes, kur buvo paliktas rusų 1-ojo Teptiarų kazokų majoro Timirovo pulko postas. Kazokai, atsišaudydami nuo prancūzų, pasitraukė prie savo pulko.


1941 06 24
- prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, vokiečių lėktuvai Kaišiadorių geležinkelio stotyje subombardavo rusų ešeloną su sužeistais kariais - žuvo apie 300 karių.
1941 06 24 - Kaišiadoryse raudonarmiečiai sušaudė kunigą Andrių Juknevičių (gimusį 1882 m. Juodiškės kaime; dabar - Ignalinos r.). Palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje.
1812 06 25 - prie Paparčių kaimo rusų armijos II pėstininkų korpuso generolo majoro Tučkovo dalinys susidūrė su prancūzų armijos daliniu.



1812 06 26 - Rusijos armijos III pėstininkų korpuso leib-gvardijos kazokų pulko poručikas Vasilijus Žmurinas ties Žiežmariais su kazokų būriu sekė prancūzų žygį. Prancūzai užpuolė kazokus, bet buvo atmušti.
1812 06 26 - Rusijos armijos pulkininko Potiomkino rinktinė iš Čiobiškio miestelio brasta per Nerį išsiuntė kazokų būrį išžvalgyti prancūzus. Pasislėpęs prancūzų pulko būrys apšaudė kazokus. Tuomet pulkininkas Potiomkinas pasiuntė prie brastos 48-ojo jėgerio pulko kuopą, kuri savo ugnimi privertė prancūzų dragūnus pasitraukti iš Litviniškių kaimo (dabar Žaslių sen.) atgal per Rusių kaimą (dabar Palomenės sen.).
1915 06 26 - Karsakų kaime (dabar Žaslių sen.) gimė architektas, dailininkas Edmundas Arbas-Arbačiauskas.


1941 06 26 - raudonarmiečiai Pravieniškėse sušaudė beveik visus ten buvusius kalinius, lagerio prižiūrėtojus bei jų šeimų narius – iš viso apie 450 žmonių.
1812 06 27 - žygiuodamas į Rusiją, Žiežmariuose trumpam sustojo Prancūzijos imperatorius Napoleonas.
1872 06 28 - Žiežmariuose sudegė 4 žydų ir 5 valstiečių kiemai su visu turtu.
1870 06 28-29 - naktį Žasliuose sudegė 5 kiemai.
2000 06 29 - iš Vašingtono (JAV) į Rumšiškes buvo pargabenti poeto Jono Aisčio palaikai ir perlaidoti miestelio kapinėse.
1944 06 29 - Kaišiadoryse mirė pedagogas, Kaišiadorių gimnazijos direktorius Domas Kalvelis (gimė 1900 01 06 Papilių kaime; dabar - Kupiškio r.). Palaidotas Kaišiadorių kapinėse.
1988 06 30 - Rumšiškėse susikūrė Sąjūdžio grupė persitvarkymui remti - trečioji Lietuvoje.

Atnaujinta :2010-08-30
 
© 2003 Kaišiadorių muziejus
Gedimino g. 85, Kaišiadorys LT-56144
Tel. (8~346) 54 161, faks. (8~346) 53 886
El.p. verdasa@takas.lt