Žlugtas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žlugtas. Lomenių k., Palomenės sen. Piešė Kristina Tokarevienė.

Žlugtas

1. Į viršų siaurėjantis (rečiau – platėjantis) indas, vartojamas skalbiniams merkti ar šutinti, kartais alui daryti, burokams rauginti. Pagamintas iš atskirų šulelių, sutvirtintų maždaug 3 metaliniais lankais. Dažnai 3-4 šuleliai buvo ilgesni ir apačioje sudarė kubilo kojas. Žlugtas paprastai būdavo be auselių. Mediena nebuvo svarbi (kaip, pvz., duonkubiliui). Kartais dugne pragręžiama skylė vandeniui išbėgti (plaunant skalbinius užkišama susuktu skudurų kaiščiu).

Tai tokie kubilai buvo, kaip kadaise vadino žlugtai, rūbus taip skalbė, prirenka, būdavo, drobiniai buvo ir paklodės, ir ant lovos, ir užsiklot. O kai prirenka daug tų rūbų. Tai tokis kubilas buvo: dugne buvo skylė. Tai sudeda tuos rūbus, tada verdančiu vandeniu apipila juos, o per apačią išeina tas vanduo (Jagelonys). Kubilas ant trijų ar keturių kojų. Į jį sudėdavo neplautus rūbus, nupildavo karštu vandeniu ir palaikydavo (drabužiai taip šutindavosi) (Kairiškėlės).

2. Vienu kartu skalbiami arba ką tik išskalbti skalbiniai.







Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 64. Čilvinaitė M. Kalendoriniai papročiai. Darsūniškio apyl. 1972 m. L. 16;
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 178. Kietaviškių dainynas. L. 141;
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 606. Etnografinių žodžių paaiškinimai. Anketavimas Kruonio seniūnijoje 2005 vasarą. Šiaulių pedagoginio universiteto studentų ekspedicija. L. 43.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 133-134;
  • Elisonas J. Lietuvių sodiečių technikos žodyno mėginimas // Archyvum Philologicum. n. 3. – Kaunas, 1932. - P. 167;
  • Lietuvių kalbos atlasas. T. 1. Leksika. – Vilnius, 1977. - P. 70;
  • Lietuvių kalbos žodynas. T. XX. – Vilnius 2000. - P. 880-881.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos