Žiežmarių herbas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žiežmarių laisvojo miesto herbas, 1792 m., Lietuvos Metrika, kn. 556, l. 46.

Žiežmarių herbas – mėlyname lauke, virš žalios skydo papėdės, vaizduojamas purpurinę kapą ir mitrą bei sidabrinę albą, į kairę pusę atsigręžęs, kairėje rankoje laikantis auksinį pastoralą šv. Stanislovas. Prieš jį pamaldžiai sudėjęs rankas iš rudo kapo keliasi sidabrinis Piotrovinas. Figūrų kūnai natūralios spalvos, kapos ir mitros kraštai, rankogaliai auksiniai. Skydo galvoje spinduliuoja auksinė Dievo Apvaizdos akis, apačioje du žali medeliai, išaugantys iš skydo šonų. Virš skydo auksinė uždara karališkoji karūna.

Vėliava balta, su herbu viduryje, kutai auksiniai. Pločio ir ilgio santykis – 10:11.

Žiežmarių herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas. Herbas Lietuvos Respublikos Prezidento patvirtintas 1998 m. gruodžio 28 d.

Istorija

Apie Žiežmarių miesto teisių buvimą XVI–XVIII a. pirmojoje pusėje galima kalbėti tik hipotetiškai, nėra jokių duomenų ir apie to meto miesto herbą. Žiežmarių savivalda neabejotinai įkurta XVIII a. pabaigoje. Pasinaudoje Ketverių metų seimo nutarimais, miestiečiai išsirinko laisvojo miesto valdžios organus dar iki privilegijos gavimo, 1791 m. rugpjūčio 1 d., o pačią privilegiją ir herbą – „šv. Stanislovą ir viršuje, ant karūnos, Dievo Apvaizdą“ – išsirūpino iš Stanislovo Augusto tik po 6,5 mėnesio, 1792 m. vasario 14 d. Miesto herbe pavaizduotas šv. Stanislovas (šventė – gegužės 8 d., dabar Lietuvoje balandžio 11 d.) ir karališkoji 5 lankų karūna turėjo rodyti miesto teisių suteikėją Stanislovą Augustą, o Dievo Apvaizdos akis, Ketverių metų seimo ideologinis simbolis, – Dievo valia vykdomus darbus. Iš to laikotarpio išliko dar vienas ikonografinis šaltinis – Žiežamrių miesto antspaudas, kurio piešinį XIX a. viduryje paskelbė Mykolas Balinskis (perpiešė Vincentas Smakauskas). Privilegijos gavimo proga miestiečiai surengė puotą, kuri, kaip daugelis to meto iškilmių, pasibaigė miestiečių bei bajorų peštynėmis. Neilgai teko džiaugtis ir valdovo suteiktomis laisvėmis. Po kelių mėnesių, paėmus valdžią Rusijos palaikomiems miestų reformos priešininkams, prsidėjo savivaldų naikinimas. Ir nors Žiežmariams po kiek laiko, atrodo, pavyko savivaldą atgaivinti, tačiau 1795 m., Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, jos likimas buvo galutinai pasmerktas. Miesto teises Žiežmariai atgavo tik 1958 m. Be minėtų ikonografinių šaltinių, istorinėje literatūroje paplito dar keli Žiežmarių herbo variantai. Vieną sukūrė Marijanas Gumowskis (be karūnos ir Dievo Apvaizdos), kitą, pagal Balinskio skelbtą antspaudo piešinį, – Tadas Daugirdas bei Bronius Šaliamoras. Atkuriant istorinį Žiežmarių herbą, panaudota visa dabar žinoma ikonografinė medžiaga. Vis dėlto ne viską buvo galima padaryti taip, kaip pavaizdavo XVIII a. pabaigos herbo piešėjas. Dievo Apvaizdos akį ir karūną, kad heraldiškiau atrodytų, teko sukeisti vietomis, tai yra Dievo Apvaizda įkomponuota herbinio skydo lauke, virš šv. Stanislovo, o karališkoji karūna uždėta virš skydo.

Literatūra

  • Lietuvos heraldika (parengė Edmundas Rimša). D. 2. Vilnius: Baltos lankos, 2004.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos