Švogžlys Nikodemas-Milžinas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
N. Švogžlys-Milžinas
Bijutiškio bažnyčia ir jos klebonas Nikodemas Švogžlys-Milžinas. Vinjetė iš albumo „Kaišiadorių vyskupija. 1957“.
N. Švogžlio-Milžino kapas Kernavės bažnyčios šventoriuje. 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
N. Švogžlio-Milžino kapo antkapio įrašas. 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
Knyga apie kunigą Nikodemą Švogžlį-Milžiną. Išleista Kaune 2001 m.
Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino knyga apie vyskupą Juozapą Kuktą. Išleista Kaišiadoryse 2003 m.

Švogžlys Nikodemas-Milžinas (1899 m. kovo 29 d. Trebučių k., Švenčionių apskr. – 1985 m. sausio 20 d. Vievyje, palaidotas Kernavės bažnyčios šventoriuje) - kunigas, visuomenės veikėjas, publicistas, istorikas.

Vienas iškiliausių Kaišiadorių vyskupijos dvasininkų. Vos gimus Nikodemui, šeima išvyko į Rygą uždarbiauti. 1915 m. šeima grįžo į Trebučius. 1918-1921 m. mokėsi Vilniaus dvasinėje seminarijoje. 1918 m. debiutavo spaudoje – Vilniaus kalendoriuje buvo išspausdintas Nikodemo eilėraštis „Gyvuok, Tėvyne“. Iš trečiojo seminarijos kurso buvo pašalintas – vadovybei nepatiko jo lietuviškoji veikla. Mokymasi seminarijoje prilygino trijų metų klasikinės gimnazijos kursui. 1921 m. įstojo į Žemaičių dvasinę seminariją Kaune. 1922 m. perėjo į Lietuvos universiteto Teologijos-Filosofijos fakulteto Teologijos skyrių, kurį baigė 1925 m.

Turinys

Pagrindiniai gyvenimo faktai

Iki 1915 m. – Rygoje baigė pradinę ir miesto mokyklas.

1916-1918 m. – mokytojavo Švenčionių ir Strūnaičio liaudies mokyklose.

1918-1921 m. – Vilniaus kunigų seminarijoje.

1922-1925 m. – Kauno kunigų seminarijoje.

1925 m. birželio 14 d. – įšventintas kunigu.

1925-1927 m. – Molėtų vikaras ir progimnazijos kapelionas

1927-1930 m. – Kaišiadorių vikaras, kurijos notaras ir mokyklų kapelionas

1930-1934 m. – Kernavės klebonas

1934-1939 m. – Gegužinės klebonas

1939-1953 m. – Onuškio klebonas

1953-1954 m. – Kauno Įgulo bažnyčios klebonas

1954-1959 m. - Bijutiškio klebonas

1959-1961 m. – Kruonio klebonas

1961-1967 m. – Kazokiškių klebonas

1967-1968 m. – Paparčių klebonas

1968-1979 m. – Kernavės klebonas

1979 m. vasaris - birželis – Musninkų klebonas. Paguldytas Vilniaus ligoninėn ir paliktas Kernavės rezidentu.

1979 m. – rugpjūčio viduryje skiriamas Vievio rezidentu ir laikinu notaru. Rugpjūčio 28 d. apsigyveno Vievyje, Vilniaus g. 43.

1984 m. – visą rudenį gydomas Vilniuje, Geležinkelio ligoninėje.

Primicijos Žaslių bažnyčioje

„Kas man svarbiausia gyvenime? Tai primicijos Žaslių bažnyčioje, netoli demarkacijos linijos, tai šv. Sakramento dalinimas maldininkams Lurde“ – rašė N. Švogžlys-Milžinas.

Kun. N. Švogžlys be galo mylėjo Rytų Lietuvą, kuri tuo metu buvo lenkų okupuota. Tai suprantama, nes ten buvo jo gimtinė. Baigęs kunigų seminariją Kaune, jis negalėjo vykti į savo gimtąją parapiją ir laikyti pirmųjų šv. Mišių. Tad primicijoms pasirinko Žaslių bažnyčią, kurioje tuo metu klebonavo kun. Matas Cijūnaitis. Čia savo pirmąsias šv. Mišias kun. Švogžlys aukojo 1925 m. birželio 14 d. Jose dalyvavo Kaišiadorių administratūros administratorius kan. Juozapas Kukta (vėliau pirmasis Kaišiadorių vyskupijos vyskupas), prel. Teodoras Brazys, kan. Juozapas Čaplikas, žinomas tautosakininkas Pranas Bieliauskas. Iš viso į primicijas suvažiavo dvidešimt dvasininkų. Pamaldos buvo labai iškilmingos. Buvo akcentuojama, kad tik dėl Lenkijos agresijos kun. N. Švogžlys priverstas laikyti Žasliuose šv. Mišias.

Dvasiškoji ir visuomeninė veikla

Vikaravo Molėtuose, paskui Kaišiadoryse. 1927 m. Kaišiadoryse dirbo tikybos mokytoju. Kaišiadoryse įkūrė muziejų. 1931 m. perkeltas į Kernavę. Pradėjo domėtis žurnalistika, rašė straipsnius į leidinius. Klebonaudamas Gegužinėje, 1937 m. vasarą buvo išvykęs į vienintelę savo gyvenime ilgesnę kelionę – į Paryžių ir Lurdą. Parašė ilgus kelionės įspūdžius, kurie buvo išspausdinti „Ryte“. Sodino parką. Įsteigė muziejėlį, kurio įdomiausius eksponatus atidavė Vytauto Didžiojo karo muziejui. Rengė vaidinimus. 1938 m. suorganizavo kariuomenės ir visuomenės šventę. Buvo vysk. Juozapo Kuktos vizitacijų reporteris. Parašė monografiją „Mūsų Švenčionys“. Pradėjo rašyti Kaišiadorių vyskupijos istoriją, kurią rašė iki gyvenimo saulėlydžio. Iš Gegužinės buvo iškeltas į Onuškį. Karo metais gelbėjo nuo mirties žydus. 1940 m. Marijampolėje išleistos dvi jo knygos: „O šventasis Vilniau! (Liaudies reportažai apie Vilnių ir jo šventoves)“ ir „Vilniaus Aušros vartai“. Pradėjo rašyti memuarus „Mano gyvenimo pasaka“. Klebonaudamas Kruonyje (1959-1961) toliau rašė memuarus (apie Onuškio laikotarpį), parašė Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčios istoriją, rinko medžiagą apie Kaišiadorių katedrą ir kt. Paliko didžiulį rankraštinį palikimą.

2003 m. Kaišiadoryse išleista Nikodemo Švogžlio-Milžino monografija „Vyskupas Juozapas Kukta“ (išleido Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla).

2000 m. kun. N. Švogžlys-Milžinas už žydų gelbėjimą karo metais apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties).

2001 m. Kaune išleista monografija „Kunigo Nikodemo Švogžlio – Milžino gyvenimas ir kūryba“ (sud. J. Kilčiauskienė).

Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 125;
  • Sabonytė N., Laurinavičius J. Žaslių bažnyčia. – Kaišiadorys-Žasliai, 1997. - P. 29.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos