Šeiva

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šeiva – į šaudyklę dedamas virbalas, ant kurio susukami ataudų siūlai. Būdavo daromos iš nendrių, kiečio ar avietės stiebo, įkaitintu virbalu išdeginus jo šerdį. Šeiva „trinama“ (privyniojama siūlu) paprastu verpimo rateliu, ją užmovus ant ritėje į ąšelę įtaisyto pagaliuko. „Pritrinta“ šeiva užmaunama ant virbalo ir įstatoma į šaudyklę.

Šeiva – pagaliukas. Jis lygus, gražus. Ant jo pritrini (privynioji) siūlų (Žasliai). Iš storo avietės, ar švendrės (nendrės) koto apie 15 cm ilgio pagaliukas, ant jo vyniodavo siūlų. Šeivos vidus turėjo būti tuščias, kad įsitvertų į šaudyklę (Vilūnai).

Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 445. Žižliauskaitė L. Tautosaka. Etnografinių daiktų paaiškinimai. 2004 m. L. 3;
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 598. Taraškevičienė V. Etnografinių sąvokų paaiškinimai. Vilūnų k., Kruonio sen. 2005 m. L. 8.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 114;
  • Lietuvos etnografijos bruožai. – Vilnius, 1964. - P. 314.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos