Šv. Kalėdos

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalėdų eglutė, XX a. 4 dešimtmetis. Kaišiadorys. Jurgio Žitkaus nuotr. KšM
Kalėdų eglutė, 1971 m. Darsūniškis, Kruonio seniūnija. Nuotrauką pateikė Irena Maleckienė iš Darsūniškio.

Šv. Kalėdos – gruodžio 25, 26, 27 d.

Kalėdos (gruodžio 25, 26, 27) – bažnytinė Jėzaus Kristaus gimimo diena, kurios svarbą nusako tradicija švęsti tris, o kai kur ir keturias dienas. Liaudies kalendoriuje archajiškesnėmis apeigomis ar papročiais nepasižymi. Įdomesnis paprotys – išskirtinis elgesys su gyvuliais: Kalėdų rytą šeimininkas nuimdavo šieną nuo Kūčių stalo, sudėdavo į tą krepšelį, kuris Kūčių naktį prabūdavo po stalu, paimdavo plotkelę ir nunešęs tvartan išdalindavo karvėms bei avelėms, kad gyvuliai sektųsi. Arkliui ir ožkai šieno ir plotkelės neduodavo todėl, kad jie nesiklaupia ir Jėzui Kristui gimus nesiklaupė. Trupinėlius nuo Kūčių stalo, patrupinę ir plotkelės duodavo sulesti vištoms, kad paukščiai sektųsi.

Ypač svarbios Bernelių mišios, kurios prasidėdavo prieš saulės patekėjimą. Vienas iš namiškių likdavo apsiruošti, padengti šventinį stalą. Pagrindiniai valgiai: kvietiniai pyragai, riebi kopūstų sriuba, karka, šaltiena. Vaikai džiaugdavosi kalėdinėmis eglutėmis, kurios prieš paskutinįjį karą puoštos ne tik mokyklose, bet ir namie. Visą tarpušventį vaikai rinkdavosi tai vienoje, tai kitoje gryčioje prie eglutės, deklamuodavo eilėraščius, dainuodavo, eidavo ratelius. Svečiuodavosi ir suaugusieji.

Literatūra

  • Daunoraitė G. Kaišiadorių etnografiniai bruožai. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2011. - P. 52-53.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos