Žalvarniai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Žalvarniai, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 2 km į pietryčius nuo Žiežmarių, 7,5 km į pietus nuo Kaišiadorių, kairiajame Strėvos upės krante, dešinėje kelio Žiežmariai-Mūro Strėvininkai pusėje. Ties Žalvarniais Kertus įteka į Strėvą, o į Kertų - antras Kertaus upelis.

Turinys

Istorija

Kaimas įkurtas 1925 m. išdalinto sklypais B. J. Tiškevičiui priklausiusio Žiežmarių dvaro žemėje. 1927 m. dvaro vietoje įsikūręs kaimas pavadintas Žalvarniais. 1931 m. Žalvarnių kaime gyveno 117 gyventojų katalikų. 1947 m. - 16 sodybų, 120 gyventojų. 1948 m. ištremti Žilinskai (2 asmenys), 1949 m. - Cvilikai (2 asmenys), E. Adomonienė ir M. Sasnauskienė. 2000 m. kaime - 11 gyvenamųjų namų ir 25 gyventojai.

Vietovardžiai

Žiežmarių pradžios mokyklos mokytoja Marija Plungytė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Žalvarnių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Stasys Velička, gimęs Žalvarnių kaime ir Stasys Zaikauskas, gimęs Klėriškių kaime.

Akla pieva – pieva. Lygi, molis. 0,5 ha dydžio. Apie 20 m į vakarus nuo kelio, einančio į vieškelį. „Aplink ariama žemė ir, apsėjus javais, nėra pro kur įvažiuot”.

Bliūdas – pieva. Molis. 0,5 ha dydžio. 50 m į šiaurę nuo Žiežmarių vieškelio. „Apvali, panaši į bliūdą”.

Karklynas – kalnas. Molis. 5 ha dydžio. Į vakarus nuo kelio, einančio link Žiežmarių vieškelio, Žukausko sklype.

Kertus – upelis. Aukšti krantai, vietomis apaugęs alksniais ir lazdynais. Apie 20 km ilgio. Teka Žiežmarių valsčiaus šiaurės vakaruose. Prasideda Klėriškių kaimo šaltiny. Į Strėvą įteka 1 km atstumu nuo Žiežmarių. „7 kartus kerta Žiežmarių-Užuguoščio vieškelį”.

Kertus II – upelis. 2 km ilgio. Kertaus dešinėje. Įteka į Kertų. „Jis prasideda Turloviškių k. šaltiniuose. Šaltiniai turi mineralinių priemaišų. Žmonės tą vandenį vartoja gydymui”.

Mogilki – kalnas. Molis. 3 ha dydžio. Abugelio sklype. Per jį eina kelias į Žiežmarių vieškelį. „Žmonės pasakoja, kad buvę kapai”.

Patališki – pieva. Lygi, juodžemis. 10 ha dydžio. Į pietus nuo vieškelio, abipus Strėvos. „Vidury yra iškilas ariamas žemės sklypas (1 ha)”.

Plytnyčia – kalnas. Molis, viduryje 1 aro didelė duobė, 1,5 m gylio. 0,5 ha dydžio. 10 m į rytus nuo vieškelio. „Žmonės pasakoja, kad buvo plytų d-vė. Randama plytų”.

Svienta žeka – upelis. Krantuose molis, juodžemis. Krantų plotis 20-80 m. Į pietvakarius nuo Žalvarnių. Prasideda šaltiny. Įteka į Strėvą Žiežmarių pietvakariuose. „Upelis prasideda kunkuliuojančiame šaltinyje. Žmonių pasakojimu, to šaltinio vietoje buvusi bažnyčia ir žemėn įgrimzdusi”.

Vilnė (vietinių žmonių vadinama Vilnia) – krantas. Molis, žvyras. 10 m aukščio, 50 m ilgio. Žalvarnių lauke, kairiajame Kertaus krante. „Anot žmonių, ten buvusi Karčiama”.

Vysmaly – pieva. Durpynas, krūmai. 1 ha dydžio. 100 m į pietus nuo St. Dulskio trobesių, Žalvarnių pietvakarinėje pusėje.

Žydauka – pieva. Klampi, 1,5 ha dydžio. Žalvarnių pietvakarinėje dalyje.

Mokytoja Marija Plungytė 1939 m. rugsėjo mėnesį dar kartą užrašė Žalvarnių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Stasys Velička ir T.Černiauskas, gimę šiame kaime, Stasys Zaikauskas, gimęs Klėriškių kaime ir O.Daukšienė, gimusi Rumšiškių miestelyje.

Adulis – žemės sklypas. Molis. 1 ha dydžio. Į pietus nuo Žiežmarių. Kučinsko, Lukaševičiaus sklype. „Pravadinta todėl, kad labai sunkiai buvo dirbama”.

Akla pieva – pieva. Lygi, molis. 0,5 ha dydžio. Apie 20 m į vakarus nuo kelio, einančio į vieškelį. „Aplink ariama žemė ir apsėjus javais, nėra pro kur įvažiuoti”.

Bliūdas – pieva. Molis, 0,5 ha dydžio. 50 m į šiaurę nuo Žiežmarių vieškelio. „Apvali, panaši į bliūdą”.

Grušių ravas – ravas. Molis, 0,5 ha dydžio. Nuo Žiežmarių vieškelio į Kertaus pusę.

Ilga pieva – pieva. Juodžemis, 3 ha dydžio. Į pietus nuo Žiežmarių. „Pasakojama, kad kadaise ravas buvo apaugęs grušių medeliais”.

Karklynas – kalnas. Molis, 5 ha dydžio. Žukausko sklype, į vakarus nuo kelio, einančio į Žiežmarių miestelį.

Kauno kalnas – krantas. Molis, žvyras, 0,5 ha dydžio. Žalvarnių kaimo lauke, kairėje Kertaus pusėje.

Kertus – upelis. Aukštais krantais, vietomis apaugęs alksniais ir lazdynais. Apie 20 km ilgio. Teka Žiežmarių valsčiaus šiaurės vakarų pusėje. Prasideda Klėriškių kaimo šaltiny. Įteka į Strėvą. 1 km nuo Žiežmarių miestelio”. „7 kartus kerta Žiežmarių-Užuguosčio vieškelį”.

Kertus II – upelis. Aukšti krantai, vietomis apaugę alksniais ir lazdynais. 2 km ilgio. Kertaus dešinėje pusėje. Įteka į Kertų. „Jis prasideda Turloviškių k. šaltiniuose”. „Šaltiniai turi mineralinių priemaišų. Žmonės tą vandenį vartoja gydymui”.

Kertus III – upelis. Aukšti krantai, vietomis apaugę alksniais ir lazdynais. 0.5 km ilgio. Įteka į Kertų.

Mogilki – kalnas. Molis, 3 ha dydžio. Abugelio sklype, per jį eina kelias į Žiežmarių vieškelį. „Žmonės pasakoja, kad ten buvę kapai”.

Patališki – pieva. Lygi, juodžemis. 10 ha dydžio. Į pietus nuo vieškelio, abipus Strėvos. „Vidury yra iškilas ariamas žemės sklypas (1 ha)”.

Plytnyčia – kalnas. Molis, viduryje 1 aro didelė duobė, 1,5 m gylio. 0,5 ha dydžio. Į rytus nuo vieškelio 10 m. „Žmonės pasakoja, kad buvo plytų d-vė. Randama plytų”.

Svienta žeka – upelis. Krantuose molis, juodžemis. Krantų plotis 20-80 m. Į vakarus nuo Žalvarnių. „Prasideda šaltiny. Įteka į Strėvą Žiežmarių vakaruose”. „Upelis prasideda kunkuliuojančiame šaltinyje. Žmonių pasakojimu, to šaltinio vietoje buvusi bažnyčia ir žemėn įgrimzdusi”.

Smalenyčia – pieva. Durpžemis, 1 ha dydžio. Į šiaurės vakarus nuo Žiežmarių. St. Dulskio sklype. „Žmonių pasakojimu, pieva degusi 1 vasarą ir 2 žiemas”.

Vilnė (vietinių žmonų vadinama Vilnia) – krantas. Molis, žvyras. 10 m aukščio ir 50 m ilgio. Žalvarnių lauke, kairėje Kertaus pusėje. „Anot žmonių ten buvusi Karčiama”.

Vysmaly – pieva. Durpynas, krūmai. 1 ha dydžio. 100 m į pietus nuo St. Dulskio trobesių, Žalvarnių kaimo vakaruose.

Žydauka – pieva. Klampi, 1,5 ha dydžio. Vakarinėje Žalvarnių kaimo pusėje. „Žmonių pasakojimu, kadaise rado ten negyvą žydelką”.

Žalvarniai - išparceliuotas dvaras. 435 ha dydžio. Į pietus nuo Žiežmarių miestelio. „Žalvarniai susideda iš 64 ūkininkų, maždaug po 1-10 ha ūkis”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 309.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos