Šešonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šešonys (Szeszany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Šešonys, kaimas Paparčių seniūnijoje, 5 km į pietryčius nuo Paparčių, 23 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, abipus kelio Paparčiai-Vievis. Šiaurėje ribojasi su Našlėnų mišku. Per kaimą teka Raišuva. 1935 m. Lietuvos žemės vardyne minimas kaimo šiaurine puse tekėjęs upelis Barsuko urvas, kuris prie Kmitų kaimo įtekėjo į Nerį.

Turinys

Istorija

Šešonių dvaras minimas 1595 metais. 1657 m. Šešonys minimi Paparčių parapijos krikšto metrikų knygoje. 1795 m. minimi du Šešonių kaimai: vienas su 3 sodybomis ir 22 gyventojais priklausė J. Kučevskiui, antras su 4 sodybomis ir 27 gyventojais - Našlėnų dvarui. 1830 m. kaime buvo 7 sodybos, 56 gyventojai katalikai, 1853 m. - 7 sodybos ir 71 gyventojas katalikas. 1866 m. Šešonių kaimas su 143,59 dešimtinės žemės priklausė valstybiniam Paparčių dvarui. Tuo metu čia 5 žemės sklypus turėjo 5 valstybinių valstiečių - G. ir P. Veršilų, L. Liubševičiaus, A. Petkevičiaus ir S. Kazakevičiaus - šeimos. 1890 m. kaime buvo 8 sodybos ir 90 gyventojų (83 katalikai ir 7 žydai). 1897 m. Šešonių I kaime - 55 gyventojai ir 59 dešimtinės žemės, Šešonių II kaime - 72 gyventojai ir 67 dešimtinės žemės. 1909 m. Šešonyse - 31 sodyba ir 167 gyventojai katalikai, iš jų 5 išvykę į Ameriką, 1 - į Peterburgą. 1913 m. Kazokiškių parapijos gyventojų sąraše visi 27 sodybose gyvenę 136 gyventojai katalikai užrašyti lenkais. Po dešimtmečio (1923) kaime buvo tiek pat sodybų - 27 (134 gyventojai). 1927 m. kaimui paskirtas žemės sklypas iš parceliuojamų Anupravos ir Natokų palivarkų. 1931 m. Šešonių I ir Šešonių II kaimai išskirstyti į vienkiemius. 1931 m. Šešonių kaime buvo 32 sodybos ir 213,35 ha žemės. Po 1932 m. gaisro kaime liko tik 5 sodybos. 1937 m. Šešonyse, priklausiusiuose Kazokiškių parapijai, gyveno 134 gyventojai katalikai. 1946-1947 m. suimti ir įkalinti 5 gyventojai. 1947 m. kaime buvo 30 sodybų ir 127 gyventojai. 1948 m. ištremti 2 gyventojai (Arbočiai). 1991 m. - 9 sodybos, 12 gyventojų (iš jų 9 - pensinio amžiaus). 2000 m. kaime buvo 6 sodybos ir 9 gyventojai. Pietinėje kaimo dalyje yra buvusios kapinės. Ten ariamoje žemėje randama kaulų.

Kaime tebestovi koplytėlė, pastatyta 1937 m. bevaikio kaimo gyventojo L. Petkevičiaus („pastatė, kad jį minėtų“). Koplytėlė mūrinė, keturšlaičiu stogu. Viršuje mūrinis kryžius, viduje - Jėzaus skulptūrėlė.

Vietovardžiai

Aleksandriškių pradžios mokyklos vedėjas Andrius Čiurinskas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Šešonių I kaimo vietovardžius. Pateikėjai: Jonas Klimeika, Jonas Dragva ir Mykolas Liupsevičius, visi gimę Šešonių kaime.

Balciškiai (vietos tarme Balciški) – laukas. Žemė įvairi, 4 ha dydžio. M. Liupsevičiaus sklype.

Bernotkalnis – laukas. Smėlio kalne, 1 ha dydžio. Liudv. Petkevičiaus sklype. „Ariant buvo išarta žmonių kaulų”.

Beržynas – pieva. Lygi, 1 ha dydžio. „Buvęs seniau beržynas”.

Busilo lizdas – laukas. 1 ha dydžio. Liudv. Petkevičiaus sklype. „Buvęs medis ir busilo lizdas”.

Gajak – laukas. Dirbama žemė ir pieva. 10 ha dydžio. J. Žukausko sklype.

Kačergiai – ganykla. Yra miškelis, krūmai ir grioviai. 3 ha dydžio. Mot. Liupsevičiaus sklype. „Grioviai sudaro panašų vaizdą į kačergą”.

Mlečkos daržas – laukas. Yra dirbamos žemės ir pievos. 1 ha dydžio. Sodyboje.

Mogilničik – laukas. Smėlėtas kalnelis, 20 arų dydžio. J. Pilipavičiaus sklype. „Buvę seniau kapinės”.

Moliakasiai – duobės. Molis, 20 arų dydžio. Pr. Liupsevičiaus sklype. „Kasamas molis”.

Plėšimai – laukas. Yra dirbamos žemės ir dirvonų. 2 ha dydžio. Ad. Drėgvos sklype. „Buvęs miškas, iškirsta ir išarta”.

Šešonys – kaimas. 85 ha dydžio. „Šešonių I kaime gyvenę laisvi gyv. – bajorai”.

Zamenai (vietos žmonės vadina Zamiany) – laukas. Smėlėtas, 4 ha dydžio. Pr. Liupsevičiaus sklype. „Sumainyta žemės plotas su Šešonių II kaimu”.

Žiegždrinė – laukas. Molis su juodžemiu, 3 ha dydžio. St. Drėgos sklype.

Aleksandriškių pradžios mokyklos vedėjas Andrius Čiurinskas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Šešonių II kaimo vietovardžius. Pateikėjai: Mykolas Liupsevičius ir Jonas Dragva, gimę Šešonių kaime.

Benkoniškiai (vietos tarme Benkoniški) – laukas. Dirbama žemė, yra šlapios pievos. 8 ha dydžio.

Blota – pieva. Vidury pievos - bala. 3 ha dydžio. Ant. Dragvos sklype.

Borkas – laukas. Smėlis, 5 ha dydžio. Matačiūno sklype. „Buvęs miškelis”.

Galakalnė – laukas. Priemolis, baigiasis kalnas - aukštuma. Ant. Viršilos, Prano Liupsevičiaus sklype.

Klampoika – bala. Klampi bala, lūnas. 3 ha dydžio. J. Žukausko sklype.

Paliūnai (vietos tarme Paliūni) – laukas. Priesmėlis, 9 ha dydžio. Prie Klampoikos.

Plėšmas – laukas. Priesmėlis, 8 ha dydžio. Al. Klimeikos sklype. „Buvęs miškas, iškinta”.

Pod Banedki pasieka – skynimas. Krūmai, grioviai, 5 ha dydžio. Ant. Drėgvos sklype. „Reikalui esant patogi vieta samagonui išvaryti, kurį mėgsta kaimas”.

Pod Barci – laukas ir pieva. Priesmėlis, iš visų pusių miškas. 10 ha dydžio. Našlėnų miške.

Raišuva – upelis. „Iš Viršuliškių vs. Žaslių v. įteka Kmituose į Nerį”.

Skerdimai – pieva. Drėgna pieva Našlėnų miške, yra ir didelių medžių. „Ten yra kapų. Seni žmonės pasakoja, kad turkų kariai palaidoti, kiti - Napalėono”. „Lietuvius senovėje netikėtai užpuolę priešai. Įvykę baisios skerdynės - kraujo upeliai tekėję. Dėl to šis vardas ir paliko”.

Šešonys – kaimas. 72 ha dydžio. „Ėjo baudžiavą į Našlėnų dvarą”.

Šniūrai – laukas. Lygesnė vieta, 10 ha dydžio. Petro Žukausko ir Pr. Liupsevičiaus sklypuose. „Ėjo platesni šniūrai”.

Zamenai (vietos žmonės vadina Zamiani) – laukas. Smėlis, 7 ha dydžio. Pr. Liupsevičiaus sklype. „Sumainyta su Šešonių I kaimu”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 195-196.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos