Čaplikas Juozapas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kunigas Juozapas Čaplikas
Vievio bažnyčia ir jos kunigai. Juozapas Čaplikas tuo metu buvo Vievio altarista. Vinjetė iš albumo „Kaišiadorių vyskupija. 1957“.

Čaplikas Juozapas (1876 m. sausio 20 d. Samūniškių k., Merkinės valsč. - 1961 m. gegužės 28 d. Paakmenės k., Varėnos r., palaidotas Akmens bažnyčios šventoriuje) - kanauninkas, tautosakos rinkėjas ir skelbėjas.

Mokėsi Merkinėje, 1893 m. Suvalkų gimnazijoje baigė keturias klases. 1895-1899 m. mokėsi Vilniaus dvasinėje seminarijoje. Per atostogas rinko tautosaką, kurią J. Šimtakojo slapyvardžiu išleido Amerikoje 1899 m. („Trakiečių dzūkų dainos“). Kunigu įšventintas 1899 m.

Turinys

Pagrindiniai gyvenimo faktai

1899-1900 m. – Žiežmarių vikaras (šešis mėnesius). Žiežmariuose sužadino lietuvybę.

1900-1901 m. - Valkininkų vikaras (tuo pat metu buvo ir Onuškio bažnyčios administratorius).

1901-1903 m. – Ivjos (Ašmenos apskr.) vikaras.

1903-1905 m. – Sidros (Baltarusija) klebonas.

1905-1910 m. – Perlojos klebonas. Ruošė „daraktorius“.

1910-1913 m. – Darsūniškio klebonas. Suremontavo vargšų prieglaudą, mūrines šventoriaus ir parapijos kapinių tvoras, perdažė bažnyčią.

1913-1915 m. – Videniškių klebonas.

1915-1920 m. – karo metu buvo pasitraukęs nuo kunigystės; didžiąją dalį to laikotarpio praleido pasitraukęs į Rusiją.

1920-1929 m. – Dusmenų klebonas.

1929-1948 m. – Kazokiškių klebonas. Išdekoravo bažnyčios vidų, pastatė varpinę, įsteigė naujas kapines.

1948-1955 m. – praleido Sibiro lageriuose.

1955-1956 m. – Bobriškio klebonas.

1956-1959 m. – Vievio altarista.

1956 m. vyskupas Teofilius Matulionis suteikė jam garbės kanauninko titulą.

1959-1961 m. – Akmens klebonas.

Autobiografija

„Aš kun. Juozas Čaplikas esu gimęs 1876 m. sausio 8 d. Samuniškių kaime Merkinės valsčiaus ir parapijos. Apie 1883 m. su tėvais persikėlėm gyventi į Ryliškių km. tos pačios parapijos. Mokslus ėjau pirmiausia pas kaimo „daraktorių“, paskui Merkinės liaudies mokykloje, o paskui Suvalkų gimnazijoj, kurios keturias klases baigiau 1893 m. Į kunigų seminariją Vilniuje įstojau 1895 m. rudenį. Seminarijos keturis kursus baigiau 1899 m. ir tais pačiais metais VII-16 d. buvau įšventintas į kunigus. Vikaru buvau pirmiausia Žiežmariuose, paskui Valkininke ir Ivjoje Ašmenos apskr. Iki D. karo klebonavau Sidroj (Sokolkos apskr.), Perlojoje, Darsūniškyje, Videniškėje. 1915 metais D. Karo metu nuo parapijos buvau atsisakęs ir taip išbuvau iki 1920 m. D. karo metu buvau Rusijoje. Iš Rusijos 1917 m. sugrįžęs Ryliškiuose, tėviškėje stačiau koplyčią, prie kurios paskui liko įkurta Ryliškių parapija. Ryliškių koplyčios statymas apart tikibinės reikšmės turėjo drauge ir politinę. Daknys lenkas, padedamas Vilniaus lenkų, statė koplyčią Rinkavoj, kurioj gretim su lietuvių kalba buvo įvesta ir lenkų kalba. Man tada reikėjo Daknius nukonkuruot, ką man ir pasisekė, nors kliūčių buvo labai daug. 1920 m. Rugsėjo 29 d. buvau paskirtas klebonu į Dusmenis. 1929 m. Spaliu mėn. buvau perkeltas į Kazokiškes, kur vyskupo įsakimu buvo įvesta lietuvių kalba po šimtmečių. Čia reik kartais kariauti su lenkuojančiais lietuviais (lenkais), kurie yra kurstomi vadais iš Vilniaus.

Mano darbas ir jo reikšme del Lietuvos. Mano darbo ir gyvenimo pažymys labai reikšmingas – man tenka but daugelio darbų, dalykų – pradžia. Aš kokią ideją ar kokį darbą pradedu ir vykstu toliau. Mano pradetas darbas vystos, [neįsk. žodis] yra varomas jau kitų. Besirengdamas įstot į seminariją gaudavau iš Seinų seminarijos klerikų lietuviškus laikraščius. Pats susipratau lietuvis esąs ir tą tiesą skiepijau kitiems. Susirašinėjau su Šliaku (Stagaru), kuriam rašydavau korespondencijas ir su jo pagalba Gudakiemio kaime Merkinės par. liko suorganizuota knygų gabenimo stotis: Kudarauskas gabeno lietuviškas knygas ir toliau pardavinėdavo. Surinkau 100 dainų, kurios liko išleistos Amerikoj „Trakečių dzukų dainos“. Mano eimas į mokslus Merkines parapijai ir aplinkiniams lietuviams buvo didele naujiena! Lig šio buvo manoma, kad kad mokytis galėjo tiktai ponelis-dvarininkas, tačiau jokiu budu – kaimiečiai. Visų žiureta in mane sn žingeidumu. Kas išmanes išeis. Aš budavau objektu kalbų ir ginčių. Man pasiekus savo tikslą pradeta ir daugelio kitų į mokslus eit, jų tarpe ir Vinco Krėvės. Klebonaudamas Perlojoje suorganizavau daraktorkoms „mokyklą“: pats mergaites mokinau ir jas siusdavau i kaimus mokyti vaikų; tuomet panašiai darydavo Marcinkonyse kun. Alfonsas Petrulis, Nemunaityj kun. Feliksas Baltuška ir Valkininke kun. Aleksas Racevičius. Kaimuose steigdavau mokyklas per daraktorkas ir budamas Darsūniškėje.

Anksčiau esu pasakęs: „man tenka but daugelio darbų – dalykų pradžia“. Dabar tenka nurodyt mano pradetų darbų, dalykų išsivystimą ir [neįsk. žodis] juose ano vaidmuo: 1) aš gimnazijoj buvau „paliakas“, jau mano giminaičiai lietuviai. 2) Mano brolis Jurgis skaitydavo nuo manes gautas knygas, Lietuvos ikurimu metu jis buvo Ryliškių šaulių burio vadas ir gine Merkinę nuo lenkų. 3) Mano auklėtinis Julius Čaplikas (padejau jam į mokslus eit.), Lietuvos atgimimo metu buvo savanoris karininkas, pulkininkas... 4) Gudakiemio kaimas dave Lietuvai 16 savanorių. 5) Perloječiai šauliai, garsingi savo kovomis su lenkais, tai mano mokiniai. 6) Ryliškiuose prie mano pastangomis įkurtos koplyčios liko įkurta parapija. 7) Aš pirmas praminiau Merkines parapijai – lietuviams į mokslą taką; paskui Merkines parapija dave daug Lietuvai mokytų žmoniu. Nors tame dalyke ne mano nuopelnas tačiau visgi ir tas yra tiesa: jai aš nebučiau ejęs į mokslus, nebutu eję į mokslus ir daugelis kitų. Žodžiu man reikejo pramint taką į mokslą del daugelio Merkinečių.“

Šaltiniai

  • Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. F. 12-2822. L. 1. Kazokiškių klebono Juozo Čapliko raštas Lietuvių enciklopedijos redakcijai. 1936 m. spalio 14 d.; L. 2, 3. Kun. Juozo Čapliko autobiografija. Kazokiškės, 1936 m. liepos 15 d.

Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 77;
  • Kiškis S. Kristaus pašauktieji. - Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1996. - P. 145, 146.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos