Šocikas Algirdas (1928 05 14 Žaliame Ostempe, Kaišiadorių sen.) - boksininkas, bokso treneris.
Tai vienas garsiausių Lietuvos sportininkų, kilusių iš Kaišiadorių rajono. Jis buvęs daugkartinis Lietuvos (1947-1948, 1951-1953, 1956), Pabaltijo (1948, 1950, 1952), tarptautinių studentų žaidynių (1948, 1959), TSRS (1950-1954, 1956), Europos (1953, 1955) sunkiojo svorio bokso čempionas. Helsinkio olimpinių žaidynių dalyvis. Pasižymėjo tobula technika, džentelmeniškumu ringe. Tarybų valdžios metais jam buvo suteiktas TSRS nusipelniusio sporto meistro, LTSR nusipelniusio kūno kultūros ir sporto veikėjo, TSRS nusipelniusio trenerio vardai. Dalyvavo 128 kovose, 118 laimėjo (73 kovos - nokautais), iš jų 32 kovos buvo tarptautinėse varžybose (30 laimėjo, iš jų 17 - nokautais). Apdovanotas TOK Fair play diplomu (1955). Nuo 1957 respublikos bokso rinktinės treneris. Jo auklėtiniai R. Tamulis, A. Zurza, J. Juocevičius, N. Jerofėjevas, J. Čepulis. 1975-1977 Kauno Žalgirio" bokso mokyklos vyr. treneris. Nuo 1978 dėstė Kūno kultūros institute, docentas.
Išleidęs knygas Sporto taisyklės ir sportinės aistros" (su K. Andziuliu, 1964), Ringe ir už jo" (1966), Ketvirtasis raundas" (rusų k., Maskvoje, 1974, lietuvių kalba Vilniuje, 1984), taip pat yra kelių metodinių leidinių autorius ir bendraautoris: Pradedančiųjų boksininkų mokymo metodika", Bokso taktika" ir kt. 1961 Vilniuje išleista V. Ogurenkovo ir S. Vaintraubo knyga Šocikas ringe".
A. Šocikas - tai ištisa epocha Lietuvos bokse. Kaip dabar A. Saboniu gėrisi Lietuva, taip pokario metais gėrėjosi sunkiasvoriu boksininku A. Šociku. Anais laikais taip ir buvo sakoma: Lietuva - tai boksas. O boksas - tai Šocikas". Kaip dar neseniai amžini varžovai" buvo Kauno Žalgiris" ir Maskvos CSKA, taip anais laikais amžini varžovai" buvo maskvietis Nikolajus Koroliovas ir kaunietis Algirdas Šocikas. Šocikas sutriuškino Koroliovą. Neįtikėtina, fantastiška! Kažkokio" Kauno vaikigalis" sutratino nenugalimą rusų galiūną! A. Šociko smūgiai ringe stulbino bokso pasaulį, o sportininko elgesys buvo korektiškumo etalonu.
Kaip žmogus žiūri į save, į kitus, kai jau pasiektos išsvajotosios sporto viršūnes, kai esi garsus, žinomas pasaulyje? Ar jis jaučiasi laimingas? A. Šocikas knygoje Ketvirtasis raundas" taip rašo:
Atsakau, kad laimingas. Kartais girdžiu žmogų sakant, jog jis gimęs blogu metu. Būtų gimęs kitu laiku, tai tada... O kas tada? Tas pats! Žmogus pats yra savo likimo šeimininkas, ir tik pats (...). Mano kelias buvo sunkus. Labai sunkus. Kiekvieną rožę pasiėmiau eidamas per dyglius. (...) Aš laimingas, kad turiu tokią puikią gyvenimo draugę (Aldoną - J. L.), kad dorais žmonėmis užauginome abu sūnus (Raimondą, 1950 ir Gintautą 1955 - J. L.). (...) Į žmones niekada nereikia žiūrėti pro juodus akinius arba iš aukšto. Ne titulai, ne vardai svarbiausia, o žmogiškumas".
Ilgas A. Šociko gyvenimo kelias patvirtino šių jo principų teisingumą. Jis visur gerbiamas, turi daug draugų. Lig šiol dažnokai skiriamas vyriausiuoju teisėju įvairiuose bokso turnyruose, kur jam smagu sutikti ne vieną buvusį ringo varžovą, o dar labiau - buvusių savo auklėtinių.
Šociko tėvas mūsų rajone dirbo miškininku, jo kontora buvo Būdos vienkiemyje. Dabar tos kontoros tenai nėra.
1997 A. Šocikui suteiktas Kauno m. Garbės piliečio vardas. Kaune kasmet rengiami tarptautiniai bokso turnyrai A. Šociko taurei laimėti. Palaiko ryšius su Kaišiadorių rajono sporto visuomene. Ypač buvo įspūdingas jo susitikimas rajono kultūros namuose 1968, Žasliuose 2001 06 07. A. Šocikas yra J. Laurinavičiaus ir P. Gumbio knygos Žasliečiai sportuoja" (2002) recenzentas.
Parengta pagal publikaciją:
Laurinavičius J. KAIŠIADORIŲ KRAŠTO ŽMONĖS: 100 BIOGRAFIJŲ. - Kaišiadorys, 2002.
)