Daunys Vaidotas (1958 01 02 Rokiškyje - 1995 07 29 Vilniuje) - poetas, redaktorius, eseistas, literatūros kritikas.
Pradines klases pradėjo lankyti Rokiškyje, baigė Kaune, kur 1966 persikėlė gyventi tėvai. Vidurinę mokyklą baigė Rumšiškėse (1976). Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, studijas baigė 1981. Dirbo Pergalės" žurnalo skyriaus redaktoriumi (1981-1987), Žvaigždutės" žurnalo vyr. redaktoriumi (1987-1988), Krantų" žurnalo vyr. redaktoriumi (1988-1995). 1988-1989 redagavo jaunųjų kultūros almanachą Veidai" (išleistos trys knygos). Buvo Regnum" fondo įkūrėjas, nuo 1991 leido almanachą Regnum". 1994-1995 - atgaivinto žurnalo Naujoji Romuva" vyr. redaktorius.
Augo kultūrinėje aplinkoje: tėvas Stasys Daunys - muziejininkas, etnografas, poetas, motina Joana Daunienė - muziejininkė, kultūrologė. Anksti pradėjo bandyti kūrybines galias: jau septynerių metų eiliavo, sudarinėjo rankraštinį žurnaliuką. Kaišiadorių rajono laikraštis išspausdino pirmuosius Vaidoto eilėraščius, kai jisai mokėsi aštuntojoje klasėje. Šešiolikos metų parašė istorinę dramą Krėva", kurią skyrė motinai. Rajono literatų kūrybos konkurse drama nebuvo vertinta ir nesiųsta respublikiniam konkurso turui, nes manyta, kad pats moksleivis tokio meninio lygio dramos negali parašyti. Drama pirmą kartą išspausdinta jau po autoriaus mirties Nedėjos" almanacho II knygoje (1998).
Autoriui gyvam esant, buvo išleista viena jo poezijos knyga Metų laikai" (1985). Kartas nuo karto eilėraščiai buvo publikuojami spaudoje, kolektyviniuose leidiniuose. Kai kurie eilėraščiai buvo išversti į rusų, latvių, lenkų, vokiečių kalbas. 1999 išėjo V. Daunio poezijos rinktinė Kelio ženklai". Jo kūryboje gausu posmų, rašytų ir vaikystės miestelyje Rumšiškėse. Pavyzdžiui:
Aš ir dabar šitai tariu, prieš užmigdamas,
Tariu, užmerkdamas tavo vardą,
Vardus nesibaigiančių savo vaikystės šešėlių -
Medžių, žvaigždžių, vėjo,
Tamsos, kuri šviesėja, man žengiant,
Man linkstant į erdvę:
Esu lyg švytuoklė, palytėta prieš trisdešimt metų,
Lyg judesys, kurį girdėjau,
Kai vertė knygos lapą ranka,
Ranka laukiančiosios.
(1990 vasario 22, Rumšiškės)
1993 pasirodė V. Balčyčio fotografijų ir V. Daunio esė albumas Vilnius. Vaizdas ir žodis". Čia išspausdintas Vaidoto esė yra vienas stipriausių jo šio žanro kūrinių. Nuo 1992 11 07 Lietuvos ryto" laikraštyje turėjo savo skiltį, pavadinta Šeštoji diena". Joje spausdino savo eseistinius kūrinius. Po autoriaus mirties jie išleisti atskira knyga Šeštoji diena" (1995). Knygos įvade A. Juozaitis rašo:
Jis (t.y. V. Daunys. - J. L.) puikiai suprato, kad naudodamas vaizdžią sveiko proto kalbą privalo daryti svarbiausia - paliesti paprastą žmogaus širdį, nes ten, širdyje, glūdi visas lietuvio pasaulis. Vadinasi, pats irgi privalėjo šnekėti iš širdies.
...Pradėdamas Šeštąją dieną", jis jau buvo supratęs gyvenimo galybę, perpratęs lietuviškąsias gyvenimo formas. Tuo metu lietuvių inteligentija buvo esmingai susiskaldžiusi, susikalbėjimo erdvė spaudėsi į kumštį. Vieni tapo užakusiais ideologais, kiti - šaltaisiais intelektualais. Vaidotas nepasuko į jokį lagerį, liko vietoje - ten, kur stovėjęs. Liko tradiciniu Lietuvos inteligentu - ramiu, susikaupusiu. Ir kupinu rūpesčio, nuolat klausiančiu: ar mūsų tiek daug, kad valdžia būtų verta mūsų?".
Paskutinis V. Daunio dienoraščio įrašas padarytas 1995 07 27: Vingio parkas. Sėdžiu prie balto staliuko. Estrada priešais mano akis. Saulė jau vakarop (...)
Tuoj eisiu pirmam susitikimui su oreiviais. Rytoj pakylam".
Vaidotas iš tiesų pakilo. Ryt ir poryt. Liepos 29-ąją tasai pakilimas jam baigėsi tragiškai... Štai keli atsiliepimai apie V. Daunį:
A. Šliogeris: Po Vaidoto mirties nučiurusiame Lietuvos audekle liko tokia skylė, kurios (...) nebeužlopys niekas".
V. Kukulas: Vaidas buvo labai išsilavinęs. Intelektualus. Labai doras, kiek tai įmanoma šioje visuomenėje".
R. Brogienė: Talentingas - lygiai stiprus ir poetas, ir eseistas, ir mokslininkas. Daugelis autorių laikė garbe, kad jis recenzuoja jų knygas, nes įdomiai, ne paviršutiniškai pasižiūrėdavo".
Paruošta spausdinti V. Daunio knyga Literatūros kritika", kurią sudaro straipsniai ir studijos apie literatūrą: įvairių problemų analizė, įžymių Lietuvos poetų portretai, recenzijos, pasisakymai.
V. Daunys palaidotas Rumšiškėse. Miestelyje gyvena jo tėvai ir sesuo mokytoja Vita Braziulienė.
Parengta pagal publikaciją:
Laurinavičius J. KAIŠIADORIŲ KRAŠTO ŽMONĖS: 100 BIOGRAFIJŲ. - Kaišiadorys, 2002.