Žiūronai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žiūronai ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.


Žiūronai (Žuronai), kaimas Kruonio seniūnijoje, 3 km į rytus nuo Kruonio, 15 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Šiaurėje siekia Burčiakų, pietuose - Šventininkų mišką.

Turinys

Istorija

Žiūronų užusienis minimas 1883 m. „Lenkijos Karalystės geografiniame žodyne“. 1897 m. minimas Žiūronų užusienis (19 gyventojų ir 60 dešimtinių žemės), priklausęs grafui Pliateriui, Kalvių dvaro savininkui, ir Žiūronų kaimas (30 gyventojų ir 7 dešimtinės žemės). 1909 m. Žiūronuose gyveno 15 gyventojų katalikų (Dastikų, Bučių, Sobolevskių šeimos ir Martynas Subočius). 1923 m. Žiūronų viensėdžiuose - 6 sodybos ir 41 gyventojas. Tais metais buvo išdalinti Marijonui Pliateriui priklausę Lipavos, Kolosovčiznos, Žiūronų ir Skynimų palivarkai.

1944 m. rudenį partizanai apsupo N. Sabaliausko namą Žiūronų kaime. N. Sabaliauskas 1940 m. dirbo Kalvių apylinkės tarybos pirmininku, o 1940 m. rudenį kaip Kalvių žemės reformos komisijos narys dalyvavo dalijant žemę. Jo namus partizanai apšaudė, tačiau į vidų nėjo. 1945 m. suimtas ir įkalintas K. Babilius. 1953 m. mirė Vorkutoje. 1949 m. ištremta 5 asmenų Babilių šeima, 1951 m. - kita 5 asmenų Babilių šeima iš to paties kaimo.

1931 m. kaime - 8 sodybos, 48,06 ha žemės, viensėdžiuose - 3 sodybos, 9 ha žemės. 1947 m. Žiūronuose - 20 sodybų, 95 gyventojai, 1981 m. - 24 sodybos, 51 gyventojas, 2000 m. - 23 sodybos, 25 gyventojai.

Yra duomenų, kad apie 1913 m. kaime mokytojavo Povilas Garmus (1877-1943), kilęs iš Pakuonio valsčiaus, Antakalnio kaimo. Už draudžiamų lietuviškų knygų platinimą jis 1899-1900 m. kelis mėnesius sėdėjo Kalvarijos kalėjime.

Kaime gyveno (1985) menininkė Pranė Akmanavičienė, sukūrusi pustrečio šimto karpinių, kuriais papuošti langai, lentynėlės, rėmeliai trijose aukštaitiškose sodybose Liaudies buities muziejuje. Kiti karpiniai saugomi muziejaus liaudies meno fonduose. Dalyvavo respublikinėje liaudies menininkų darbų parodoje, tapo laureate.

Vietovardžiai

Kruonio pradžios mokyklos mokytojas Aleksandras Bieliauskas 1936 m. kovo mėnesį užrašė Žiūronų kaimo vietovardžius.

„Žiūronai – kaimas nesenas. Po 1863 m. sukilimo ponas kirto miškus, statė trobėsius ir atiduodavo nuomon, sklypus su trobėsiais. Iš to atsirado kaimas. Kaimo žemės priklausė Kalvių dvarui”. „Paties kaimo vardas „Žiūronai”, nuo rusų pastatyto trianguliacijos punkto. Vokiečių buvo atnaujintas, bet dabar vėl nėra”.

Alksninis raistas - lygus raistas, apaugęs krūmais. 1,5 ha dydžio. 1 km į rytus.

Duliaus duobė – klonis. Lygus, vidury raistelis. Apie 3 ha dydžio. Apie 1 km į rytų pusę.

Kalavijus – raistas, lygus, klampus, nenusausintas. Apie 0,25 ha dydžio. Apie 1 km į rytus. „Auga žolė vadinama kalavijai”.

Klosvučizna – kaimo pietvakarių galas. Kalnuota, molis, smėlis, raistai. Apie 80 ha dydžio. Pietvakarinėje kaimo dalyje. Išdalintas dvaro palivarkas savanoriams, bežemiams ir mažažemiams”.

Lipava – kaimo šiaurinis galas. Kalnuota, raistai, molėta žemė. Apie 80 ha dydžio. Šiaurinėje dalyje. Išdalintas dvaro palivarkas savanoriams, bežemiams ir mažažemiams.

Mekšų raistas – raistas-pieva, lygus, nusausintas. Apie 2 ha dydžio. Į rytus apie ¾ km. „Gyv. pavardė”.

Peklelė (vietos tarme Peklele) – kalnas ir raistas. Kalnas iš vienos pusės status. Toje pusėje yra labai klampus raistas. Apie 1 ha dydžio. 1 km į rytų pusę. „Raistelis labai klampus, pavojingas įeiti”.

Piliakalnis – kalnas, apvalus, žvyruotas. Apie 2 arų dydžio. Kaimo rytinėje dalyje. „Žmonių pasakojimu, kalną supylę švedai”.

Sąmanis – raistas, lygus, klampus, auga samanos. Apie 1,5 ha dydžio. Netoli kaimo, vakarinėje dalyje.

Turginis – raistas, pieva. Žemės paviršius lygus, nusausintas. Apie 1 ha dydžio. 1 km į šiaurę nuo kaimo. „Iš turgaus parvažiavę, arklius jame ganydavo”. Vilča gura – kalnas. Paviršius - žvyras. Apie 10x10x10 m dydžio. Kaimo rytinėje dalyje. „Kalne randama kaulų”.

Kovaičių pradžios mokyklos mokytojas Adomas Naujalis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Žiūronų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Žigmantavičius, gimęs Lipavos kaime.

Lipavos km. ir Žiūronų vk. priklausė ponui Krapavickui, vėliau jis pardavė grafui Pleteriui. 1924 met. beskirstant į viensėdžius Lipavos km., Žemės Reformos valdyba išdalino nuomininkams ir Žiūronų vk. Tuo ir pavadino abi vietoves Žiūronų km.”. „Žiūronų vienkiemis vadinasi tuo vardu dėl buvusio toje vietoje majoko-stebėtojo”.

Lipava – kaimas. Smėlis prie molio, lygus paviršius. 6 gyventojai. 1 km į šiaurę Žiūronų vienkiemyje. „1924 m. išsiskirstė į vienkiemius”.

Mekšino raistas – pieva, nusausinta ir šienaujama. 2 ha dydžio. 200 metrų į pietus, Lipavos kaime.

Peklelė (vietos tarme Peklalė) – kalnas, žemesnėje kalno dalyje yra duobė. 2 ha dydžio. 200 metrų į šiaurės vakarus, Lipavos kaime.

Piliakalnis – dirbamas kalnas, žvyras ir smėlis. 0,25 ha dydžio. Žiūronų vienkiemio pietinėje dalyje.

Žiūronai – vienkiemis, 4 gyventojai. Dirvožemis – smėlis ir molis. „1924 m. išsiskirstė į vienkiemius”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 123.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos