Žaliasis Šilelis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šilelis 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Žaliasis Šilelis (Šilalis (Žalioji), Borokai, Borovka), viensėdis, buvęs Palomenės apylinkėje, 3,5 km į šiaurę nuo Palomenės, 12 km į šiaurę nuo Kaišiadorių, Gegužinės miške, ant Notos upelio kranto.

Turinys

Istorija

Borovkos užusienis su 18 gyventojų katalikų paminėtas apie 1860 m. Gegužinės parapijos gyvenviečių sąraše. 1897 m. Boroko užusienyje - 15 gyventojų ir 22 dešimtinės žemės. Žaliasis Šilelis minimas 1915 m. išleistame Vokietijos kariuomenės generalinio štabo žemėlapyje. 1923 m. Šilalio (Žaliosios) viensėdijoje buvo 8 sodybos, 39 gyventojai, 1931 m. - 7 sodybos ir 31,35 ha žemės. 1931 m. buvo nubraižytas Žaliojo Šilelio (Borokų) pievų, įeinančių į steigiamą Gaižiūnų-Gegužinės artilerijos poligoną, planas. Pievų buvo 1,05 ha, jos priklausė penkiems savininkams - Ščerbakovams. 1935 m. Žaliajame Šilelyje gyveno 4 sentikių šeimos. 1937 m. kaime gyveno 19 gyventojų (10 katalikų, 9 sentikiai (2 šeimos)). 1947 m. buvo 4 sodybos, 19 gyventojų. Viensėdis panaikintas 1986 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku.

Vietovardis

Girininkas Juozas Giraitis iš Šilasėdų vienkiemio 1939 m. liepos mėnesį apie Šilelio vienkiemį užrašė:

Šilelis (Borkai, Žalias Šilelis) – eigulio pasoda. Lygi, smėlėta dirva, apsupta pušynais. 6 ha dydžio. „Su miškais nusavinta iš Papartėlių dvaro”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 175.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos