Kavaliauskas Česlovas (1923 07 20 Pumpėnuose - 1997 02 20 Vievyje) - kunigas, Šv. Rašto vertėjas, Kaišiadorių vyskupijos katechetinių kursų vedėjas.
Vaikystę ir jaunystę praleido Kaune. Baigė Aušros" berniukų gimnaziją ir 1941 įstojo į Kunigų seminariją, kurią baigė 1946 ir buvo įšventintas kunigu. Vikaravo Pašvitinio parapijoje.
1950 areštuotas, etapu išvarytas į Norilską, į ypatingojo režimo konclagerį. 1953 05 25 - 06 16 dalyvavo kalinių sukilime, buvo sukilimo komiteto narys. Sukūrė sukilėlių himną:
Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo,
Bunda Vytis galingas, didus:
Mūsų kruviną priesaiką girdi
Šiaurės uolos ir Šiaurės dangus... ir t.t.
Buvo atrinktas į mirtininkų būrį sušaudyti, tačiau suėmus L. Beriją, daliai pasmerktųjų nuosprendžio nespėta įvykdyti, gyvas liko ir kun. Č. Kavaliauskas, tik perkėlė jį į kitą konclagerį - Cholodnoję Kolymos pusiasalyje. Kunigo atsiminimai iš Sibiro Baltojo liūdesio tropikai" paskelbti knygoje Norisko Vyčiai" (1992).
Sugrįžęs į Lietuvą (1956) kurį laiką dar buvo Kauno arkivyskupijoje (Viduklėje, Raseiniuose), bet paskui atsikėlė į Kaišiadorių vyskupiją ir atsidėjo savarankiškoms teologijos studijoms, tik retsykiais eidamas klebono pareigas (pvz., Dubingiuose, Joniškyje (Molėtų r.), o kurį laiką (1966-1967) buvo ir Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleriu. Gilinosi į autentiškus Šv. Rašto tekstus, iš senosios graikų kalbos Kazokiškėse išvertė Naująjį Testamentą, kuris buvo išleistas 1972. Tai vienas didžiausių jo darbų, kuris ryškiu šviesuliu įėjo į Bažnyčios ir į Lietuvos kultūros istoriją. Jis taip pat iš graikų kalbos išvertė Euzebijaus Cerarietis Bažnyčios istorijos" I-VII skyrius, į lietuvių kalbą vertė Vatikano II Susirinkimo dokumentus, redagavo Psalmyną". 1992 išėjo kun. Č. Kavaliausko Trumpas teologijos žodynas" - pirmas autorinis teologijos žodynas mūsų krašto istorijoje. Jau po autoriaus mirties Aidai" išleido kun. Č. Kavaliausko rinktinių straipsnių ir pokalbių knygą Tarp fizikos ir teologijos" (1998). Neteko sutikti lygių kun. Č. Kavaliauskui pagal sisteminės pasaulio sampratos ir jos sąsajų su tikėjimo reikšmingumu gylį" - tvirtina akad. A. Buračas. Kun. Č. Kavaliauskas griežtai rėmėsi A. Einšteino, H. Minkovskio, L. de Broilio, F. Kriko ir kt. XX a. mokslo klasikų bei jų mokinių darbais, nuolat gilinosi į specialiosios ir bendrosios reliatyvumo teorijų, gravitacijos kilmės ir kvantinės mechanikos, informatikos, hipererdvių, chaoso ir pasaulio atsiradimo bei jo evoliucijos problemas, sekė mokslo naujienas".
1996 kun. Č. Kavaliauskas atšventė kunigystės 50-metį. Ta proga jam sveikinimą iš Vatikano atsiuntė Valstybės sekretoriaus pavaduotojas arkiv. J. B. Re.
Tūkstančiams Lietuvos radijo klausytojų jis buvo žinomas iš Mažosios studijos" laidų, kur aiškindavo Šv. Raštą. Dauguma tų įrašų buvo padaryta Kaišiadoryse, kur gyveno Č. Kavaliauskas.
Kun. Č. Kavaliauskas nesirūpino turtais, žemiškomis grožybėmis. Niekada neteko jo matyti prabangiu kostiumu, batais - vis pigūs, paprasti, ilgai nešioti, nuzulintais kampais portfelis, lagaminėlis. Tad jį, beturtį, lengva buvo ir kilnoti iš parapijos į parapiją. Sielovados darbą jis dirbo Vievyje, Stirniuose, Žasliuose, Butrimonyse, Molėtuose, Jiezne, Paparčiuose, Dauguose, Širvintose ir kt. Vievio kapinėse buvo palaidota jo motina, bažnyčios šventoriuje amžinam poilsiui atgulė ir kun. Česlovas.
Pažinojau ir pažįstu Lietuvoje daug gabių kunigų, - nekrologe rašė kun. V. Aliulis, MIC. - Tarp jų yra ir talentingų, bet tik vieną laikau genialiu: Česlovą Kavaliauską. Tai jis mokėjo sparčiai, giliai ir originaliai įsismelkti savo žvilgsniu į daugybę mokslo, tikėjimo ir gyvenimo sričių, užsidegti ir įtaigiai išreikšti, o kartu likti atviras ir kitokiems požiūriams".
Ne visiems buvo lemta suprasti kun. Č. Kavaliauską, netgi jo broliams dvasininkams. Ne visi pripažino jo talentą, ne visi pagarbiai apie jį atsiliepdavo. Tą puikiai suprato ir kun. Česlovas, kartą, prieš išdėstydamas savo poziciją, rašytojui R. Vanagui pareiškęs: Žinau, ji ne visiems patiks, bet ką darysi, kad pas mus dar taip mažai plačiau, giliau mąstančių žmonių, tarp jų ir kunigų?" (Lietuvos rytas", 1997 03 01). Beje, tas savo mintis viešai skelbti kun. Č. Kavaliauskas dėl šventos ramybės" leido tik po savo mirties...
Jautrus buvo neteisybei, klaidinančiai informacijai. 1992 jis Kaišiadorių aidų" redakcijai atsiuntė tokį laišką:
Š.m. kovo 22 d. Suvalkietyje" radau straipsnį, kuriame teigiama, esą aš negaunąs jokios pensijos". Kadangi šie teiginiai užgauna mūsų rajono garbę, esu priverstas viešai paskelbti, kad aš Kaišiadorių rajone tvarkingiausiai gaunu pensiją. Kun. Č. Kavaliauskas. 4232 Žasliai, Vytauto 16".
2002 02 23 Kaišiadorių katedroje iškilmingai paminėtos Č. Kavaliausko 5-osios mirties metinės. Tą pačią dieną buvo pristatyta ir kun. Č. Kavaliausko knyga Priespaudos metais skleidęs Tiesą", kurią sudarė Antanas Mozeris ir Antanas Buračas. Jie ir dalyvavo pristatyme, taip pat vysk. Juozapas Matulaitis, prel. J. Jonys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas A. Lukša, kiti. Sukakties proga žaslietės I. Janonytės atsiminimus Žmogus - dievo partneris" išspausdino XXI amžius" (2002 02 20), beje, pateikdama šiuos kun. Č. Kavaliausko žodžius: Man patinka viskas, kas natūralu, papasta. Iš folgos pasidariau netaisyklingą gaubtuvą lengvai, sienas išklijavau elementoriaus paveikslais, nes man be galo elementorius patinka. Dubingiuose prie klebonijos prisodinau daugybę medžių. Naktimis nemiegodavau, taip man gražu būdavo žiūrėti į medžių viršūnes, ypač mėnesienoje. Kai buvau jaunas, į stiklinę įmerkdavau pakalnutę, bučiuodavau jazminus, negaliu atsigėrėti baltomis lelijomis". Autorė rašo, kad žasliečiai geru žodžiu jį prisimena, noriai dalinasi susitikimuose su juo patirtus įspūdžius.
Parengta pagal publikaciją:
Laurinavičius J. KAIŠIADORIŲ KRAŠTO ŽMONĖS: 100 BIOGRAFIJŲ. - Kaišiadorys, 2002.