Žvinys Jonas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Žvinys apie 1923 m. LCVA.
Perlojos bažnyčia ir jos klebonas Jonas Žvinys. Vinjetė iš albumo „Kaišiadorių vyskupija. 1957“.
Jonas Žvinys apie 1965 m. LCVA.
Jono Žvino atsiminimų knyga „Mano gyvenimo užrašai“ (Vilnius, „Mintis“, 1993).

Žvinys Jonas (1901 m. gruodžio 17 d. Aktapolio kaime, Molėtų valsčiuje – 1994 m. vasario 10 d. Vilniuje, palaidotas Molėtų parapijos kapinėse) - kunigas, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, politinis kalinys, Žiežmarių vikaras, Vilūnų kunigas administratorius.

Turinys

Biografijos faktai

Iš autobiografijos: „Gimiau 1901 m. gruodžio 4 d. Aktopolio kaime, Molėtų rajone. Eidamas 8 metus pradėjau ganyti, o eidamas 11 metus tapau artojas. 1914 m. pradėjau lankyti mokyklą, pradžioj rusų, vėliau lietuvišką. 1918 m. išvežė tėvas į Vilnių mokytis į Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1922-1923 m. mokiausi Ukmergės gimnazijoj 5-oj klasėj. 1923-1930 m. Kaune kunigų seminarijoj ir Lietuvos universitete Teologijos Filosofijos fakultete Teologijos skyriuje.“

1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, 1920 m. dalyvavo Giedraičių kautynėse su lenkų kariuomene.

1923 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją.

1930 m. birželio 14 d. Kaune įšventintas kunigu.

1930-1933 m. – Žiežmarių vikaras.

1933-1938 m. – Čiobiškio kunigas administratorius.

1938-1945 m. – Dubingių kunigas administratorius.

1945-1947 m. – Vilūnų kunigas administratorius.

1945 m. gegužę lankėsi Čiobiškyje, kur bažnyčioje ir partizanų stovykloje klausė partizanų išpažinčių. Nuo 1946 m. kun. Žvinys buvo Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 3-o bataliono partizanų rėmėjas.

1947-1956 m. – kalintas Vilniuje kalėjime, iš Vilniaus išvežė į Komi ASSR. Kalėjo Abezės lageryje.

1956-1961 m. – Perlojos altarista.

1961-1962 m. – gyveno be darbo Širvintose.

1962-1968 m. – Semeliškių altarista.

1968-1969 m. - Vytautavos klebonas.

1969-1984 m. – Dusmenų klebonas.

1974 m. - pasiligojęs apsigyveno Vilniuje pas gimines.

Po mirties suteiktas ginkluoto pasipriešinimo (rezistento) dalyvio statusas, pripažintas kariu savanoriu, apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu (po mirties).

Kunigas J. Žvinys apie Žiežmarių bažnyčios bokšto statybą 1932 m.

„Nutarta šiemet pastatyti Žiežmarių bažnyčiai bokštą. Reikia dviejų, bet pradžiai užteks vieno. Kunigas prelatas Bernardas Sužiedėlis nenori, mano, jog reikės daug pinigų. Tačiau prikalbu. Rinkdamas Kalėdoms pinigus, prelatui nežinant pridedu po pusę lito nuo hektaro bokštui. Prirenku gerokai. Plytų išsimokėtinai duoda ponas Strumila, 100 kietmetrių rąstų – valdžia už 1000 litų, iš kurių tereikės mokėti pusę, o kitą pusę – išmokėti per penkerius metus, iš Klaipėdos atvežta du vagonai cemento.

Gauti rąstų – tai viena, tačiau juos dar reikia paruošti, nes gavom stačio miško. Kas pjaus? Žinoma, triškūniečiai, jie gyvena prie miškų, moka. Bet neužtenka pasakyti, reikia suorganizuoti. Tai padarys vikaras. Turiu prelato Širmuką ir kunigo Cijūnaičio balną. Joju, kalbu, organizuoju, vedu miškan, kertam, pjaustom. Norint suvežti, reikia daugiau kaip šimto vežimų ir vežėjų. Vėl joju, vėl einu, surašinėju. Šitaip visą dieną, kad net pavargstu. Bet kai visi jau suvažiuoja, susidaro didelė gurguolė. Diena, dvi, trys – ir miškas namie. Prelatas patenkintas, kad kunigėlis tai padarė prelato vardu, aš patenkintas tuo, kad tai padariau Dievo garbei. O tos medžiagos užteko bokštui, prelatas pasistatė klojimą ir dar liko kitam bokštui. Panašiai suvežėm ir cementą. Tačiau užvis atsakingiausias darbas buvo paties bokšto statyba. Suderėjom keturis mūrininkus iš Kauno po 2,5 lito už valandą, padarėm arkliais sukamą ratą plytoms užkelti, suradom 130 m ilgio lyną, žmogų su arkliu ratui sukti, ir, atvykus mūrininkams, prasidėjo darbas. Mūrininkai pasitaikė rimti žmonės, ne girtuokliai, dirbo po 10 valandų – darbas virte virė, spėk tik medžiagą paduoti. Užsikeldavau kartais viršun pažiūrėti, ar ko netrūksta. Ir prelatą buvau užkėlęs, bet jis bijojo, leisdamasis net drebėjo ir daugiau niekuomet į viršų nesikėlė.

Po pusantro mėnesio tokio darbo bokštas jau stovėjo. Jo aukštis buvo 57 metrai. Kai skardininkai jį apdengė, gražu buvo pažiūrėti. Viena „ranka“ bažnyčia jau rodė kelią į dangų. Abu su kunigu prelatu buvome patenkinti. Šitaip išaugo Žiežmarių bažnyčios bokštas. Vienas jis tebestovi ir dabar. Bet ačiū Dievui ir už tai.“

(Kunigas Jonas Žvinys. Mano gyvenimo užrašai. Vilnius: „Mintis“, 1993, p. 40, 41).

Kūryba

Kunigas Jonas Žvinys. Mano gyvenimo užrašai. - Vilnius: „Mintis“, 1993, 355 p.

Šaltiniai

  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. 391. Ap. 1. B. 2523. L. 5;
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. R-181. Ap. 7. B. 9. Nr. 26. L. 2; L. 3. Autobiografija kun. J. Žvinio. 1966 m. lapkričio 9 d.; L. 4. Dvasininko anketa; L. 6.

Literatūra

  • Kiškis S. Kristaus pašauktieji. - Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1996. - P. 290-291.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos