Šablonas:Atsitiktinis straipsnis

(Skirtumai tarp versijų)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Tadaravos_vandens_malūnas_1991_m..jpg|340px|thumb|center|Tadaravos vandens malūnas - lentpjūvė. 1991 m. K. Laužadžio nuotr. KšM.]]
 
  
'''[[Tadaravos vandens malūnas-lentpjūvė|Tadaravos vandens malūnas-lentpjūvė]]''' buvo [[Kruonio seniūnija|Kruonio seniūnijoje]], [[Tadarava (Kruonio seniūnija)|Tadaravos kaime]], ant [[Strėva|Strėvos upės]] kranto. Iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė caro armijos pulkininkui Polencui. Per karą savininkas žuvo, o  malūnas sudegė 1915 m. per čia vyksuį mūšį. Po karo atstatytas malūnas atiteko caro armijos pulkininkui Iljasevičiui. Pastarasis malūną nuomojo vokiečiams Kvantams. Šie 1930 m. malūne įrengė vokišką vandens turbiną, 1932 m. - valcus. 1938 m. prie girnų prijungtas vieno cilindro angliškas variklis, kadangi Strėvoje kartais pritrūkdavo vandens turbinai sukti.
+
 
Sovietmečiu malūnas buvo nacionalizuotas ir atiteko [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]] pramkombinatui. Šalia malūno buvo įrengta lentpjūvė, kurioje buvo gaminami gontai.1953 m. Pramkombinatas planavo pagaminti 200 tūkstančių vienetų gontų. 1991 m. rugsėjo 24 d. [[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių rajono]] tarybos sesijoje Tadaravos malūnas-lentpjūvė su malūnininko namu buvo paskelbtas vietinės reikšmės architektūros paminklu. 1996 m. kovo 18 d. kilusio gaisro metu malūnas sudegė. Iki gaisro Tadaravos vandens malūnas buvo geriausiai išsilaikęs technikos paminklas [[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių rajone]].
+
[[Vaizdas:Palomenė_1911_m._žemėlapyje.jpg|340px|thumb|center|Palomenė (''Polomień'') ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).]]
[[Vaizdas:Tadaravos malūnas 2003 m..jpg|340px|thumb|center|Sudegusio vandens malūno-lentpjūvės sienos 2003 m.]]
+
 
[[Vaizdas:Tadaravos malūnininko gyv. namas. 2003 m..jpg|340px|thumb|center|Malūnininko gyvenamasis namas 2003 m.]]
+
 
 +
'''Palomenė''', kaimas, seniūnijos centras, 9 km į šiaurę nuo [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]]. Per Palomenę teka [[Lomena]], Neries kairysis intakas, o į [[Lomena|Lomeną]] įteka Živinta. Eina kelias [[Kaišiadorys]]-Jonava. Palomenėje yra du tvenkiniai, per kuriuos į [[Lomena|Lomeną]] teka Vertimas (apie 1 km ilgio). Kaime, [[Lomena|Lomenos]] pakrantėje, yra rastas mezolito laikų radinys - raginis kaltelis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąraše minimas Palomenskio (Palomenės) dvaras netoli [[Žiežmariai|Žiežmarių]]. 1590 m. Navasodų kuopinio susirinkimo centrui priskirtas Palomenės dvaras, priklausęs Kasparui ir Juozapui Polamenskiams. Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejuje saugomas 1625 m. rašytas Palomenės dvaro valstiečių susitarimas su kaimyninio dvaro valstiečiais dėl pono Palomenskio turto pasidalijimo. Valstiečiai apiplėšė savo poną ir nutarė pasidalinti jo turtą.1795 m. Palomenės palivarkas su 1 sodyba ir 9 gyventojais priklausė M. Zaleskiui. Šalia palivarko buvo bajorkaimis su 6 sodybomis ir 43 gyventojai. Tuo metu Palomenėje gyveno 5 asmenų čigonų šeima. 1843 m. M. Zaleskis Palomenės dvarą pardavė K. Žilinskiui. Vykdydamas 1863 m. sukilimo vadovybės manifestą, 1863 m. vasario 28 d. Trakų apskrities viršininko padėjėjas T. Gregotovičius Palomenės dvaro savininkui A. Žilinskiui įsakė nedelsiant perduoti dvare gyvenantiems valstiečiams žemės sklypus jų asmeninėn nuosavybėn be jokio atlyginimo ar kitokių buvusių baudžiauninkų įsipareigojimų. Caro kareiviai dvare rado sukilėlių aktą ir už tai A. Žilinskį nubaudė 3 mėnesius kalėti, jo dvaras buvo sekvestruotas. 1863 m. vasario 26 d. į Palomenę atvyko apie 200 sukilėlių, ginkluotų šautuvais, kardais ir pistoletais, būrys. Jų persekioti buvo pasiųstas šaulių ir kazokų būrys. Tų metų liepos 11 d. prie Palomenės susikovė I. Pasierbskio vadovaujamas sukilėlių būrys su pulkininko Tisdelio vadovaujamu 3 kuopų daliniu. Sukilėliai buvo priversti trauktis. 1863 m. sukilime dalyvavo Palomenės gyventojas F. Sedleckis ir J. Vaicekauskas. Apie 1860 m. dvare gyveno 36 gyventojai katalikai, bajorkaimyje - 39 gyventojai katalikai. 1897 m. dvare buvo 115 gyventojų ir 346 dešimtinės žemės, bajorkaimyje - 48 gyventojai ir 300 dešimtinių žemės. 1909 m. minimos trys gyvenvietės Palomenės vardu - kaimas (16 sodybų, 106 gyventojai katalikai), dvaras (7 sodybos, 34 gyventojai katalikai) ir palivarkas (2 sodybos, 12 gyventojų katalikų). 1915 m. įkurta Palomenės parapija. 1923 m. minimos trys gyvenamosios vietovės Palomenės pavadinimu: bažnytkaimis (1 sodyba, 9 gyventojai), kaimas (21 sodyba, 165 gyventojai) ir dvaras (1 sodyba, 26 gyventojai). 1925 m. buvo išparceliuotas T. Javarausko įpėdiniams priklausęs Palomenės dvaras (203,03 ha žemės). 1931 m. kaime buvo 21 sodyba ir 413,3 ha žemės, dvare - 6 sodybos ir 106,24 ha žemės, bažnytkaimyje - 1 sodyba ir 12,25 ha žemės. 1937 m. kaime gyveno 176 gyventojai katalikai, dvare - 11 gyventojų katalikų, klebonijoje - 8 gyventojai katalikai.
 +
1941 m. birželio 24 d. NKVD kareiviai nužudė Palomenės kleboną [[Tutinas Jonas|Joną Tutiną]], vargonininką P. Ivanauską ir jo žmoną. Klebonas palaidotas bažnyčios šventoriuje. 1948 m. įkalintas partizanas P. Jaromskas. 1941-1948 m. įkalinta 11 gyventojų. 1945-1949 m. ištremta 16 gyventojų. 1947 m. kaime buvo 35 sodybos, 194 gyventojai, 2000 m. - 146 sodybos, 352 gyventojai. Buvęs dvaras sunaikintas, išlikęs vienas medis. Kaime yra kapinės.
 +
 
 +
1915-1916 mokslo metais Palomenės mokykloje mokėsi 21 mokinys. 1917 m. mokiniai suvaidino pjesę „Į mokyklą“. 1915-1917 m. Palomenės mokykloje mokytojavo poetas [[Kirša Faustas|Faustas Kirša]]. Vakarais organizuodavo kursus suaugusiems. Čia baigė ruošti pirmąjį savo eilėraščių rinkinį „Verpetai”, išleistą 1918 metais. 1938 m. sausio 1 d. Palomenės pradžios mokykloje mokėsi 82 mokiniai. Antrojo pasaulinio karo metu mokykla sudegė. 1957-1958 mokslo metais Palomenės septynmetėje mokykloje mokėsi 160 mokinių. 1957 m. minima biblioteka.
 +
 
 +
1966 m. Palomenės aštuonmetę mokyklą baigė V. Tetenskas – Lietuvos nusipelnęs artistas, Klaipėdos konservatorijos (dabar - universiteto) liaudies muzikos katedros vedėjas, docentas.
 +
 
 +
Palomenėje yra [[Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir varpinė]].
 +
[[Vaizdas:Palomenė 1931 m. žemėlapyje.JPG|340px|thumb|center|Palomenės kaimas ir dvaras 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.]]

19:46, 3 spalio 2014 versija


Palomenė (Polomień) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).


Palomenė, kaimas, seniūnijos centras, 9 km į šiaurę nuo Kaišiadorių. Per Palomenę teka Lomena, Neries kairysis intakas, o į Lomeną įteka Živinta. Eina kelias Kaišiadorys-Jonava. Palomenėje yra du tvenkiniai, per kuriuos į Lomeną teka Vertimas (apie 1 km ilgio). Kaime, Lomenos pakrantėje, yra rastas mezolito laikų radinys - raginis kaltelis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąraše minimas Palomenskio (Palomenės) dvaras netoli Žiežmarių. 1590 m. Navasodų kuopinio susirinkimo centrui priskirtas Palomenės dvaras, priklausęs Kasparui ir Juozapui Polamenskiams. Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejuje saugomas 1625 m. rašytas Palomenės dvaro valstiečių susitarimas su kaimyninio dvaro valstiečiais dėl pono Palomenskio turto pasidalijimo. Valstiečiai apiplėšė savo poną ir nutarė pasidalinti jo turtą.1795 m. Palomenės palivarkas su 1 sodyba ir 9 gyventojais priklausė M. Zaleskiui. Šalia palivarko buvo bajorkaimis su 6 sodybomis ir 43 gyventojai. Tuo metu Palomenėje gyveno 5 asmenų čigonų šeima. 1843 m. M. Zaleskis Palomenės dvarą pardavė K. Žilinskiui. Vykdydamas 1863 m. sukilimo vadovybės manifestą, 1863 m. vasario 28 d. Trakų apskrities viršininko padėjėjas T. Gregotovičius Palomenės dvaro savininkui A. Žilinskiui įsakė nedelsiant perduoti dvare gyvenantiems valstiečiams žemės sklypus jų asmeninėn nuosavybėn be jokio atlyginimo ar kitokių buvusių baudžiauninkų įsipareigojimų. Caro kareiviai dvare rado sukilėlių aktą ir už tai A. Žilinskį nubaudė 3 mėnesius kalėti, jo dvaras buvo sekvestruotas. 1863 m. vasario 26 d. į Palomenę atvyko apie 200 sukilėlių, ginkluotų šautuvais, kardais ir pistoletais, būrys. Jų persekioti buvo pasiųstas šaulių ir kazokų būrys. Tų metų liepos 11 d. prie Palomenės susikovė I. Pasierbskio vadovaujamas sukilėlių būrys su pulkininko Tisdelio vadovaujamu 3 kuopų daliniu. Sukilėliai buvo priversti trauktis. 1863 m. sukilime dalyvavo Palomenės gyventojas F. Sedleckis ir J. Vaicekauskas. Apie 1860 m. dvare gyveno 36 gyventojai katalikai, bajorkaimyje - 39 gyventojai katalikai. 1897 m. dvare buvo 115 gyventojų ir 346 dešimtinės žemės, bajorkaimyje - 48 gyventojai ir 300 dešimtinių žemės. 1909 m. minimos trys gyvenvietės Palomenės vardu - kaimas (16 sodybų, 106 gyventojai katalikai), dvaras (7 sodybos, 34 gyventojai katalikai) ir palivarkas (2 sodybos, 12 gyventojų katalikų). 1915 m. įkurta Palomenės parapija. 1923 m. minimos trys gyvenamosios vietovės Palomenės pavadinimu: bažnytkaimis (1 sodyba, 9 gyventojai), kaimas (21 sodyba, 165 gyventojai) ir dvaras (1 sodyba, 26 gyventojai). 1925 m. buvo išparceliuotas T. Javarausko įpėdiniams priklausęs Palomenės dvaras (203,03 ha žemės). 1931 m. kaime buvo 21 sodyba ir 413,3 ha žemės, dvare - 6 sodybos ir 106,24 ha žemės, bažnytkaimyje - 1 sodyba ir 12,25 ha žemės. 1937 m. kaime gyveno 176 gyventojai katalikai, dvare - 11 gyventojų katalikų, klebonijoje - 8 gyventojai katalikai. 1941 m. birželio 24 d. NKVD kareiviai nužudė Palomenės kleboną Joną Tutiną, vargonininką P. Ivanauską ir jo žmoną. Klebonas palaidotas bažnyčios šventoriuje. 1948 m. įkalintas partizanas P. Jaromskas. 1941-1948 m. įkalinta 11 gyventojų. 1945-1949 m. ištremta 16 gyventojų. 1947 m. kaime buvo 35 sodybos, 194 gyventojai, 2000 m. - 146 sodybos, 352 gyventojai. Buvęs dvaras sunaikintas, išlikęs vienas medis. Kaime yra kapinės.

1915-1916 mokslo metais Palomenės mokykloje mokėsi 21 mokinys. 1917 m. mokiniai suvaidino pjesę „Į mokyklą“. 1915-1917 m. Palomenės mokykloje mokytojavo poetas Faustas Kirša. Vakarais organizuodavo kursus suaugusiems. Čia baigė ruošti pirmąjį savo eilėraščių rinkinį „Verpetai”, išleistą 1918 metais. 1938 m. sausio 1 d. Palomenės pradžios mokykloje mokėsi 82 mokiniai. Antrojo pasaulinio karo metu mokykla sudegė. 1957-1958 mokslo metais Palomenės septynmetėje mokykloje mokėsi 160 mokinių. 1957 m. minima biblioteka.

1966 m. Palomenės aštuonmetę mokyklą baigė V. Tetenskas – Lietuvos nusipelnęs artistas, Klaipėdos konservatorijos (dabar - universiteto) liaudies muzikos katedros vedėjas, docentas.

Palomenėje yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir varpinė.

Palomenės kaimas ir dvaras 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos