Šilėnai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šilėnai (Szyłany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Šilėnai ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Šilėnai, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Žiežmarių, 5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, dešinėje senojo vieškelio Kaunas-Vilnius pusėje. Į pietus nuo Šilėnus teka Strėva, į kurią per Šilėnų kaimą atiteka Upelis.

Turinys

Istorija

1590 m. Šilėnų kaimas priskirtas Biruliškių kuopinio susirinkimo centrui. Šilėnų kaimas minimas 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. Apie 1860 m. - 81 gyventojas katalikas, 1897 m. - 117 gyventojų ir 157 dešimtinės žemės, 1923 m. - 20 sodybų, 113 gyventojų. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1926 m. Kaime buvo 238,73 ha žemės (iš jų 65,59 ha pridėti iš Stoniavos dvaro). Didžiausio sklypo (12,95 ha) savininkas - Jonas Sabaliauskas. Kaime paplitusios Žičiaus, Tamkutonio, Pirštelio, Sabaliausko pavardės. 1927 m. kaimui skirtas Stoniavos dvaro žemės sklypas. 1949 m. Šilėnuose įkurtas Juliaus Janonio kolūkis. 1931 m. - 26 sodybos, 232,77 ha žemės, 1937 m. - 116 gyventojų katalikų, 1947 m., kai buvo apylinkės centru, - 17 sodybų, 85 gyventojai. 2000 m. - niekas negyveno.

Vietovardžiai

Žiežmarių pradžios mokyklos Nr. 1 mokytojas Steponas Matijošaitis 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Šilėnų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Andrius Tamkutonis, gimęs šiame kaime.

Dubininkas – pieva. Lygi, netaisyklingos formos, juodžemis. 5 ha dydžio. Prie Strėvos upės, apie 500 m į pietryčius nuo Stonevos dvaro.

Aierynas – pieva. Lygi, juodžemis, netaisyklingos formos, šlapia. 3 ha dydžio. Prie Strėvos upės, į pietryčius nuo Dubininko pievos.

Pakalnė (vietinių žmonių vadinama Pakalna) – pieva. Lygi, šlapia, netaisyklingos formos, juodžemis. 3 ha dydžio. Prie Strėvos upės, į pietryčius nuo Aieryno pievos.

Užtakas – pieva. Lygi, netaisyklingos formos, juodžemis. 3 ha dydžio. Tarp Strėvos upės ir Sabaliausko Anupro vienkiemio.

Apytvaras – pieva. Lygi, juodžemis, netaisyklingos formos, šlapia. 2 ha dydžio. Strėvos upės pietinėje pusėje, ties Užtako pieva.

Bala (vietinių žmonių vadinama Balė) – laukas. Juodžemis su smėliu, tarpais yra pieva. 2,5 ha dydžio. Anupro Sabaliausko ir Motiejaus Pirštelio sklypuose. Į šiaurės vakarus nuo Užtako pievos.

Stonevos dadėjimas – laukas. Lygus, juodžemis su moliu, tarpais - pieva. 60 ha dydžio. Nuo Stonevos dvaro į šiaurės rytus.

Žiežmarių pradžios mokyklos Nr.1 Kertauninkų komplekto mokytoja Ona Valančiūnaitė-Gelažienė 1939 m. rugsėjo mėnesį užrašė Šilėnų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Anastazija Pirštelienė, gimusi šiame kaime.

Aierynas – pieva. Juodžemis prie molio, šlapia, netaisyklingas daugiakampis. 3 ha dydžio. Į Šiaurės rytus nuo Dubininko. Iš pietų pusės prie Strėvos upės.

Apytvaras – pieva. Lygi, juodžemis, šlapia, netaisyklingas daugiakampis. 2 ha dydžio. Pietų pusėje - Strėvos upė, šiaurėje - Užtakas.

Bala (vietinių žmonių vadinama Balė) – laukas. Lygus, juodžemis prie smėlio, tarpais yra pieva. Šlapias keturkampis. 2,5 ha dydžio. Anupro Sabaliausko ir Motiejaus Pirštelio sklypuose. Į šiaurės rytus nuo Užtako.

Bužių raistelis – bala. Nelygi, kupstuota, juodžemis prie molio, keturkampė. 0, 5 ha dydžio. Nuo Aieryno į šiaurę. „Auga mažos geltonais žiedais žolės, kurias vadina bužikėmis. Nuo jų ir pavadinta Bužių raistelis”.

Dubininkas – pieva. Lygi, juodžemis su smėliu, netaisyklingas daugiakampis. 5 ha dydžio. Iš pietų - Strėvos upė, iš vakarų - Stonevos dvaras.

Duobelė – pieva. Lygi, juodžemis prie smėlio, daugiakmpis. 1 ha dydžio. Nuo Strėvos upės į šiaurę.

Dirvelės – laukas. Lygus, keturkampis, aplink pieva, vidury ariamas laukas, juodžemis. 8 ha dydžio. Į šiaurę nuo Strėvos upės.

Ievynas – laukas. Lygus, juodžemis prie molio, keturkampis. 7 ha dydžio. Nuo Dubininko į šiaurę. „Seniau ten buvo miškas ir augo labai daug ievų. Mišką iškirtus tebevadina Ievynas”.

Kalavijų balalė – raistas. Lygus, durpynas, šlapias, netaisyklingo daugiakampio formos. 0,5 ha dydžio. Tarp Laukinės ir Duobelės į šiaurę.

Kapinėlės – laukas. Lygus, keturkampis, juodžemis prie smėlio. 8 ha dydžio. Nuo Duobelės į šiaurę. „Kasant griovius arba ariant seniau rasdavo daug kaulų”.

Laukinė – laukas. Lygus, juodžemis, keturkampis, pailgas. 10 ha dydžio. Nuo Raistelio į šiaurę. Prie vieškelio Žiežmariai-Rumšiškės.

Lanka – pieva. Lygi, keturkampė, juodžemis prie molio. 1 ha dydžio. Nuo Paraisčio į šiaurę.

Margeliai – pieva ir laukas. Žemė lygi, keturkampio formos, juodžemis prie molio. 5 ha dydžio. Nuo Strėvos upės į šiaurę, iki vieškelio Žiežmariai-Rumšiškės.

Pakalnė – pieva. Lygi, juodžemis, netaisyklingas daugiakampio formos, šlapia. 3 ha dydžio. Nuo Ajeryno į pietus ir į rytus, prie Strėvos upės.

Paraistys – pieva. Lygi, šlapia, keturkampio formos, juodžemis prie molio. 1 ha dydžio. Vinco Urmulevičiaus ir Kazio Tomkaus sklypuose.

Stonevos dadėjimas (vietinių žmonių vadinama Stonios dadėjimas) – laukas. Lygus, daugiakampis, vietomis pieva, juodžemis su smėliu. 60 ha dydžio. Iš vakarų ir šiaurės - Stonevos dvaro laukai.

Šilėnai – kaimas. Lyguma, netaisyklingas daugiakampis, juodžemis su moliu, vietomis su smėliu. 220 ha dydžio, gyvena 20 gyventojų. Nuo Žiežmarių miestelio į vakarus 2,5 km. Iš rytų prieina Būdiškių kaimas, iš pietų - Strėvininkų kaimas, iš vakarų - Stoniavos dvaras, iš šiaurės - Kertauninkų kaimas. „Šilėnų km. gyventojai ėjo baudžiavą Žiežmarių dv., kuris tuomet priklausė grafui Tiškevičiui”.

Upelis – upelis. „Teka per Šilėnų km. laukus ir Ramanausko Petro lauke įteka į Strėvą”.

Užtakas – pieva. Lygi, juodžemis prie molio, netaisyklingas daugiakampis. 3 ha dydžio. Tarp Sabaliausko Anupro vienkiemio ir Strėvos upės.

Žydiškės – laukas ir pieva. Lygus, ketrkampio formos, juodžemis prie smėlio. 7 ha dydžio. Nuo vieškelio Žiežmariai-Rumšiškės į šiaurę, 2,5 km į vakarus nuo Žiežmarių. „Seniau gyvenęs žydas. Nuo to imta vadinti Žydiškės”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 306.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos