Žaslių geležinkelio stotis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žaslių geležinkelio stotis (Żośle) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietė ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietė nuo geležinkelio pervažos pusės. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.
Geležinkelininkams statytas namas Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje. 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
Vandens pralaida po geležinkeliu Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje. 2005 m. R. Gustaičio nuotr.
Vandens pralaida po geležinkeliu Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje. 2005 m. R. Gustaičio nuotr.
Kryžius, žymintis kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimtosios sodybos vietą buvusiame Guronių gatviniame kaime (dabar Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietės pakraštys). 2007 m. R. Gustaičio nuotr.

Žaslių geležinkelio stotis, gyvenvietė Žaslių seniūnijoje, esanti 3 km į pietus nuo Žaslių, 10,5 km į rytus nuo Kaišiadorių, šalia geležinkelio Vilnius-Kaunas. Vakariniu pakraščiu teka Guronių upelis.

Istorija

Gyvenvietė pradėjo kurtis, kai 1860 buvo pradėta tiesti geležinkelio Peterburgas-Varšuva atšaka iš Lentvario per Kauną į Virbalį. Šis geležinkelis pradėjo veikti 1862 m. Tuo metu tai buvo didžiausia tarpinė stotis tarp Vilniaus ir Kauno su garvežių depu ir dirbtuve. 1874 m., po Liepojos-Romnų geležinkelio atidarymo, depas su dirbtuvėmis perkelti į Kaišiadoris. 1862 m. stotyje jau dirbo Karsakų dvarininko Kučevskio sūnus Jurgis, 1863 m. sukilimo dalyvis. 1863 m. Lenkijos karalystės ir dalies pasienio gubernijų žemėlapyje pažymėta Žaslių geležinkelio stotis. 1863 m. balandžio 7 d. stotyje suimtas Paparčių valsčiaus raštininkas D. Bazanovas su laišku sukilėlių būrio vadui F. Vislouchui ir kitais įkalčiais. Karo lauko teismas jį nubaudė 10 m. katorgos darbų. 1897 m. geležinkelio stoties gyvenvietėje buvo 15 dešimtinių žemės. 1905-1908 m. nutiestas 3 varstų ilgio plentas į Žaslius. 1919 m. sausio 19 d. Raudonosios armijos daliniai užėmė Žaslių geležinkelio. 1919 m. balandžio 3 d. Lietuvos daliniai pralaužė raudonarmiečių gynybą Guronių kaime ir užėmė geležinkelio stotį. Balandžio 8 d. raudonarmiečiai bandė atgauti Žaslius ir Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietę. Tos dienos vakare Lietuvos kariuomenės II pėstininkų pulko 1 kuopa, gynusi geležinkelio stotį ir Žaslių miestelį, neatlaikė puolimo ir pasitraukė. Tačiau ir Raudonosios armijos kareiviai, pritrūkę šovinių, toliau į priekį nėjo, bet pasitraukė Vievio link. 1923 m. stoties gyvenvietėje buvo 26 sodybos ir 215 gyventojų. Prie stoties išaugusioje gyvenvietėje įkurtos kelios parduotuvės, pora kepyklų ir alinių, sinagoga, apsigyveno keli stambūs miško pirkliai. 1941 m. birželio 14 d. stotyje trumpam stabtelėjo gyvulinių vagonų ešelonas su tremiamais žmonėmis. Stoties gyvenvietės gyventojai jiems nešė duonos ir vandens. 1942 m. lapkričio 7 d. sovietinių partizanų diversijos prie Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietės metu buvo apgadinti du vagonai ir sužeistas 1 žmogus, stotyje sudegintas sandėlis. 1944 m. liepą generolo S. Gladyševo vadovaujamos 277 šaulių divizijos būrys ir 852-as divizijos šaulių pulkas bei žvalgyba geležinkelio stotyje apsupo vokiečių sąstatą, skubėjusį padėti į Vilnių apsuptai įgulai. Vokiečiai ant platformų vežė nemažai pabūklų, o 4 ar 5 vagonuose buvo kareiviai. Artileristai sunaikino traukinio garvežį ir paėmė gausius trofėjus. 1949 m. ištremti 3 gyventojai (Leipusai), 1951 m. įkalintas P. Uzdonas. Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais pradžios mokykla buvo žydų Jofės ir Ulfeno namuose. 1939 m. buvo pastatytas naujas mūrinis dviaukštis mokyklos pastatas. Nors jis pastatytas Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietės pakraštyje - visą laiką mokykla buvo vadinama Pajautiškių pradžios mokykla.

Ties Žaslių geležinkelio stoties gyvenviete įvyko net keletas traukinių avarijų. 1975 m. balandžio 4 d. įvyko didžiausia traukinių katastrofa Lietuvoje (žr. Žaslių geležinkelio avarija). 1991 m. kovo 26 naktį įvyko dar viena prekinio traukinio avarija. Tada nuo bėgių nuvažiavo 13 vagonų. 1998 m. rugpjūčio 30 d. čia įvyko jau trečia traukinio avarija: nuo bėgių nuriedėjo greitojo traukinio „Baltija“ 6 vagonai. Žuvusiųjų ir sužeistųjų nebuvo.

1947 m. gyvenvietėje buvo 26 sodybos, 138 gyventojai, 1959 m. - 230 gyventojų, 1970 m. - 351 gyventojas, 2000 m. - 207 sodybos ir 570 gyventojų. Yra kapinės, anksčiau vadintos Talpūnų kapinėmis.

Medžio apdirbimo įmonė

Įmonė įsikūrė Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu. Ji priklausė vokiečių karinei administracijai. Tai buvo lentpjūvė su 5 gateriais, gaminusi geležinkelio pabėgius. Dirbo belaisviai ir vietiniai darbininkai. 1922-1923 m. įmonė pradėjo plėstis: buvo įrengta keletas obliavimo staklių, o po 2 metų ir malūnas. Tuo metu įmonė vainosi akcine bendrove „Miškas“. Įmonė, priklausiusi privatiems akcininkams, pradėjo gaminti žemės ūkio mašinas: kuliamąsias vėtykles, „fuktelius“, akselines ir kt. 1934 m. kilusio gaisro metu įmonės pastatai ir įrengimai sudegė. 1935 m. prasidėjo atstatymo darbai. 1938 m. jau buvo atstatytas dviejų aukštų mūrinis malūnas ir lentpjūvė. Ruošta miško medžiaga savo poreikiams, vežta Kauno pirkliams ir eksportuota į Vokietiją. 1940 m., SSRS okupavus Lietuvą, įmonė buvo nacionalizuota ir pavadinta mašinų fabriku „Miškas“. Tuo metu įmonėje dirbo 160 darbininkų. 1941 m. joje dirbo tik 50 darbininkų. Besitraukiantys vokiečiai išsivežė geriausius įrengimus. 1944-1953 m. įmonė vadinosi valstybinis fabrikas „Miškas“. 1947 m. pradėjo gaminti roges, vežimus ir ratus. 1953-1965 m. įmonė vadinosi gurguolinių dirbinių fabriku „Spartuolis“. Po 1966 m. rekonstrukcijos pradėjo gaminti medinę tarą, vaizdines mokymo priemones, medinius gaminius keramikos gamykloms, darbastalius mokykloms. 1970 m. joje dirbo 180 darbininkų. 1969 m. buvo pagaminta produkcijos už 892 000 rublius. Vėliau pradėta baldų gamyba. 1945 m. padedamas savo brolio Viktoro, dirbusio šios įmonės lentpjūvės mašinistu, čia vairuotoju įsidarbino partizanas Česlovas Rakauskas. Į Trakus jis vežiodavo lentas. Mašinoje įrengtoje slėptuvėje kartu pergabendavo ginklus ir šaudmenis. Kai jį ėmė įtarti ir sekti, grįžo atgal į partizanų būrį.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 272-273.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos