Genzelis Bronius (1934 02 16 Aukštadvaryje) - filosofas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras.
Mokėsi Alytaus pradinėje (1942-1946), Kaišiadorių gimnazijoje (1946-1954), Maskvos M. Lomonosovo universitete (1954-1959). 1961-1964 - Lietuvos istorijos instituto aspirantas.
Dėstė Šiaulių pedagoginiame institute (1959-1961), Vilniaus universitete (1964-1992). Nuo 1965 - docentas, nuo 1976 - profesorius. Nuo 1997 dirba Vytauto Didžiojo universitete (Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros profesorius). Habilituotas daktaras (humanitariniai mokslai, filosofija).
Išleido šešias knygas. Štai monografijoje Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje" (1972) siekiama, kaip autorius rašo įvade, bent iš dalies užpildyti susidariusią spragą tiriant Lietuvos filosofinę mintį ir kartu išryškinti lietuviškąjį švietėjišką sąjūdį, parodyti jo susiformavimo procesą".
Populiaria forma, eseistiniu stiliumi pateikiami dvidešimties žymiausių pasaulio filosofų (Aristotelio, T. Mano, I. Kanto, N. Černyševskio ir kt.) kūrybiniai portretai knygoje Esė apie mąstytojus" (1986). Šios asmenybės atstovauja įvairioms epochoms, filosofinėms kryptims. Pateikiami publicistiniai pasakojimai ir apie lietuvių filosofus: A. Kulvietį, A. Daugirdą, Vydūną.
Renesanso filosofijos metmenyse" (1988) apžvelgiama Renesanso idėjų raida įvairiuose Europos kraštuose (beje, ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje), išryškinama atskiruose regionuose paplitusi idėjų specifika bei bendri principai, analizuojamos socialinės, etinės, istoriografinės koncepcijos, atskleidžiamas jų originalumas bei įtaka visuomenės sąmonės persiorientavimui naujaisiais amžiais" (iš knygos anotacijos).
Knygoje Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus" (1994) pateikiamos žymiausių Lietuvos filosofų - nuo M. Husoviano iki A. Maceinos - trumpos biografijos, apžvelgiami svarbiausi jų darbai. Supažindinama su filosofijos raida Karaliaučiaus universitete.
Kitos trys knygos - Kultūrų sąveika" (1989), Senovės filosofija" (1995, apžvelgiama filosofijos raida nuo jos atsiradimo iki krikščioniškosios filosofijos) ir Lietuvos filosofijos istorijos bruožai" (1997).
Be to, B. Genzelis parengė Filosofijos istorijos chrestomatiją" (6 knygos; 1974-1988), parašė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių; kai kurie iš jų išversti į rusų, lenkų, anglų, vokiečių, čekų, prancūzų kalbas.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Pirmojo Seimo tarybos narys. 1989-1990 - TSRS Aukščiausiosios tarybos deputatas. 1990-1991 - LR Aukščiausiosios tarybos - Atkuriamojo seimo narys, Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijos narys (Konstitucijoje yra jo pateiktų formuluočių). 1992-1996 - LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Būdamas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas (1995-1997), daug prisidėjo prie to, kad M. Mažvydo Katekizmo" (1547) metinės būtų įtrauktas į žymiausiųjų pasaulyje minėtinų datų sąrašą, Vilniaus senamiestis - į Pasaulio paveldą, globojamą UNESCO. Prisidėjo prie Baltijos dienų rengimo Paryžiuje (1996).
Kauno dienoje" (1998-1999) paskelbė seriją straipsnių-atsiminimų apie Sąjūdžio veiklą. Šiuo metu Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas.
Mokydamasis Kaišiadorių vidurinėje mokykloje, aktyviai bendradarbiavo su vietos spauda. Kaišiadoryse gyvena profesoriaus sesuo Albina Šiškienė. Kaišiadorių kapinėse palaidoti tėvai - Juzefa ir Kostas Genzeliai.
Parengta pagal publikaciją:
Laurinavičius J. KAIŠIADORIŲ KRAŠTO ŽMONĖS: 100 BIOGRAFIJŲ. - Kaišiadorys, 2002.