Žostautai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Žostautai (Zoštautai, Žoštautai, Žaštautai), kaimas Nemaitonių seniūnijoje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Varkalių, 16,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Per Žostautus teka upelis Dūdiškių griovys (1935).

Turinys

Istorija

Žostautai paminėti 1567 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąrašuose. Vietovardis asmenvardinės kilmės. 1753 m. Kalvių parapijos krikšto metrikų knygoje minima Žostautų gyvenvietė. 1795 m. Žostautų bajorkaimyje - 6 sodybos, 43 gyventojai. Apie 1860 m. Žostautų bajorkaimyje gyveno 62 gyventojai katalikai. 1897 m. buvo 53 gyventojai, 108 dešimtinės žemės. 1909 m. Zoštautų bajorkaimyje gyveno 52 gyventojai katalikai (10 šeimų - iš jų trys Zoštautų, po vieną Petrovskių, Romerių, Toločkų, Balčiūnų, Gralevskių, Zacharevičių ir Ostrouchų). 1923 m. Žostautuose - 13 sodybų, 81 gyventojas, 1931 m. - 11 sodybų, 137,27 ha žemės. Kaimas su 185,1 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1934 metais. Žostautuose gyveno Antano ir Juozo Romerių, Jono ir Kazio Petrauskų, Vaclovo ir Antano Zoštautų šeimos ir Jono Kudrešovo palikuonys. Didžiausio sklypo (35,38 ha) savininkas V. Zoštautas. 1935 m., be katalikų, kaime gyveno ir 14 sentikių. 1937 m. buvo 56 gyventojai katalikai, 1944 m. - 64 gyventojai katalikai (15 šeimų). 1947 m. - 13 sodybų, 65 gyventojai, 2000 m. - 27 sodybos, 77 gyventojai. Kaime yra senos kapinės be laidojimo žymių.

Vietovardžiai

Mičiūnų pradžios mokyklos mokytojas 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Žoštautų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Antanas Žoštautas, gimęs šiame kaime.

Aklas tvenkinys (vietinių žmonių vadinamas Sliepy stavak) – klampi bala, apie 30 arų dydžio.

Didelė pieva (vietinių žmonių vadinama Vielka lonka) – pieva, apie 6 ha dydžio.

Dūdiškių griovis (vietinių žmonių vadinamas Dudišky rov) – upelis. Teka iš balų, pagal Dūdiškių kaimo lauką.

Duktas – Žostautų ir Dūdiškių kaimų laukų susikirtimas.

Gojus – alksnynas, dirvožemis - baltžemis. Apie 7 ha dydžio. Žostautų kaimo lauko vakarinėje dalyje. „Dabar atiteko Jakubauskui ir Astraukui, kertamas ir daroma dirva”.

Ilga pievelė (vietinių žmonių vadinama Dlūga lonečka) – pailga pievelė.

Kalyta – griovelis ir pieva.

Kirvelis (vietinių žmonių vadinama Sekierka) – pievelė, apie 20 arų dydžio.

Mašarina – raistas, durpynė. Apie 0,5 ha dydžio. Prie Mičiūnų kaimo lauko, rytiniame krašte.

Petriškės – dirva ir pieva. Kaimo lauko rytiniame pakraštyje.

Plikas kalnas (vietinių žmonių vadinama Lysa gūra) – kalnelis, priemolis. Apie 2 ha dydžio.

Romero bliūdas – įdubusi pievelė, apvali. Apie 0,5 ha dydžio.

Romero pasieka – kalnelis, priemolis. Apie 5 ha dydžio.

Sausi ąžuolai – raistas, durpynė.

Stirniena (vietinių žmonių vadinama Sarnyna) – raistas su liūnu viduryje, durpynė. Apie 0,05 ha dydžio.

Skarbiškių duobė (vietinių žmonių vadinama Skarbiška jama) – įdubusi pieva. Apie 0,1 ha dydžio.

Sciuklyna – pieva, apie 30 arų dydžio.

Sadeikiškės (vietinių žmonių vadinama Sodeikyšky) – raistas ir dirva, apie 3 ha dydžio.

Šlapokšnis (vietinių žmonių vadinama Mačiūla) – šlapia pievelė, apie 0,20 ha dydžio.

Vainausko duobė (vietinių žmonių vadinama Vainovska jama) – įdubęs raistelis, durpynė. Apie 1/3 ha dydžio.

Vilko pėda (vietinių žmonių vadinama Vilča lapa) – raistelis, durpynė. Apie 10 arų dydžio.

Žoštauto kelnės – pievelė, panaši į kelnes.

Žoštautai – kaimas, apie 0,25 km ilgio. „Anksčiau gyveno vienas gyventojas Žoštautas, vėliau žemę dalimis išpardavė; dabar yra 13 ūkininkų”.

Klampynė (vietinių žmonių vadinama Vez) – klampi pieva, durpynė. Apie 1 ha dydžio. Žoštautų kaimo vakarinėje dalyje.

Kapai (vietinių žmonių vadinama Kapinės) – kapai. Kaimo lauko šiaurės vakaruose.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 135.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos