Gudynas Pranas (1900 Gilučiuose - 1929 05 06 Kaune) - LR premjero prof. A. Voldemaro adjutantas, aviacijos kapitonas.
Buvo baigęs Veiverių mokytojų seminariją, studijavo teisę, baigė Aukštųjų karininkų kursų Aviacijos skyrių Kaune. Kaip labai sąžiningas ir pareigingas karininkas buvo paskirtas tuometinio Lietuvos Respublikos premjero ir laikinai einančio užsienio reikalų ministro pareigas prof. Augustino Voldemaro adjutantu.
1929 05 06 prof. A. Voldemaras su žmona Matilda ir mažamečiu sūnėnu, lydimi adjutanto vyr. leitenanto Prano Gudyno ir Krašto apsaugos ministro adjutanto kapitono L. Verbicko, atvažiavo prie Valstybės teatro (dabar - Muzikinis teatras), kur turėjo koncertuoti iš Maskvos atvykęs Aleksandro Glazunovo kvartetas. Voldemaras į koncertą vėlavo, todėl teatro sodelis buvo tuščias. Kai premjeras priartėjo prie teatro, pasigirdo šūviai. Vyr. leit. P. Gudynas iš karto sukniubo, kitas adjutantas su peršautu plaučiu nuskubėjo šūvių pusėn. M. Voldemarienei buvo peršautas paltas ir suknelė, o pats A. Voldemaras liko kulkų nepaliestas. Vėliau išaiškėjo, jog kulka, skirta jam, įstrigo žudiko revolveryje.
Sužeistieji buvo skubiai nuvežti į ligoninę, o vyr. leitenantas P. Gudynas su peršauta galva gulėjo nebegyvas.
Kauniečiai audringai reagavo į šį teroro aktą. Kitą dieną tūkstančiai žmonių susirinko prie Įgulos bažnyčios ir pasmerkė žudikus. A. Voldemarui ir vyr. leit. P. Gudyno šeimai užuojautos telegramas pareiškė ir diplomatinio korpuso nariai. Spaudoje teroristai buvo pavadinti valstybės priešais, kurie siekia destabilizuoti padėtį Lietuvoje.
Minios žmonių į amžinojo poilsio vietą lydėjo žuvusiojo vyr. leitenanto karstą. Prezidentas A. Smetona vyr. leitenantą P. Gudyną po mirties apdovanojo 1-osios rūšies 3 laipsnio Vyčio kryžiumi ir suteikė jam kapitono laispnį. Laidotuvės įvyko Veiverių kapinėse.
Vėliau sąmokslininkai buvo sugauti ir nuteisti. Tai buvo grupė studentų, kurie, prisiskaitę literatūros apie Rusijos narodninkų rengtus pasikėsinimus prieš carą, nutarė surengti tokį pasikėsinimą ir Lietuvoje. Teroristą Vosylių po teismo sušaudė, o jo bendrininkai atsidūrė kalėjime, tačiau 1931, parašę malonės prašymus, buvo paleisti į laisvę. Prof. A. Voldemaras po pasikėsinimo į jį, padidėjus įtampai tarp jo ir LR prezidento A. Smetonos, tais pačiais 1929 atsistatydino.
Įamžinant kapitono P. Gudyno atminimą, prieškario metais pagrindinė vakarinės Kaišiadorių miesto dalies gatvė buvo pavadinta jo vardu (dabar - Gedimino g.). Kauno dienoje" (1999 05 06) išspausdintas V. Skučaitės nuotraukomis iliustruotas pasakojimas Pasikėsinimas į premjerą, arba kapitono žūtis" - kol kas Atgimimo metais vienintelis rašinys spaudoje apie kap. P. Gudyną.
Parengta pagal publikaciją:
Laurinavičius J., KAIŠIADORIŲ KRAŠTO ŽMONĖS: 100 BIOGRAFIJŲ. - Kaišiadorys, 2002.