Grigaliūnienė-Laučiūnaitė Ona (1897 04 Slabados k., Kaišiadorių sen. - po 1983) - liaudies dainininkė.
Kilusi iš varganos šeimos. Augo dešimt vaikų. Motina buvo silpnos sveikatos, mirė, kai Onutė buvo maža. Tėvas antrąsyk vedė. Trys broliai ir sesuo išvyko į Ameriką duonos ieškoti. 1968 O. Grigaliūnienė šių eilučių autoriui pasakojo: 10-11 metų ėjau kulti. Nuo pirmųjų gaidžių iki aušros su tėvu ir seserim dvi kapas (t.y. 120 pėdų) rugių iškuldavom. Kol tėvelis parūko, mes pasnaudžiam. O rytą sako: Vaikeli, gink jau karves". Blakstienos limpa, patrinu akis ir pradedu dainuoti - ne taip miegas ima. O parginus karves - visos verpiam".
Bene pirmasis jos talentą pastebėjo Kaišiadorių gimnazijos direktorius Domas Kalvelis. Jis ją kvietė į moksleivių vakarones, šventinius renginius. Vieną kartą tokiame renginyje dalyvavo Zenonas Slaviūnas, tuo metu dirbęs Lietuvių tautosakos archyve. Į Kaišiadoris jis važiavo tikriausiai jau žinodamas apie O. Grigaliūnienę, nes stud. Alkovikas jau buvo užrašęs 270 jos dainų, kurios negalėjo neatkreipti specialistų dėmesio. Z. Slaviūnas ją pasikvietė į Kauną. Ten jam ir J. Čiurlionytei O. Grigaliūnienė dainavo tris dienas. Tai buvo, rodos, trisdešimt šeštaisiais. Po to O. Grigaliūnienė dar keliskart buvo kviečiama į Kauną, kur buvo užrašomos jos pasakos, liaudies papročiai. Dainininkė buvo nuvežta ir į Lietuvos radiją. Ten susipažino su Pupų Dėde (P. Biržiu). Koncertavo su juo ir prie mikrofono, ir važinėdama po Lietuvą, buvo atvykusi ir į Kaišiadoris. Pupų Dėdė koncertuoti pakvietė ir dvi O. Grigaliūnienės dukras - Jadvygą (Miliukienę) ir Anastaziją (Bielskienę), kartais smuikeliu čirpino ir sūnus Jonas Grigaliūnas.
1941 O. Grigaliūnienę pakvietė besikuriantis liaudies dainų ir šokių ansamblis (vėliau - Lietuvos" ansamblis), kuriam vadovavo kompozitorius ir dirigentas J. Švedas. O. Grigaliūnienė persikėlė į Vilnių. Ne tik su ansambliu, bet ir viena arba su dukromis dainavo per Lietuvos radiją. Tuo ji pelnytai didžiavosi, neslėpdavo savo džiaugsmo, kad ji vertinama, gerbiama, laukiama, kalbinama.
Dar pora pastraipėlių iš mano pokalbio su O. Grigaliūniene (Į komunizmą", 1967 03 30):
- O kiek maždaug mokate dainų?
- Apie pusketvirto šimto esu padainavusi. Ar jos visos užrašytos, nežinau. Tik girdėjau, kad daug anksčiau užrašytų dainų tekstų per karą dingo. Darbar užrašinėjam iš naujo. Kiek iš viso moku, pati nežinau. Gal pusę tūkstančio, gal ir daugiau. Dainuoju ir dainuoju - ir jų man niekad nepritrūksta. Gaunu laiškų, kvietimų. Iš Vilniaus, Zarasų... Buvau ir Janušonių aštuonmetėje. Toli važiuoti sveikata neleidžia. O visur prašo dainuoti...
- Dabar, atrodo, irgi Vilniuje gyvenate?
- Vilniuje. Tik šeštadieniais į Kaišiadoris pas vaikus atvažiuoju. Vilniuje dainuoju Konservatorijoje, rengiu dainų vakarus. Bet daugiausia laiko praleidžiu Dailės institute. Ten pozuoju. O poilsio valandėlėmis ir dailininkams dainuoju. Sako, tada jiems geriau sekasi tapyti. Aš tikiu, nes ir man dainos visą gyvenimą padėdavo".
O. Grigaliūnienės repertuare vertingiausiomis laikomos rugiapjūtės dainos. Jos dainų yra išspausdinta rinkinuose (J. Čiurlionytė Lietuvių liaudies melodijos" - Tautosakos darbai", 1938, G. Četkauskaitė Dzūkų melodijos", 1981), įrašyta į plokšteles. J. Čiurlionytė savo knygos Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai" pratarmėje, be kitų liaudies dainininkų, kuriems autorė skiria savo darbą, nurodo ir O. Grigaliūnienę. Apie dainininkės gyvenimą ir kūrybą išspausdintas L. Burkšaitienės pasakojimas Nepaprasta biografija" (Aš išdainavau visas daineles", I t. (1985).
Iš mūsų rajono folkloristų daugiausia O. Grigaliūnienės dainų, visokių biografinių pasakojimų užrašęs Aidmantas Bernatonis. Dainininkės 85-osioms gimimo metinėms buvo parengta O. Grigaliūnienės dainų pagrindu folklorinio ansamblio Verpeta" programa. A. Bernatonio pastangomis O. Grigaliūnienei skirti vakarai buvo surengti Palomenės kultūros namuose, Vilniuje (Meno darbuotojų rūmuose) ir kitur.
O. Grigaliūnienė - mūsų krašto pasididžiavimas. Beveik beraštė moteris, nelankiusi jokių mokyklų, visą gyvenimą skurdo smaugiama, savo nepakartojamu talentu sušvito kaip skaisčiausias švyturys, skambiomis dainomis gaivindama mūsų širdis.
Parengta pagal publikaciją:
Laurinavičius J. KAIŠIADORIŲ KRAŠTO ŽMONĖS: 100 BIOGRAFIJŲ. - Kaišiadorys, 2002.