Jakševičius Vincentas (1873 - 1936 07 Kaišiadoryse) - skulptorius, bažnyčių dekoratorius.
Jis buvo Aleksandro Jakševičiaus (1886-1971 ) brolis, tačiau judviejų likimai pasuko visiškai kita linkme: Aleksandras tapo Kaišiadorių komunistinės organizacijos kūrėju, LKP I suvažiavimo delegatu, o Vincentas - giliai tikinčiuoju, antikomunistu, šventųjų paveikslų tapytoju. Dažnai lankydamasis Kaišiadoryse, A. Jakševičius niekad neprasitarė, kas buvo jo brolis, neaplankė jo kapo (gal ir nežinojo, kad jis Kaišiadoryse palaidotas), kaip ir V. Jakševičius vargu ar žinojo, kad Aleksandras nusivylė savo kurtąja partija, buvo įkalintas.
Keturiolikos metų Vincentas išdrožė caro portretą. Švėkšnos dvarininkui Pliateriui drožinys patiko ir, pasitaikius progai, jis jį perdavė carui. Caras susižavėjo vaiko dirbiniu ir leido tėvams pasirinkti: pinigus, arba leisti vaiką į mokslus, už kuriuos jam nereikės mokėti. Tėvas norėjo pinigų (2000 rublių), nes gyveno skurdžiai, tačiau Vincentas nenusileido: jis pasirinko mokslą ir išvažiavo į Vilnių. Ten jis susipažino su dailės (ypač skulptūros) pradmenimis. Toks pasakojimas apie Vincentą Jakševičių jo giminėje perduodamas iš kartos į kartą.
V. Jakševičius kelis dešimtmečius dirbo kaip bažnyčios dekoratorius. Pastaruoju metu vis labiau domimasi V. Jakševičiaus kūrybiniu palikimu. Jį tyrinėja kaunietė dr. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, medžiagą renka Kaišiadorių muziejus, V. Jakševičiaus giminaitės Nijolė Remeikienė ir Rema Bartkienė. Pastaroji Panevėžio katedros archyve rado dokumentus, kuriuose nurodoma, kad V. Jakševičius, padedamas brolių, 1929-1930 įrengė didįjį altorių, lipdė šventųjų statulas, kapitules, kitus dekoratyvinius elementus. Jam talkino sūnūs Silvanas ir Adomas.
1931-1932 V. Jakševičius darė Kaišiadorių katedros didįjį ir šoninius altorius, šventųjų skulptūras. Jis taip pat padarė vyskupo sostą, stales. Altorių šonuose stovinčias skulptūras lipdė Silvanas, jis taip pat piešė didžiojo altoriaus paveikslus. Visa tai liudija, kad V. Jakševičiaus bei jo sūnų talentas buvo vertinamas, jiems buvo patikimi garbingiausi užsakymai.
Plačiai sklido žinios apie menininkų Jakševičių komandą, apie jų kūrybinį išradingumą, profesionalumą, sugebėjimą išlaikyti darną, kompozicinę architektūros, skulptūros bei tapybos harmoniją, didelį meistriškumą ir greitą darbų atlikimą", - rašė R. Bartkienė Šilutės rajono laikraštyje Šilokarčema" (2001 03 17).
Kun. N. Švogžlys-Milžinas V. Jakševičių buvo pasikvietęs dekoruoti Gegužinės bažnyčios. Jis su sūnumi Adomu tai ir darė. Deja, įrengiant bažnyčios didįjį altorių, Vincentą ištiko širdies smūgis ir jis mirė. Palaidotas 1936 07 26 Kaišiadorių kapinėse. Palaidojimo vieta nežinoma. Beje, Vincentas sveikata nepasižymėjo nuo pat jaunų dienų, sirgo plaučių džiova. Sunkiai išgyveno savo sūnaus Silvano tragišką mirtį 1933. Vincento sūnūs dirbo ne tik tėvo prižiūrimi, bet ir savarankiškai. Žinomiausias Adomo Jakševičiaus (1908-1967) kūrinys mūsų rajone - 1932 sukurtas Laisvės paminklas Žiežmariuose, kuris po karo buvo sugriautas, o 1991 atstatytas.
2001 besidominantys V. Jakševičiumi ir jo šeima buvo susirinkę Kaišiadorių muziejuje, kur aptarė jų kūrybinę veiklą. Veikė jiems skirta paroda. Platų Aldonos Sakalienės iš Šilutės pasakojimą apie Adomą Jakševičių ir jo šeimą išspausdino Kaišiadorių aidai" (2002 07).
Parengta pagal publikaciją:
Laurinavičius J. KAIŠIADORIŲ KRAŠTO ŽMONĖS: 100 BIOGRAFIJŲ. - Kaišiadorys, 2002.