Šablonas:Savaitės straipsnis

(Skirtumai tarp versijų)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Trys_karaliai_Kruonis.jpg|340px|thumb|center|Trijų karalių persirengėliai, apie 1930 m. Kruonis. KšM]]
 
  
'''Trys karaliai''' - sausio 6 d.
+
[[Vaizdas:Palomenės_bažnyčia_su_varpine_1.JPG|340px|thumb|center|Bažnyčia su varpine. 2011 m. Gustaičio nuotr.]]
Šventė,kuria tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis. Prisimenama evangelinė legenda apie tris išminčius, kurie atėję pasveikinti gimusio Kūdikėlio Jėzaus. Tą dieną bažnyčioje pašventinta kreida ant namų durų užrašomos pirmosios išminčių (Kasparo, Melchioro, Baltazaro) vardų raidės K+M+B, kad saugotų namus nuo piktųjų dvasių, niekadėjų, vagių. Beveik kiekvieną kaimą aplankydavo persirengėliai, vaizduojantys ''Trijų karalių svitą''. Kietaviškių kaime ''eidava keturiese: trys karaliai ir velnias. Velnias būdava apsirengis iš kombinezonų, išsisuodindava ir vaikščiodava. Ateidava, atidarydava juškas, pečiaus durelas – ieškodava, ar nėra velnių. Jei nebūva virš durų užrašyta su kreida K+M+B, trys karaliai patys užrašydava.'' Šis paprotys kai kur gyvavo visą sovietmetį - pavyzdžiui, [[Darsūniškis|Darsūniškyje]]. [[Anglininkai|Anglininkų]], [[Kalviai|Kalvių]], [[Rumšiškės|Rumšiškių]] vyrai išlaikė tradiciją lankyti kiekvieną sodybą, pagiedoti šventų giesmių, pasveikinti naujametinėmis oracijomis. Karalius vedė ''žvaigždė'', lydėjo ''aniuolai'' ir ''velniai''.
+
  
[[Vaizdas:Trys karaliai 2.jpg|340px|thumb|center|[[Trys karaliai|Trijų karalių]] persirengėliai [[Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Darsūniškio]] bažnyčioje. 2013 m. E. Cikanavičiūtės nuotr.]]
+
'''Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia''' yra [[Palomenė|Palomenės kaime]], 8 km į šiaurę nuo [[Kaišiadorys|Kaišiadorių ]]. Medinė. Neoklasicistinė. Palomenės parapija priklauso [[Kaišiadorių vyskupija|Kaišiadorių vyskupijai]].
 +
 
 +
Pirmąją koplyčią virš [[Zaleskiai| Zaleskių]] laidojimo rūsio 1809 m. pastatė Palomenės dvaro savininkas [[Zaleskis Mykolas| Mykolas Zaleskis]]. Kaip pasakojama, ta koplyčia buvo pastatyta tragiško šeimos įvyko atminimui: jo duktė su savo vyru tuoj po vestuvių keldamiesi per [[Neris|Nerį]] nuskendo. 1834 m. vyskupas leido koplyčioje per šv. Velykas, šv. Kalėdas ir Sekmines laikyti šv. Mišias tik tuo atveju, kai apylinkės gyventojai negalės pasiekti savo parapijų bažnyčių. 1840 m. koplyčioje įrengti trys altoriai. XIX a. antroje pusėje (po 1863 m. sukilimo) koplyčia kurį laiką buvo uždaryta. 1877 m. valdžia leido joje laikyti ketverias pamaldas per metus. 1903 m. koplyčia suremontuota. 1915 m. įkurta Palomenės parapija, koplyčia atnaujinta ir išplėsta tapo savarankiška bažnyčia. Naujai parapijai priskirtos artimiausios Gegužinės, Žaslių ir Žiežmarių parapijų gyvenvietės. Pirmasis parapijos klebonas buvo kun. Motiejus Cijūnaitis. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo metu]] (1915 m.) bažnyčioje penkias dienas buvo įsikūrusi vokiečių karo ligoninė. 1916 m. klebonas [[Stasiūnas Juozapas|Juozapas Stasiūnas]] įsteigė parapijos bibliotekėlę.  
 +
1931 m. kun. [[Valavičius Vincentas|Vincentas Valavičius]] Palomenėje surengė [[Novelskis Bronislovas|kun. Bronislovui Novelskiui]] (kilusiam iš [[Palomenė|Palomenės]]) primicijas.
 +
Tremtinys iš Vilniaus [[Tutinas Jonas| Jonas Tutinas]] (g. 1897 m.), Palomenėje klebonavęs nuo 1937 m., 1941 m. birželio 24 d. raudonarmiečių sušaudytas kartu su bažnyčios vargonininku Pranu Ivanausku ir jo žmona Janina Ivanauskiene.
 +
 
 +
Bažnyčia medinė, klasicistinė, gana paprastų liaudiškų formų, stačiakampio plano, su keturių apskritų kolonų portiku ir trikampiu frontonu. Bebokštė. Šventorių juosia medinių statinių tvora. Jame stovi medinė varpinė. Palomenės šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir varpinė – architektūros paminklas.
 +
 
 +
Viduje bažnyčia erdvi, perdengimas plokščias, apvalios kolonos dalija interjerą į tris navas. Dailus interjero puošybinis elementas – presbiterijos ir choro ažūrinės drožinėtos medinės grotelės ir užtvaros.
 +
 
 +
== Meno vertybės ==
 +
[[Vaizdas:Palomenės paveikslas 1.jpg |200px|thumb|center|Paveikslas "Šv. arkangelas Mykolas"]]
 +
Bažnyčioje yra saugomas išskirtinės meninės vertės dailės paminklas – tai didžiajame altoriuje, retabulo vietoje, kabantis titulinis „Šv. Arkangelo Mykolo“ paveikslas. Paveiksle pakiliai įkūnytas pergalingas arkangelo triumfas prieš šėtoną, o scena papildyta bibliniais personažais – Adomu ir Ieva. Nors literatūroje teigiama, kad paveikslo autorius yra dvarininko Mykolo Zaleskio sūnus dailininkas Martynas Zaleskis, tačiau kitais duomenimis, jo autoriumi nurodytas Pranciškus Smuglevičius. Šv. arkangelas Mykolas yra pavaizduotas ir 2010 m. sukurtame [[Palomenės herbas|Palomenės herbe]]. Bažnyčioje išliko ir daugiau vertingų tapybos kūrinių: meistryste ir išraiškos jėga pasižymi baroko stilistikos nežinomo dailininko Šv. Mato evangelisto“ paveikslas (XVIII a.), altorinis profesionalaus vietinio dailininko paveikslas „Pieta“ (XIX a. antrasis ketvirtis), nutapytas sekant italų tapytojo Annibale Carracci kompozicija (1599-1600, Neapolio muziejus). Kenčiančio Jėzaus ikonografiją  papildo vietinio meistro kompozicija „Jėzus prie stulpo“ (XIX a.). Tipologiniu požiūriu vertinga „Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos“ paveikslo kopija, kurią nutapė XX a. pirmame ketvirtyje Vilniuje dirbęs religinių paveikslų tapytojas Stanislovas Gobiata.
 +
Bažnytinį inventorių sudaro keli, veikiausiai iš dvaro patekę krėslai, atspindintys klasicizmo ir bydermejerio madas, taip pat medinės žvakidės su herbais.

19:41, 3 spalio 2014 versija

Bažnyčia su varpine. 2011 m. Gustaičio nuotr.

Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra Palomenės kaime, 8 km į šiaurę nuo Kaišiadorių . Medinė. Neoklasicistinė. Palomenės parapija priklauso Kaišiadorių vyskupijai.

Pirmąją koplyčią virš Zaleskių laidojimo rūsio 1809 m. pastatė Palomenės dvaro savininkas Mykolas Zaleskis. Kaip pasakojama, ta koplyčia buvo pastatyta tragiško šeimos įvyko atminimui: jo duktė su savo vyru tuoj po vestuvių keldamiesi per Nerį nuskendo. 1834 m. vyskupas leido koplyčioje per šv. Velykas, šv. Kalėdas ir Sekmines laikyti šv. Mišias tik tuo atveju, kai apylinkės gyventojai negalės pasiekti savo parapijų bažnyčių. 1840 m. koplyčioje įrengti trys altoriai. XIX a. antroje pusėje (po 1863 m. sukilimo) koplyčia kurį laiką buvo uždaryta. 1877 m. valdžia leido joje laikyti ketverias pamaldas per metus. 1903 m. koplyčia suremontuota. 1915 m. įkurta Palomenės parapija, koplyčia atnaujinta ir išplėsta tapo savarankiška bažnyčia. Naujai parapijai priskirtos artimiausios Gegužinės, Žaslių ir Žiežmarių parapijų gyvenvietės. Pirmasis parapijos klebonas buvo kun. Motiejus Cijūnaitis. Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.) bažnyčioje penkias dienas buvo įsikūrusi vokiečių karo ligoninė. 1916 m. klebonas Juozapas Stasiūnas įsteigė parapijos bibliotekėlę. 1931 m. kun. Vincentas Valavičius Palomenėje surengė kun. Bronislovui Novelskiui (kilusiam iš Palomenės) primicijas. Tremtinys iš Vilniaus Jonas Tutinas (g. 1897 m.), Palomenėje klebonavęs nuo 1937 m., 1941 m. birželio 24 d. raudonarmiečių sušaudytas kartu su bažnyčios vargonininku Pranu Ivanausku ir jo žmona Janina Ivanauskiene.

Bažnyčia medinė, klasicistinė, gana paprastų liaudiškų formų, stačiakampio plano, su keturių apskritų kolonų portiku ir trikampiu frontonu. Bebokštė. Šventorių juosia medinių statinių tvora. Jame stovi medinė varpinė. Palomenės šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir varpinė – architektūros paminklas.

Viduje bažnyčia erdvi, perdengimas plokščias, apvalios kolonos dalija interjerą į tris navas. Dailus interjero puošybinis elementas – presbiterijos ir choro ažūrinės drožinėtos medinės grotelės ir užtvaros.

Meno vertybės

Paveikslas "Šv. arkangelas Mykolas"

Bažnyčioje yra saugomas išskirtinės meninės vertės dailės paminklas – tai didžiajame altoriuje, retabulo vietoje, kabantis titulinis „Šv. Arkangelo Mykolo“ paveikslas. Paveiksle pakiliai įkūnytas pergalingas arkangelo triumfas prieš šėtoną, o scena papildyta bibliniais personažais – Adomu ir Ieva. Nors literatūroje teigiama, kad paveikslo autorius yra dvarininko Mykolo Zaleskio sūnus dailininkas Martynas Zaleskis, tačiau kitais duomenimis, jo autoriumi nurodytas Pranciškus Smuglevičius. Šv. arkangelas Mykolas yra pavaizduotas ir 2010 m. sukurtame Palomenės herbe. Bažnyčioje išliko ir daugiau vertingų tapybos kūrinių: meistryste ir išraiškos jėga pasižymi baroko stilistikos nežinomo dailininko Šv. Mato evangelisto“ paveikslas (XVIII a.), altorinis profesionalaus vietinio dailininko paveikslas „Pieta“ (XIX a. antrasis ketvirtis), nutapytas sekant italų tapytojo Annibale Carracci kompozicija (1599-1600, Neapolio muziejus). Kenčiančio Jėzaus ikonografiją papildo vietinio meistro kompozicija „Jėzus prie stulpo“ (XIX a.). Tipologiniu požiūriu vertinga „Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos“ paveikslo kopija, kurią nutapė XX a. pirmame ketvirtyje Vilniuje dirbęs religinių paveikslų tapytojas Stanislovas Gobiata. Bažnytinį inventorių sudaro keli, veikiausiai iš dvaro patekę krėslai, atspindintys klasicizmo ir bydermejerio madas, taip pat medinės žvakidės su herbais.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos