Šaltenis Rapolas
Šaltenis Rapolas (1908 m. spalio 24 d. Klivėnų k., Skiemonių valsč., Utenos apskr. – 2007 m. spalio 12 d. Utenoje) – literatūros tyrinėtojas, vertėjas, Lietuvos nusipelnęs mokytojas, Kaišiadorių gimnazijos mokytojas, Utenos miesto Garbės pilietis.
1927 m. baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyrių. 1931 m. dėl pablogėjusios sveikatos buvo priverstas studijas laikinai nutraukti. Pradėtąsias studijas baigė 1938 m. Parašė diplominį darbą apie J. Lindę-Dobilą (1990 m. išleido apie jį knygą „Tarp dangaus ir žemės“). Mokytoju lituanistu R. Šaltenis dirbo Kaišiadorių gimnazijoje (1938-1942), vėliau Ukmergės gimnazijoje, buvo Anykščių gimnazijos direktorius, Skiemonių, Utenos vidurinės mokyklos, Utenos gimnazijos, Utenos suaugusiųjų vidurinės mokyklos, Utenos neakivaizdinės vidurinės mokyklos direktorius, Utenos švietimo skyriaus inspektorius. Mokyklose buvo literatų įkvėpėjas. Paskelbė biografines apybraižas „A. Vienuolio gyvenimo pėdsakais“ (1982), „Mūsų Baranauskas“ (1985). Be minėtų knygų, R. Šaltenis yra išleidęs memuarus „Jau skleidės burės“ (1991), „Gaudeamus igitur“ (1993), „Tikras netikras Vienuolis“ (1994), „Aš – mokytojas: dienoraščiai, laiškai, prisiminimai“ (2007), taip pat iš vokiečių kalbos yra išvertęs L. Rėzos, Vydūno veikalų. Paskelbė daug straipsnių kultūros, švietimo, literatūros klausimais. Tarpukario metais buvo šaulys, Tautininkų sąjungos, Vilniui vaduoti sąjungos narys. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Švietimo ministro, Prezidento padėkos raštais, Atgimimo sąjūdžio dalyvio medaliu.
Literatūra
- Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 123.
