Žasliai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
10:30, 3 liepos 2017 versija naudotojo Vytautas Budvytis (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žasliai (atvirukas). Išleido Kaišiadorių muziejus 1999 m.
Žaslių miestelis ir apylinkės. 2004 m. K. Radlinsko nuotr.
Žaslių vėliava.
Žaslių miestelio planas 1849 m. (Bendras valstybinio Žaslių dvaro planas, sudarytas 1849 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas).
Žasliai (Żośle) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Žasliai ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Žaslių paminklo autorius dailininkas Vidmantas Gylikis prie paminklo modelio 2012 m. birželio 5 d. O. Lukoševičiaus nuotr.
Žasliuose pastatytas miestelio 555-sioms metinėms skirtas paminklas. Fotografijoje - skulptorius Vidmantas Gylikis prie savo sukurto paminklo. Nuotr. O. Lukoševičiaus, 2012 m. rugpjūčio 13 d.
Paminklas Žasliuose, skirtas miestelio 555-sioms metinėms. Nuotr. O. Lukoševičiaus, 2012 m. rugpjūčio 13 d.

Žasliai, miestelis 10,5 km į rytus nuo Kaišiadorių, tarp trijų ežerų - Žaslių (101 ha), Limino (12,6 ha), Statkūniškio (8,7 ha).

Žaslių vėliava - mėlyname lauke įkomponuotas Žaslių herbas.

1999 m. valstybiniais saugomais gamtinio kraštovaizdžio objektais paskelbtos dvi Žaslių guobos (šiuo metu nudžiūvusios ir nupjautos).

Žasliuose yra rasti 3 akmeniniai kirviai ir titnaginis kaltelis. Rytiniame Limino ežero krante 1995 m. aptiktos geležies amžiaus gyvenvietės liekanos. Čia 20-30 cm storio kultūriniame sluoksnyje rastos 109 žiestos ir lipdytinės lygiu, grublėtu bei brūkšniuotu paviršiumi puodų šukės, skaldyti ir apdegę akmenys, pavieniai titnago dirbiniai. Ankstyviausi dirbiniai priskiriami I tūkstantmečio pradžiai.

J. Petrulis spėjo Žasliuose buvus piliakalnį, ant kurio dabar stovi bažnyčia. Dar XX a. pradžioje šis kalnas buvo vadinamas Pajautos kalnu. Spėjamas piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje. Šlaitai statūs, apie 10 m aukščio. Aikštelė trikampė, apie 40 m ilgio ir 50 m pločio. Šiaurinėje pusėje galėjo būti pylimas ir griovys, tačiau visa tai sunaikinta statant bažnyčią. Išliko tik 20 m ilgio pietrytinis spėjamo piliakalnio aikštelės pakraštys su, galbūt, 0,6 m aukščio plačiai išskleistu pylimu. Ir ši tariamo piliakalnio dalis smarkiai apardyta: čia stovi koplyčia, aplink ją - kapai. 1952 m. kalvos pietiniame šlaite buvo pastebėtas kultūrinis sluoksnis (?), kuriame aptikta anglies, pelenų, keramikos šukių.

Žasliai susiję su Lietuvos metraštyje užrašyta legenda apie lietuvių kilmę iš romėnų. Mirus Romos kunigaikščio Palemono palikuonio kunigaikščio Kukovaičio motinai Pajautai, sūnus padaręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės tą stabą garbinę ir Pajautą laikę deive. Paskui tas stabas supuvęs ir ten užaugusios liepos. Tą vietą vėliau žmonės ir garbinę.

Žasliai minimi 1457 m. vasario 28 d. dovanojimo rašte. Po Trakų seniūno ir vaivados Jauniaus Valimantaičio mirties (1432), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Žaslių kaimą atiduoda Vilniaus vaivadai Jonui Goštautui. Greta buvusių Naco žemių nurodo neliesti. 1458 m. J. Goštautas mirė. Greičiausiai tada Žaslius paveldėjo vienas iš trijų jo sūnų - Martynas, 1481-1483 m. buvęs Trakų vaivada. Jam mirus, Žaslius paveldėjo jo vienintelis sūnus Albertas Goštautas, žymus Lietuvos valstybės veikėjas, vienas turtingiausių Lietuvos didikų. Mirus A. Goštautui (1539), Žaslius paveldėjo jo žmona. Kadangi Goštautai įpėdinių neturėjo, todėl mirus Goštautienei Žasliai atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui; jis Žaslius užrašė žmonai Barborai Radvilaitei.

1551 m. Žasliai mokėjo 10 kapų grašių miestų bei miestelių sidabrinės mokestį - tiek pat, kiek Anykščiai, Ukmergė, Utena. 1567 m. Žasliai mokėjo 15 kapų grašių sidabrinės mokestį - tiek pat, kiek Ukmergė bei Telšiai.

Žydai Žasliuose apsigyveno gana anksti. 1555 m. dvylika Žaslių žydų skundėsi Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kad jiems grasina Trakų vaivada. Todėl Vilniuje išleistu raštu Lietuvos didysis kunigaikštis įsakė, kad už bet kokią žydams padarytą skriaudą Trakų vaivadai bus paskirta 300 kapų grašių bauda. Prieš 1629 m. miestelis nukentėjo nuo gaisro. XVIII a. pradžioje vyko Šiaurės karas, 1709-1711 m. Žaslius užklupo badas ir maras. Gyventojų sumažėjo; 1738 m. seniūnijoje negyveno nė vieno žydo. Nuo XVIII a. vidurio, kai Žaslių seniūnu tapo Joachimas Chreptavičius, miestelis pradėjo atsigauti. Žasliuose vėl pradėjo kurtis žydai. 1765 m. miestelyje surašyti 123 gyventojai, 22 iš jų - žydai. 1766 m. stovėjo 22 krikščionių ir 23 žydų namai. Buvo Vilniaus, Kauno, Kėdainių gatvės ir turgaus aikštė. XVIII a. pabaigoje Žasliuose stovėjo didelė žydų maldos mokykla. 1789 m. miestelyje buvo 66 sodybos.

1792 m. sausio 12 d. miesteliui suteikta miesto savivaldos privilegija. Nors buvo teigiama, kad privilegija atnaujinama, tačiau nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad savivalda miesteliui priklausė nuo ankščiau. Žasliams suteiktas herbas - auksinis kviečių pėdas mėlyname dangų simbolizuojančiame fone. Virš pėdo - du angelai laiko laurų vainiką, kuriame lotyniškai įrašyta: Ex mancipio libertas (iš nuosavybės (teisių turėjimo) - laisvė). Herbas atkurtas ir patvirtintas 1992 m., o 2000 m. miesteliui įteikta vėliava.

1795 m. gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje visi pastatai buvo mediniai. Buvo ir malūnas. Ant Žaslių ežero kranto stovėjo dvaras su spirito varykla. 35 sodybose gyveno 208 gyventojai katalikai, o 27 sodybose - 131 gyventojas žydas. Dar 15 žydų gyveno prieglaudoje. Taip pat miestelyje gyveno 16 čigonų. Taigi 1795 m. Žasliuose gyveno 376 gyventojai. 1807 m. balandžio 24 naktį vieno Žaslių žydo name kilo gaisras. Sudegė 39 gyvenamieji namai, 20 tvartų, 20 klojimų, 20 svirnų, 9 ledainės ir bendruomenės grūdų sandėlis. 1809 m. liepą sudegė Žaslių dvaras. 1833 m. miestelyje surašyta 100 namų ir 412 gyventojų. Veikė 6 parduotuvės ir 15 smuklių. 1831 m. sukilimo metu trumpam ties Žasliais buvo apsistojusi generolo D. Chlapovskio vadovaujama sukilėlių kariuomenė. 1852 m. gaisro metu miestelyje sudegė 14 gyvenamųjų namų. 1861 m. Žasliai tapo valsčiaus centru. Apie 1865 atvykęs į Žaslius jaunas vaistininkas V. Tomaševičius apsigyveno pas L. Leviną ir įkūrė pirmąją miestelio vaistinę. 1889 m. pastatytas vaistinės pastatas. Kad gyventojai vaistine buvo patenkinti, rodo tas faktas, kad 1905 m., miestelyje kilus gaisrui, visi pirmiausia bėgo gelbėti vaistinės. Miestelis išdegė iki vaistinės. Vaistinė buvo pastatas, tarsi užkirtęs kelią miestelio sunaikinimui. 1868 m. Žasliuose jau buvo 147 sodybos, 14 parduotuvių, 8 užeigos, degtinės parduotuvė ir 6 odminių dirbtuvės. Surašyta 1090 gyventojai, iš kurių 628 - žydai. 1879 m. rugsėjo 7 d. miestelyje sudegė 12 sodybų, 1880 m. balandžio 19 sudegė 13 sodybų. 1897 m. Žasliuose buvo 1955 gyv., iš kurių 1325 - žydai. Tuo metu veikė 2 sinagogos, 23 parduotuvės ir odminių dirbtuvė. 1905 m. gegužės 29 d. miestelį vėl nusiaubė gaisras. Sudegė 33 katalikų ir 178 žydų namai, 3 sinagogos, 26 žydų parduotuvės. Išliko trečdalis miestelio, 4 žydų ir 1 katalikų parduotuvė.

1905 m. gruodžio 5 d. Žaslių valsčiaus valstiečiai M. Rakovskis, M. Kurgonas, J. Surmilavičius, M. Petkevičius kartu su miestelio gyventoju M. Šapiro turgaus dieną valstiečių miniai pareiškė, kad viršininkų ir carinės policijos nereikia, nereikalingi ir rusai mokytojai.

1908 ir 1909 m. pastatytos dvi mūrinės sinagogos. 1913 m. pavasarį surengtas pirmas lietuviškas vaidinimas. 1914 m. miestelyje veikė arbatinė - vienintelė vieša vieta, kur buvo galima paskaityti lietuviškų laikraščių ir knygelių. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė pusė miestelio. 1919 m. sausio 12 d. apie 150 Raudonosios armijos karių užėmė Žaslius. Lietuvos kariuomenė miestelį atsiėmė 1919 m. balandžio 4 dieną. 1923 m. žinomos net 6 gyvenvietės Žaslių pavadinimu: viensėdis (1 sodyba, 8 gyventojai - 3 km nuo miestelio), antras viensėdis (1 sodyba, 5 gyventojai - 3 km nuo miestelio), trečias viensėdis (1 sodyba, 6 gyventojai - 3 km nuo miestelio), ketvirtas viensėdis (1 sodyba, 7 gyventojai - 3 km nuo miestelio), Žaslių lentpjūvė (1 sodyba, 79 gyventojai - 8 km nuo miestelio) ir pats miestelis (242 sodybos, 1707 gyventojai). 1931 m. baigta akmenimis grįsti turgaus aikštė. 1936 m. miestelyje veikė 51 žydų krautuvė, lietuvių - tik 1. Tarpukariu miestelyje veikė šios organizacijos: šaulių, pavasarininkų, tautininkų ir Vilniui vaduoti sąjungų skyriai, jaunalietuvių, jaunųjų ūkininkų ratelis ir kt.

Tarpukario metais veikė 2 sinagogos, Tarbut Tora mokykla, žydų biblioteka, Žydų banko filialas (148 nariai), savanoriškas žydų gaisrininkų departamentas, amatininkų asociacija, sporto organizacija „Maccabi“, taip pat sionistų, revizionistų, mizrahistų ir nacionalistų organizacijos. 1940 m. buvo parengtas žydų draugijos „Talmud-Tora“ Salamono ir Doros Šapirų Žaslių žydų kultūros namų projektas. Pirmame mūrinio pastato aukšte turėjo įsikurti žydų literatūros biblioteka, antrame - muziejinės ekspozicijos, skirtos žydų liaudies menui ir Lietuvos žydų istorijai, bei paskaitų salė. Įgyvendinti šį projektą sutrukdė sovietinė, o vėliau ir hitlerinė okupacija.

1938 m. ariant daržą rastas Rusijos monetų lobis moliniame puode, datuojamas XVIII a. pabaiga - XIX a. pradžia.

1941 m. birželio 14 d. suimtas ir įkalintas mokytojas A. Vilimas. 1941 m. birželio 14 d. ištremta 4 asmenų žydo A. Rakovskio šeima. Antrojo pasaulinio karo pradžioje beveik visi miestelio žydai buvo sušaudyti Strošiūnų šile. 1943 m. kovo 12 d. už neatiduotas prievoles Žiežmariuose sušaudyti 5 ūkininkai, tarp jų - ir H. Stravinskas iš Žaslių. 1941-1944 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežta 14 gyventojų iš Žaslių. Visi grįžo 1946 metais. 1949 m. žuvo partizanas V. Sasnauskas. 1946-1948 m. įkalinti 2 partizanai ir partizanų ryšininkė. 1944-1949 m. įkalinti 28 gyventojai, tarp jų - trys kunigai (M. Cijūnaitis, J. Danyla, Č. Kavaliauskas). 1948 m. ištremti 6 gyventojai, 1949 m. - 9 gyventojai.

1947 m. miestelyje buvo 310 sodybų, 1440 gyventojų, 1959 m. - 861 gyventojas, 1970 m. - 753 gyventojai, 2000 m. - 323 sodybos, 829 gyventojai. Miestelio plano struktūra radialinė. Pagrindiniai keliai sueina į trikampę aikštę. Aštuntame dešimtmetyje čia filmuotos dviejų serijų televizijos filmo „Tadas Blinda“ baigiamosios scenos. Netoli aikštės Vytauto g. 48 esantis gyvenamasis namas (statytas XX a. pradžioje) - architektūros paminklas. 1948 m. gruodį įkurtas „Naujųjų Žaslių“ kolūkis (pirmininkas - A. Venskutonis). 1971 m. Žasliuose buvo pieninė, buitinio aptarnavimo dirbtuvės, 35 lovų ligoninė (įsteigta 1953 m.; 1945-1953 m. buvo ambulatorija), vaistinė, vaikų lopšelis-darželis (nuo 1960 m.), kultūros namai (nuo 1948 m.), biblioteka (nuo 1948 m.).

1777 m. minima Žaslių parapinė mokykla, kurioje mokėsi 6 bajorų ir 8 valstiečių vaikai. 1796 m. ši mokykla neveikė. Vaikus mokydavo namuose. 1798 m. Žaslių klebonas išlaikė mokytoją, kuris mokė 5 mokinius. Parapinė mokykla miestelyje su pertraukomis veikė ir XIX a. pradžioje. 1804 m. joje mokėsi 8, 1828 m. - 2 mokiniai. 1860 m. atidaryta valsčiaus išlaikoma valdinė (rusiška) mokykla. 1868 m. šioje mokykloje mokėsi 37 berniukai. Nuo 1869 m. prie mokyklos veikė ir bendrabutis. 1883 m. iš gyventojo B. Vaitkevičiaus mokyklai nupirktas pastatas. 1903 m. liaudinė mokykla aptarnavo 10560 gyventojų. 1907 m. joje mokėsi 143 mokiniai. 1916 m. įkurta lietuvių mokykla. 1918 m. miestelyje įkurta beturčių vaikų prieglauda - mokykla. Joje buvo 75 vaikai (mokytojavo O. Skrinskaitė ir K. Steponaitytė). Po Pirmojo pasaulinio karo Žasliuose veikė lietuvių ir žydų pradinės mokyklos. 1930 m. lietuvių mokyklą lankė 110 mokinių, žydų (su dėstomąja hebrajų kalba) - 78 mokiniai. 1938 m. sausio 1 d. Žaslių mokykla Nr. 1 (lietuvių) buvo 6 m. kurso, 4 komplektų, joje mokėsi 179 mokiniai. Tuo pat metu Žaslių mokykla Nr. 2 (žydų) buvo 4 m. kurso, 3 komplektų, mokėsi 122 mokiniai; prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, žydų mokykla buvo uždaryta. 1957-1958 mokslo metais Žaslių vidurinėje mokykloje mokėsi 510 mokinių, kaimo jaunimo mokykloje mokėsi 86 mokinių; vaikų darželį lankė 20 vaikų.

Iš Žaslių kilę: dailininkas, dailės kritikas Pranas Gudynas, pianistas Leopoldas Godovskis, teisininkas Balys Mastauskas, asirologas, egiptologas Bencionas Halperis, Jaunimo teatro aktorius Vidas Petkevičius. Miestelyje gyveno istorikas, kunigas Juozapas Stakauskas, prozininkas Jurgis Buitkus, dailininkas Raimundas Simonaitis, alpinistas ir juvelyras Alfonsas Jakštas. Žasliuose gyvena savamokslis dailininkas Vytenis Paulauskas.

Netoli miestelio esančiose dabartinėse kapinėse palaidoti keli žuvę Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai. Miestelyje, prie Čiobiškio g., yra palaidota 1812 m. žuvusių prancūzų karių. Šiose kapinėse buvo pastatyta mūrinė koplytėlė, kuri 1964 m. gegužės 24 d. vietos valdžios nurodymu buvo nugriauta. Vėliau jos vietoje pastatyta antrinių žaliavų supirktuvė. Pagal architekto S. Petrausko projektą 1990 m. prie miestelio šiaurinės ribos ir kelio į Stabintiškes Žaslių apylinkės (dabar seniūnijos) lėšomis pastatyta koplytėlės kopija. Prie koplytėlės statybos prisidėjo Audronė Skarbaliūtė, Albinas Petravičius ir Žaslių seniūnijos seniūnas Algimantas Mataitis.

Miestelyje yra sovietinių karių kapinės.

Vytauto gatvės pradžioje, kur buvo įsikūrusi Žaslių valsčiaus savivaldybė (dabar - Vytauto g. 3) kryžkelėje 1928 m. buvo pastatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui atminti skirtas kryžius. Jis stovėjo ant 1x1 m betoninio postamento, kuriame buvo Gedimino stulpų reljefas ir įrašas „1918-1928“. Netoli stovėjo vėliavos stiebas. Nepriklausomybės laikais čia buvo švenčiamos tautinės bei kitos šventės. Kryžius nugriautas 1964 m. gegužės 24 d., atstatytas 1990 m.

2007 m. minint Žaslių 550 metų jubiliejų Kaišiadorių muziejus išleido knygą "Vadovas po Žaslius". 2012 m. švenčiant miestelio 555-ąsias metines centrinėje aikštėje pastatytas paminklas, atspindintis Žaslių herbo motyvus (autorius - dailininkas Vidmantas Gylikis).

Literatūra

  • Grinkevičiūtė A., Gustaitis R., Karvelytė-Balbierienė V. Vadovas po Žaslius. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2008.

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 273-277.

  • Lukoševičius O. Kaišiadorių kultūros paveldas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2012.

  • Paparčių ir Žaslių apylinkės / sud. J. Mačiokienė. - Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1997.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos