Šakniai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šakniai (Szoknie) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Šakniai ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Šakniai, kaimas Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje, 3,5 km į šiaurę nuo Kaišiadorių, 9,5 km į vakarus nuo Žaslių, kairėje kelio Kaišiadorys-Palomenė pusėje.

Istorija

Šakniai paminėti 1742 m. Žaslių parapijos krikšto knygoje. 1795 m. bajorkaimyje buvo 9 sodybos ir 55 gyventojai. Buvo Bogdanovičiui priklausiusi karčema, kurioje gyveno nuomininkai žydai - 4 asmenų šeima. Apie 1850 m. Šaknių žemės savininkai buvo: Ivickis - 11 dešimtinių, Novopolskis - 38 dešimtinės, Trečiokas - 19 dešimtinių, Voitkunskis - 40 dešimtinių, Žilinskis - 36 dešimtinės, Gliščinskis - 10 dešimtinių ir Bortkevičius - 40 dešimtinių žemės. 1863 m. sukilime dalyvavo I.Mališevskis. 1897 m. buvo 225 dešimtinės žemės, gyveno 65 gyventojai katalikai. 1900 m. trylika bajorų su šeimomis prašėsi priskiriami prie Palomenės koplyčios, nes iki Žaslių bažnyčios jiems buvo per toli. 1908 m. „Viltyje“ (Nr. 146) buvo rašoma: „Kaišiadorių apylinkė grynai lietuviška, o lenkiškai tekalbama Muldiškių ir Šaknių akalyčiose [bajorkaimiuose - autoriaus pastaba]“. Pirmojo pasaulinio karo metu (1915), prieš vokiečiams užimant Kaišiadorių parapiją, Šaknių bajorkaimio gyventojai išvyko į Rusiją. Atgal po 6 ar 7 savaičių grįžo 94 gyventojai. Šakniuose buvo palaidotas 1 per karą žuvęs kareivis. 1923 m. minimi dveji Šakniai: viensėdis (1 sodyba ir 5 gyventojai) bei kaimas (19 sodybų ir 98 gyventojai). Tarp jų buvo 1 km atstumas. Šakniai į viensėdžius išskirstyti 1925 m. Tuo metu kaime buvo 327,64 ha žemės. Didžiausio sklypo (38,26 ha) savininkai - J. ir V. Bortkevičiai. Dažnos pavardės - Gleščinskas ir Bortkevičius. 1931 m. kaime buvo 26 sodybos ir 325,74 ha žemės. 1943 m. kovo 12 d. už tai, kad laiku nepristatė avižų, Žiežmariuose kartu su dar 4 ūkininkais vokiečiai sušaudė kaimo gyventoją V. Bartkevičių. Antrojo pasaulinio karo metais šio kaimo gyventojai Č. Stankevičius ir A. Kačenauskas daugiau kaip metus slėpė sovietinį karį L. Grigorjevą, kuriam tik iš 17 karto pavyko pabėgti iš vokiečių nelaisvės. Po Antrojo pasaulinio karo į Lenkiją emigravo 11 ūkininkų, dauguma - su šeimomis (K. Trečiokas, B. Baltusevičienė, B. Labunskas, B. Valkauskas, M. Vorošila, A. Bartkevičius ir kiti). Į valstybinį žemės fondą perėjo 135,58 ha jų žemės. 1945 m. įkalintas J. Bartkevičius. 1947 m. kaime buvo 38 sodybos, 67 gyventojai, 2000 m. niekas negyveno.

Vietovardžiai

Vilkiškių pradžios mokyklos mokytoja Bronė Startaitė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Šaknių kaimo vietovardžius. Pateikėja - Natalija Dainauskaitė, gimusi Žasliuose.

Daburys – pieva. Šlynas su moliu. 3 ha dydžio. „Kairėj pusėj nuo vieškelio važiuojant šiaurės link”.

Kalnas – aukštuma. Žvyras su smėliu. „Kapų liekanos, dar daug randama karstų lentų ir žmonių kaulų”.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 46.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos