Šimkaučiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šimkaučiškės (Subocz) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Šimkaučiškė 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Šimkaučiškės (Šimkaučiškė, Šimkinė, Šinkovščizna, Šinkausčizna, Šimkausčizna, Palivintai, Subačius), kaimas Palomenės seniūnijoje, 5 km į pietvakarius nuo Palomenės, 6,5 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių. Šiaurės rytuose ribojasi su geležinkeliu Kaišiadorys-Jonava, iš kitų pusių apsuptas Beištrakių miško. Per kaimą teka vasarą išdžiūstantis upelis - Vasiliausko ravas (3 km ilgio, įteka į Romato pelkę).

Turinys

Istorija

XIX a. pabaigoje ranka pieštame žemėlapyje Šimkaučiškių vietoje pažymėtas Subačiaus užusienis. Vėliau (1897) Žiežmarių valsčiaus gyvenviečių sąraše minimos dvi gyvenvietės šiuo vardu: Šimkovsčiznos (Palivintų) užusienis (15 gyventojų ir 30 dešimtinių žemės), priklausęs grafui Tiškevičiui ir buvęs 7 varstų atstumu nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties. Antras užusienis (14 gyventojų ir 24 dešimtinės žemės) buvo 10 varstų nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties. 1899 m. Šimkaučiškės užusieniuose buvo 3 sodybos, kuriose gyveno V. Subačius, Bumbulis ir M. Vainilavičius. Jie kartu su aplinkinių kaimų gyventojais pasirašė prašymą dvasinei vyresnybei, kad Palomenės koplyčiai skirtų kunigą, nes iki Žiežmarių bažnyčios jiems per toli. 1907 m. Šimkovščiznos I ir II užusieniuose gyveno 36 gyventojai katalikai. 1923 m. buvo išparceliuotas Šinkausčiznos palivarkas, kurio 47,83 ha žemės priklausė B. Tiškevičiui. 1923 m. Šimkovčiznos viensėdyje buvo 2 sodybos, 19 gyventojų. 1927 m. Šimkaučiškių palivarko žemė priskirta Eitekonių kaimui. 1931 m. Šimkausčiznos viensėdžiuose būta 4 sodybų ir 27,88 ha žemės. 1935 m. minima kaime buvusi Eitekonių pradinė mokykla. 1937 m. Šimkinės viensėdžio gyventojai J. Balčiūnas, J. Daukša, A. Grigaliūnas, A. Kuzinevičius ir V. Vaicekauskas raštu kreipėsi į Kaišiadorių vyskupą Juozapą Kuktą, prašydami jų viensėdį iš Kaišiadorių parapijos priskirti Palomenės parapijai. Vyskupas jų prašymą patenkino. 1946 m. įkalintas J. Balčiūnas. 1947 m. kaime buvo 2 sodybos, 10 gyventojų, 2000 m. - 3 sodybos, 12 gyventojų.

Vietovardžiai

Eitekonių pradžios mokyklos mokytoja Ona Lisauskaitė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Šimkauščiznos palivarko vietovardžius. Pateikėjas - Pranys Balčiūnas, gimęs Eitekonių kaime.

Aduko sūrojai – pieva. Auga vilkašeris. 4 ha dydžio. Į rytus nuo Martyno sūrojų.

Aduko Maraciškės – ariama žemė ir pieva. Lygi, buvo raistas. Nuo geležinkelio Kaišiadorys-Jonava į šiaurę.

Martyno sūrojai – ariama žemė. Lygi, smėlynai. 3,5 ha dydžio. Nuo Pavieškelės tęsiasi į šiaurės vakarus.

Macijanės brasta – raistas klonyje. 2 ha dydžio. Į šiaurės rytus nuo Aduko sūrojų.

Našliukų pievelė – lygi pieva, 7 ha dydžio. Į rytus nuo Macijanės brastos.

Pavieškelės – ariama žemė. Žemė lygi, smėlynas. 5 ha dydžio. Pietvakarių pusėje, prie valdiško miško.

Pirštelio surojai – ariama žemė. Žemė lygi, smėlynas. 9 ha dydžio. Į šiaurės rytus nuo Našliukų pievelės.

Šimkauščizna (Šemena) – palivarkas. Žemė - molis su juodžemiu, kalvota. Apie 50 ha dydžio. Prie Kaišiadorių-Jonavos geležinkelio. „Dabar išdalyta mažažemiams ir Šimkauščiznoj yra Aitekonių pr. mokykla”.

Vasiliausko ravas – upelis, 3 km ilgio. Teka Šimkauščiznos palivarko rytine puse. Išteka iš Sūrojų raisto, įeina į Romato raistą. Vasarą išdžiūsta.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 170-171.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos