Čiviškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čiviškių kaimas (Cziwiszki, dešinėje) ir apylinkės. Kairėje pažymėtas ir Čiviškių užusienis (žr. Mažosios Čiviškės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Tvarkoma Prakusos upelio pralaida po Vilniaus-Kauno geležinkeliu ties Čiviškių kaimu. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.
Pralaidos sienos fragmentas. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.

Čiviškės (Civiškės), kaimas Paparčių seniūnijoje, 8 km į pietvakarius nuo Paparčių, 15 km į pietryčius nuo Kaišiadorių, vakaruose ribojasi su Karsakų mišku, rytuose - su Čiviškių mišku (163 ha). Per Čiviškes teka Prakusa. Ribojasi su geležinkeliu Vilnius-Kaunas. Yra kapinės.

Turinys

Istorija

Čiviškės minimos 1739 m. Žaslių parapijos krikšto metrikų knygoje. 1795 m. Čiviškės priklausė Gabriliavos palivarkui, kur 3 sodybose gyveno 22 gyventojai. Ankstesnė vietovardžio forma - Civiškės (1923, 1939, 1959 m. - Civiškės). Nuo 1974 m. įsigalėjo dabartinė vietovardžio forma, kuri pirmą kartą buvo paminėta 1937 m. Apie 1860 m. čia gyveno 58 gyventojai katalikai. Tuo metu Čiviškės priklausė Vincento Matusevičiaus Gabriliavos dvarui. 1883 m. Vilniaus gubernatorius persiuntė Žaslių parapijos 4 kaimų, tarp jų ir Čiviškių, parapijiečių prašymą, kad Žaslių bažnyčios vikarui Aleksandrui Burbai leistų laikyti lietuviškas pamaldas. Žinoma, kad 1884 m. Čiviškių dailidė Juozas Mastauskas (gimęs apie 1865 m.), M. Jankaus - Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo - padedamas, prenumeravo laikraštį „Aušra“ ir už tai Vilniaus generalgubernatoriaus buvo nubaustas 10 rublių bauda. 1897 m. minimos dvejos Čiviškės - kaimas ir užusienis, vėliau tapęs Civiškių Mažųjų kaimu. Tarp jų buvo 1 varsto atstumas. Kaime gyveno 79 gyventojai, buvo 66 dešimtinės žemės. Pirmojo pasaulinio karo metu (1915) sudegė 10 pirkių (iš 12). 1923 m. kaime buvo 12 sodybų ir 77 gyventojai. 1928 m. skirstant į vienkiemius, Čiviškėms buvo priskirtas žemės sklypas iš Vincentpolio ir Bernardinkos palivarkų; kaimo plotas nuo 164,66 ha padidėjo iki 176,76 ha. V. Kumeliauskas tuo metu buvo didžiausio sklypo (19,18 ha) savininkas. 3 dešimtmetyje čia labiausiai paplitusios Levicko ir Kumeliausko pavardės. 1931 m. Čiviškėse buvo 17 sodybų ir 175,74 ha žemės. 1944 m. spalio 29 d. NKVD susekė Žaslių valsčiuje veikusį partizanų būrį. Būrio vadas J. Aleksandravičius (gimęs 1917 m. Čiviškėse, slapyvardis Piratas), akcijos metu žuvo. Suimta 15 partizanų (iš jų 11 - Čiviškių gyventojai). 1945 m. rugpjūčio viduryje 13 partizanų būrys atėjo į kaimo gyventojo Mastausko sodybą. Tuo metu keliu pro šalį važiavo 12 „liaudies gynėjų“. Susišaudymo metu 11 „gynėjų“ žuvo, 1 pavyko pabėgti. Atvykus sunkvežimiams su rusų kareiviais, partizanai atsitraukė. Keršydami kareiviai artimiausiose Čiviškių sodybose suėmė ir nušovė Sakalinską, Verbų ir Bulacką.

1945-1948 m. žuvo 3 partizanai iš Čiviškių, 16 įkalinta. 1948-1951 m. ištremta 12 Čiviškių gyventojų, 1947 m. kaime buvo 14 sodybų, 64 gyventojai. Tiek pat sodybų buvo ir 1976 m., tačiau 2000 m. liko tik 4 sodybos, kuriose gyveno 4 gyventojai.

Iš Čiviškių kilęs SSRS nusipelnęs treneris Alfredas Levickas, kuris išugdė garsų Lietuvos sportininką boksininką Daną Pozniaką.

Vietovardžiai

Kaugonių pradžios mokyklos mokytoja Angelė Kindurytė 1936 m. kovo mėnesį užrašė Civiškių kaimo vietovardžius.

Degimai – ariamos žemė ir pieva. Llyguma, juodžemis. Apie 20 ha dydžio. Pietinėje pusėje, prie Buivūnų kaimo.

Balsupys – ariamas kalnelis. Smėlis, trikampio formos, 40 ha dydžio. Šiaurinėje pusėje, prie Krečiūnų kaimo.

Velėklos – ariama žemė ir pievos. Lyguma, juodžemis, 30 ha dydžio. Vakarų pusėje, prie Cineikų kaimo.

Prakusa (Prakūsa) – upeliukas. Teka iš šiaurės į pietus ir įteka į Ilgio ežerą.

Šefarnia – ariama žemė ir pieva. Lyguma, juodžemis. Pietų pusėje, prie Skynimo kaimo.

Gilučių pradžios mokyklos mokytoja Valė Belazaraitė 1936 m. liepos mėnesį užrašė Civiškių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Kazys Mastauskas, gimęs tame pačiame kaime.

Matusevičiaus arba Gabrieliavos miškas – miškas. Juodžemis, 50 ha dydžio. 1 km rytus nuo kaimo.

Dainavos miškas – miškas. Smėlėta, durpinga žemė. 200 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo kaimo.

Čigonka (vietos tarme Cigonka) – pieva. Durpėta žemė. 0,5 km į rytus nuo kaimo.

Daržų raistas – šlapia pieva. Durpėta žemė. 6 ha dydžio. 0,25 km į šiaurę nuo kaimo.

Velėklės pieva (vietos tarme Velėklos pieva) – šlapia pieva. Durpėta žemė. 4 ha dydžio. Prieina prie kaimo iš šiaurės.

Kamša – ariama žemė. Juodžemis, molis. 0,5 ha dydžio. 0,25 km į rytus nuo kaimo.

Užupis (vietos tarme Užiupys) – pieva. Juodžemis, 0,5 ha dydžio. 0,25 km į rytus nuo kaimo.

Repesčia (vietos tarme Repestis) – šlapia pieva. Juodžemis, 0,25 ha dydžio. 0,25 km į pietus nuo kaimo.

Balsupys – pelkėtas miškas. Durpėta žemė. 8 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę nuo kaimo.

Draučiunka – pieva. Juodžemis, 0,5 ha dydžio. 1/3 km nuo kaimo į rytus.

Pakalnės pieva – dirva. Smėlėta žemė, 2 ha dydžio. 0,25 km į šiaurę nuo kaimo.

Kalitka (vietos tarme Kalitkas) – miškas. Juodžemis, 4 ha dydžio. 0,25 km į šiaurę nuo kaimo.

Dziekcernė – ariama žemė. Juodžemis, molis, 2 ha dydžio. 0,25 km nuo kaimo į šiaurę. „Seniau ten degutą degdavo”.

Klėtka (vietos tarme Kletka) – ariama žemė. Juodžemis, molis, 0,5 ha dydžio. 0,25 km į šiaurę nuo kaimo.

Židamiškis – pieva. Juodžemis, 0,5 ha dydžio. Šalia Klėtkos.

Didelė pieva (vietos tarme Didela pieva) – pieva. Juodžemis, 1 ha dydžio. 0,5 km į vakarus nuo kaimo.

Degimo raistas – miškas. Durpinga žemė, 2 ha dydžio. 1/3 km į vakarus nuo kaimo.

Vuodos raistas – miškas. Durpinga žemė, 4 ha dydžio. 1/3 km į vakarus nuo kaimo.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 178-179.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos