Žibalinė lempa

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žibalinė lempa (pastatoma). Kalninių Jagelonių k., Kietaviškių sen. Piešė Kristina Tokarevienė.

Žibalinė lempa – įtaisas gyvenamosioms patalpoms apšviesti. Keturių tipų: pirmojo – lempelės be stiklo, vadinamos spingsulės. Jos būdavo padarytos iš stiklinės rašalinės arba buteliuko, iš įvairių skardinių blėkinėlių, kurių viršuje iš skardos padirbtos lūpelės knateliui prakišti. Joms reikėjo labai nedaug žibalo; antrojo tipo žibalinės lempos su stiklu pakabinamos ant sienos. Jos turėjo stiklinę arba skardinę ropę žibalui; trečiojo tipo lempos su stiklu būdavo kabinamos prie sijų (lubų). Buvo didesnės, joms reikėjo daugiau žibalo, todėl naudojamos tik per šventes. Lubose tam reikalui būdavo iš vinies padaryta kilpelė; ketvirtojo tipo lempos buvo pastatomos ant stalo. Dažniausiai su puošniu gaubtu, vienakojės, retai naudojamos. Visos žibalinės lempos, jų stiklai ir žibalas buvo perkami miestelių krautuvėse.

Jei kas kaime žibindavo dvylikto numerio lempą su stiklu, tą vadino ponu. Miestelio valstiečiai turėjo mažesnes lempas plokščia dagtim. Didžiąsias žibalines lempas naudodavo ne kasdien. Kuo didesnio numerio lempa, tuo ryškiau švietė ir daugiau sudegindavo žibalo (Paparčiai, Žasliai).













Literatūra

  • Baltrušaitis V. Aukštaičių gyvenamųjų namų apšvietimo priemonės kapitalizmo laikotarpiu // Lietuvos TSR liaudies buities muziejaus metodinė medžiaga. – Rumšiškės, 1982. - P. 71-72;
  • Baltrušaitis V. Apšvietimo priemonės // Paparčių ir Žaslių apylinkės: straipsnių rinkinys / sud. J. Mačiokienė. – Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1997. - P. 281-282;
  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 131-132.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos