Bajerčius Konstantinas (1903 10 24 Pajotijų k., Šakių r. - 1946 12 08 Alytuje) - pedagogas, rašytojas, tautosakininkas, rezistentas.
Iš daugiavaikės šeimos (dešimt vaikų), vaikystėje skurdo, buvo silpnos sveikatos, mokėsi su pertraukomis. Baigė Jurbarko Saulės" progimnaziją, mokytojavo pradžios mokyklose. Susirgęs džiova, iš tarnybos buvo atleistas, ilgai gydėsi. Po gydymosi dirbo Grėbliaučiškių pradžios mokyklos vedėju, vėliau vaikus mokė Gegužinėje, Žiežmariuose. 1928 išvyksta į Raseinių apskritį atsargos mokytoju, bet nesutarė su tautininkais ir buvo atleistas. Persikėlė į Tauragės apskr., mokytojavo Naudvario pradžios mokykloje, tačiau vėl buvo atleistas ir pusmečiui ištremtas į Varnių koncentracijos stovyklą.
1930 įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą, studijavo filosofiją ir pedagogiką. Bendradarbiavo suaugusiųjų ir vaikų spaudoje: Žiburėlyje", Saulutėje" ir kt. Viena po kitos išeina jo knygelės vaikams: Trys keliai" (1929), o 1930 - Vytauto Didžiojo metais - išleidžia net tris pasakų, apsakymėlių ir eilėraščių vaikams knygeles: Žemės vieškeliais", Namuose ir giriose" ir Spindulėliai". Kaip gyvenimo credo skamba jo žodžiai:
Tautos siela - siela manoji,
mano skausmai - skausmai tautos,
ir mano kraujas ir gyvybė -
tautos manosios savastis.
(Žemės vieškeliais")
Vėlesniais metais išleidžia literatūrinę pasaką-apysaką Zuikių žemėje" (1931), apsakymų rinkinį Nugirstos šnekos" (1937) ir literatūrinių pasakų rinkinį Iš pasakų krašto". Lig šiol nerastas reikšmingiausio kūrinio Gaigalas Kvarklys" paskutinės redakcijos rankraštis.
Anuometinė spauda gerai vertino jo kūrybą. Pavyzdžiui, K. Dainius rašė: Per savo kūrybą jis išpažįsta tam tikrą idėją, kurios jisai aistringai siekia, kuriai yra atsidavęs, prisiekęs. Kas toji autoriaus pamylėtoji idėja? Gili žmonių meilė, tarnavimas meilėje kitiems, jų skausmams" (cit. pagal Lietuvos aidą", 1992 01 21).
Rinko tautosaką. 1924, mokytojaudamas Gegužinėje, jis siuntė V. Krėvei 15 dainų, žadėdamas dar daugiau surinkti. Daugiausia tautosakos surinko Gaurės, Gelgaudiškio, Jurbarko, Žaslių, Žiežmarių apylinkėse. Jis yra užrašęs 818 dainų, 230 mįslių, 220 burtų-prietarų, kitos tautosakos. Net 9 jo užrašytos dainos pateko į akademinį lietuvių liaudies dainų sąvadą Lietuvių liaudies dainynas". Pats K. Bajerčius irgi skelbė savo užrašytas dainas. Leidinėlyje Žemės vieškeliais" jis publikavo 40 liaudies dainų. Liaudies dainas jis didžiai vertino, suvokė jų meninę vertę, prisipažino jas mėgęs:
Aš padainuosiu
Dainų dainelę,
Aš dainų bernužėlis.
Aš atdarysiu
Dainų skrynelę,
Paleisiu į liustelį.
Kolegos ir mokiniai vertino jį kaip puikų pedagogą. Tikras mokytojas, - rašė K. Bajerčius, - yra ne kas kitas kaip visuomenės siela, nes mokytojas visuomenėje visuomet įsikūnija. Koks bus mokytojas, tokia bus ir visuomenė". Jo mokymo principai buvo demokratiški, jis stengėsi ugdyti asmenybę, skatino mąstyti, abejoti, ieškoti naujų sprendimų. Buvo santūrus, griežtas, darbštus, atjautus, padėdavo į bėdą įkliuvusiam žmogui.
1939 persikėlė gyventi į Alytų, dirbo Kalesnykų pradžios mokykloje, Alytaus pradžios mokyklų inspektoriumi, o įsteigus mokytojų seminariją (1941 09 15) buvo joje dėstytoju. Kai jis kalbėdavo, mes nukeliaudavome lyg į pasakų šalį, kur iškeliamas žmogaus nemirtingumas, sielos grožis, Dievo ir tėvynės meilė, pasiaukojimas ir savęs atsižadėjimas dėl aukštesnių idealų", - rašo savo prisiminimuose Stefanija Černytė (XXI amžius", 1997 06 06).
Karo metais, rizikuodamas gyvybe, išgelbėjo nuo mirties žydų Belkinų šeimą. Antrosios bolševikų okupacijos metais buvo žymus rezistentas. 1945 04 25 į partizanų būrį išėjo seminarijos dėstytojai A. Ramanauskas (Vanagas) ir A. Kulikauskas (Daktaras), Bajerčius palaikė su jais ryšį, pasirinkęs Garibaldžio slapyvardį. Rašė pogrindžio spaudai, platino ją, dalyvavo partizanų vadų pasitarime Punios šile 1945. 1946 12 07 buvo suimtas, tardomas, kankinamas. Kitą dieną jau buvo nebegyvas, kapas nežinomas. Po jo mirties partizanų vadų susirinkime 1950 06 01 buvo nutarta už drąsą ir ištikimybę priesaikai K. Bajerčiui suteikti Laisvės kovų karžygio vardą.
1994 sukurtas videofilmas Garibaldžio tyla" (scenarijaus autorius E. Ignatavičius, režisierius J. Sabolis). Videofilmas buvo rodytas per Lietuvos TV, jo kūrėjams paskirta Atviros Lietuvos fondo premija.
Kadangi Gegužinės mokyklos, kurioje mokytojavo K. Bajerčius, nėra, 1997 01 30 Kaišiadorių rajono taryba K. Bajerčiaus vardą suteikė Šilonių pagrindinei mokyklai. Netrukus pati mokykla buvo pavadinta Zūbiškių pagrindine. 1997 10 04 K. Bajerčiaus vardo suteikimo proga mokykloje vyko iškilmės. Dalyvavo Seimo pirmininkas prof. V. Landsbergis.
Parengta pagal publikaciją:
Laurinavičius J. KAIŠIADORIŲ KRAŠTO ŽMONĖS: 100 BIOGRAFIJŲ. - Kaišiadorys, 2002.