Žiebina

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žiebina (Żabino) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Žiebina (Žiebena, Žabynas, Žebinas), palivarkas, buvęs Kaišiadorių valsčiuje, 1 km į pietus nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties. Pietuose palivarkas ribojosi su Lomenos upe, šiaurėje - su geležinkeliu Vilnius-Kaunas.

Istorija

Žiebina (rus. Жабишки) 1590 m. priskirta Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. 1744 m. ši gyvenvietė paminėta Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1819 m. Žiebenos palivarkas priklausė atsargos leitenantui A. Žarnovskiui, 1836 m. - S. Romeriui. Apie 1860 m. Žiebenos užusienyje gyveno 46 gyventojai katalikai. 1897 m. palivarkas su 20 gyventojų ir 250 dešimtinių žemės priklausė Boleslovui Romeriui. 1911 m. balandžio 23 d. Vladikiškių dvaro savininkas Boleslovas Romeris iš jam priklausiusio Žiebinos palivarko Kaišiadorių bažnyčiai „amžinam naudojimui“ paaukojo 4 dešimtines žemės (apie 1 dešimtinė ariamos ir 3 dešimtinės pievų). Ši žemė buvo tarp bažnyčios ir Lomenos. 1907 m. palivarke gyveno 36 gyventojai katalikai. Parceliuojant dvarus (prieš 1921 m.) Kaišiadorių bažnyčiai skirta 6,5 ha žemės iš Žiebinos palivarko. 1923 m. Žabynos palivarke buvo 1 sodyba ir 11 gyventojų. Tais metais palivarkas, priklausęs Boleslovui Romeriui, buvo išparceliuotas. 1926 m. Kaišiadorių vyskupui kaip kompensacija už kadaise Vilniaus vyskupijai priklausiusį ir carinės valdžios atimtą Baltadvario dvarą (Videniškio parapijoje) atiduotas Žiebinos palivarkas su pastatais ir 80 ha žemės. Iš pradžių kaip kompensacija vyskupui buvo pasiūlytas Žiebinos palivarko centras su 3 ha ir 77 ha iš Kaišiadorių dvaro, tačiau jis atsisakė dvaro žemės, prašydamas 77 ha pridėti „iš esamo šalimais durpyno, duodant tas jo vietas, kurios netiks durpinei eksploatacijai“. Atsisakyta greičiausiai todėl, kad dvaro žemė buvo per toli nuo vyskupijos centro. Pagal 1927 m. perdavimo aktą vyskupijai perduota: 1) Žiebinos palivarko 23,3 ha žemės sklypas su šiame sklype buvusiais pastatais: 2 gyvenamaisiais namais (viename iš jų anksčiau buvo odų dirbtuvė), 2 tvartais ir sudegusio tvarto plytiniais stulpais; 2) Kaišiadorių miestelio žemės sklypas (4,15 ha); 3) Vladikiškių dvaro 52,55 ha žemės sklypas. 1931 m. Žiebinoje buvo 20 sodybų ir 175,37 ha žemės. 1933 m. Žiebinos žemėje pastatyti Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai. 1936 m. apdraudžiant palivarką minimi šie pastatai: medinis gyvenamasis namas (pastatytas 1934 m.), medinis tvartas (pastatytas 1933 m.), medinis kluonas su malkine (pastatytas 1928 m.), 2 aukštų mūrinis svirnas (pastatytas 1927 m.). Kluone buvo nafta varoma mašina javams kulti (lokomobilis). 1937 m. pastatyta dar viena malkinė durpių kurui (ji buvo už Lomenos, durpyne). Palivarko gyvenamasis namas buvo 100 m į vakarus nuo vyskupijos kurijos rūmų. Vienoje palivarko sodybos pusėje buvo sodas, kitoje - plentas (dabar - Gedimino gatvė). 1937 m. - paskutinis žinomas Žiebenos palivarko paminėjimas. Vėliau Žiebena suaugo su Kaišiadorių miestu.

Palivarko vardu tebevadinama šalia esanti Žiebenos pelkė, kurios pakraščiu tekėjo Lomena. 1941 m. vasarą, Antrojo pasaulinio karo pradžioje, į Žiebenos durpyną kasti durpių buvo varomi žydai iš Kaišiadorių geto, buvusio Kiemelių kaimo pakraštyje. 1960 m. ties durpynu ištiesinta Lomenos upės vaga. 1968 m. durpyną eksploatavo Pagelažių durpių įmonė. 1971 duomenimis, Žiebenos durpyno plotas buvo 239 ha, iš jų pramoninis plotas - 206 ha. Tai ežerinės kilmės aukštapelkė, apie 4 km ištįsusi iš šiaurės rytų į pietvakarius. Šį durpyną maitino ne tik Lomena, bet ir gruntiniai vandenys. Buvo kasamos trupininės durpės. Iki 1970 m. iškasta 10% durpių. Nusausinti durpyno pakraščiai paversti pievomis.

Lietuvos žemės vardyne apie Žiebiną

Kaišiadorių pradžios mokyklos mokytojas Kazys Tirva 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė apie Žiebinos palivarką užrašė (pateikėjas - Jurgis Žitkovas, gimęs Kaišiadoryse):

Žiebina – palivarkas. Priemolis, drėgnokos vietos. Apie 50 ha dydžio. „Kur buvo Polvarko rūmai šiandien stovi Kaišiadorių vyskupo rūmai. Visas Žiebinos palivarkas išparceliuotas ir sklypeliais po 0,5 ha išdalytas Kaišiadorių miesto gyventojams. Vardas baigia nykti”. „Polvarko rūmai stovėjo prie pat pelkės. Vasarą čia labai daug varlių „žaba” koncertuodavo”.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 48-49.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos