Šiliniai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šiliniai (Szylinis) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.)
Šiliniai ir apylinkės 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Šiliniai, kaimas Palomenės seniūnijoje, 9 km į vakarus nuo Palomenės, 11 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, Vadų miške. Kaimo šiaurės rytiniu pakraščiu teka Nevėdžia.

Turinys

Istorija

Šiliniai paminėti 1744 m. Rumšiškių parapijos gyvenviečių sąraše. Šilinių viensėdis (3 sodybos, 22 gyventojai) paminėtas 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo medžiagoje. Tuo metu Šiliniai priklausė Rumšiškių valsčiui. Kaimas, turėjęs 38,86 ha žemės, į vienkiemius išskirstytas 1937 m. Visi 5 žemės sklypų savininkai - Sidarai. Didžiausio sklypo (11,8 ha) savininkas - Juozas Sidaras. 1945-1950 m. įkalinti 2 gyventojai. 1948 m. gegužės 22 d. į Sibirą ištremta 10 asmenų Sidarų šeima. Kitą dieną 2 partizanai - J. Ožeraitis ir S. Grenda apšaudė Rumšiškių valsčiaus aktyvistus, surašinėjančius namuose likusį Sidarų turtą. 1949 m. ištremti 7 gyventojai (Sidarai). 2000 m. buvo 1 negyvenama sodyba.

Vietovardžiai

Kieliškių pradžios mokyklos mokytoja Julija Zabarauskienė 1935 m. spalio mėnesį užrašė Šilinių vienkiemio vietovardžius. Pateikėjas - Juozas Sidaras, gimęs šiame vienkiemyje.

Ilgajis (kirčiuojamas pirmas skiemuo) – pieva ir ariama žemė, apie 6 ha dydžio. Nuo Šilinių 400 m į rytus. Labai ilgas, siauras žemės rėžis.

Kampas pievelės – pieva ir ariama žemė, apie 6 ha dydžio. Nuo Šilinių apie 200 m į pietvakarius. Įsiterpimas į mišką.

Mūs miškas – miškas, apie 1 ha dydžio. Privatus Šilinių vienkiemio miškas.

Nevėdžia – upelis. Teka (tik smarkiai palijus) vienkiemio rytine puse. Išteka iš balų, esančių valstybiniame miške prie Livintų kaimo. Įteka į Želvos upelį.

Paraistis – pieva ir ariama žemė, apie 5 ha dydžio. Nuo Šilinių apie 200 m į pietus. Prie raisto esanti žemė.

Skynimėlis – ariama žemė, apie 3 ha dydžio. Nuo Šilinių apie 800 m į rytus. Buvo miškas, vėliau paverstas dirbama žeme.

Šiliniai – vienkiemis. Apie 40 ha dydžio, 4 gyventojai. „Baudžiavos laikais vienas Baurų km. baudžiauninkas išsiskyręs miške vietą ganyklai ir vadindavo Toliešiliais. Vienas iš jo sūnų, vedęs, perkėlė savo trobelę į Toliešilius, tuo laiku buvusią valdžios, ne pono, žemę. Tokiu būdu jis neprivalėjęs eiti baudžiavos. Toliau jis naktimis praskindavęs daugiau miško ir platinęs savo žemę, nes, nesugavęs jį prie to darbo, miško sargas neturėdavęs teisės skynimą atimti. Vėliau, baudžiavą panaikinus ir Šiliniams, iš miško atimtoji žemė, pripažinta nuosavybe”.

Telėtnykas – šienaujamas raistas, apie 5 ha dydžio. Nuo Šilinių apie 200 m į rytus. „Buvo aptverta tvora ir pavasariais, rudeniais, ganydavo galvijus”.

Už Nevėdžios – pieva ir ariama žemė, apie 6 ha dydžio. Nuo Šilinių apie 300 m į rytus. Pro šalį teka Nevėdžios upelis.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 169.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos