Žydeikiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žydeikiškės (Żydaikiszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Žydeikiškės (Žydeikiškės 1-osios, Žydeikiškės 2-osios), kaimas Kruonio seniūnijoje, 7,5 km į šiaurės rytus nuo Kruonio, 8,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Šiauriniu pakraščiu teka Limšius. Pietvakariuose siekia Palimšio mišką.

Turinys

Istorija

1893 m. archeologas O. Pokrovskis rašė apie Žydeikiškėse rastą akmeninį kirvį. 1628 m. liepos 3 d. Ivanas ir Aleksandras Oginskiai pardavė jiems priklausiusių Žydeikiškių kaimo dalį savo motinai Reginai Oginskienei. 1630 m. vasario 14 d. Raina Oginskienė Kruonio stačiatikių vienuolynui „amžinam naudojimui“ padovanojo Žydeikiškių kaimą bei kitų jai priklausiusių žemių. Žydeikiškės minimos 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Žydeikiškių palivarke ir kaime buvo 6 sodybos, 34 gyventojai. 1838 m. Žydeikiškių palivarkas priklause Vilniaus šv. Dvasios stačiatikių vienuolynui. Palivarkui priklausė kaimas (16 sodybų, 85 gyventojai). 1841 m. šį palivarką iš vienuolyno nuomojo dvasininkas Slomskis. 1848 m. valstybiniam Kruonio dvarui priklausė Žydeikiškių užusienis su 57,96 dešimtinės žemės ir Žydeikiškių kaimas su 282,98 dešimtinės žemės ir 12 šeimų (3 Sodonių, 2 Deinių, M. Zenevičiaus, A. Belevičiaus bei kitos šeimos). Tuo metu jau buvusios Žydeikiškių kapinės. XIX a. II pusėje minimas Žydeikiškių kaimas ir Žydeikiškių 2-ųjų užusienis. Užusienyje gyveno S. Pužickio, J. Černiavskio ir T. Kasperovičiaus šeimos. 1865 m. kaime gyveno 121 gyventojas (110 katalikų, 6 žydai ir 5 stačiatikiai), užusienyje - 10 gyventojų katalikų. 1897 m. Žydeikiškių 1-ųjų kaime - 167 gyventojai ir 172,18 dešimtinės žemės, Žydeikiškių II-ųjų užusienyje - 18 gyventojų ir 52,68 dešimtinės žemės. 1923 m. minimos jau trys gyvenvietės Žydeikiškių vardu: kaimas (37 sodybos, 132 gyventojai), palivarkas (1 sodyba, 13 gyventojų) ir viensėdis (1 sodyba, 7 gyventojai). Kaimas su 207,62 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1925 m. Didžiausio sklypo (17,87 ha) savininkas - Jonas Sodonis. Kaime tuo metu buvo paplitusios Dainio ir Sodonio pavardės. 1931 m. kaime - 40 sodybų ir 253,8 ha žemės, pirmajame viensėdyje - 2 sodybos ir 30,45 ha žemės, antrajame viensėdyje - 1 sodyba ir 2 ha žemės, 1937 m. kaime - 126 gyventojai katalikai, 1947 m. - 35 sodybos, 75 gyventojai, 1981 m. - 33 sodybos, 80 gyventojų, 2000 m. - 31 sodyba, 49 gyventojai. Yra kapinės.

Kaime buvo pradžios mokykla, kurioje 1938 m. sausio 1 d. buvo 56 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais - 24 mokiniai. Šioje mokykloje 22 metus išdirbo mokytojas Mykolas Pirštelis (gimęs 1905 m.). 1948 m. spalio 2 m. nušautas partizanų.

1874 m. kaime gimė kunigas Juozapas Pužickis (mirė 1966 m.).

Vietovardžiai

Žydeikiškių pradžios mokyklos mokytojas Mykolas Pirštelis 1936 m. gegužės ir birželio mėnsiais užrašė Žydeikiškių kaimo vietovardžius.

Apie kaimą užrašė: „Žydeikiškių k. esąs senas. Baudžiavą ėjęs į Mankaviškes”.

Bendrovė – pieva, dirva. Nelygi, smėlis. 4 ha dydžio. Buvusio kaimo gale.

Buktelė (vietos tarme Buktele) – pieva. Molis, krantas iš pietų. 1 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje pusėje, prie Limšiaus upelio.

Dubravas – pieva. Klonyje, sausa. Apie 1 ha dydžio. Šiaurinėje kaimo pusėje, prie Limšiaus.

Duobė – pieva. Įdubimas tarp kalnų. Apie 1 ha dydžio. Šiaurinėje kaimo pusėje, prie Limšiaus.

Galinio raistas – pieva. Lygumoje, baltžemis. Apie 2 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje pusėje.

Gojelis – ariama žemė. Lyguma, molis, baltžemis. Apie 5 ha dydžio. Kaimo rytinėje pusėje.

Grinapolis – raistas. Neišdžiūstantis, lygumoje. Apie 0,5 ha dydžio. Apie 0,25 km į šiaurę nuo buvusio kaimo.

Iniškės revas – revas. Sausas, krantai nuolaidūs, smėlis, molis. Viduryje pieva. Apie 0,5 km ilgio. Rytuose, prie Avinėlių kaimo ribos. „Eina iš rytų į žiemius”.

Juoniškis – ariama žemė. Lyguma, smėlis. Apie 5 ha dydžio. Gale kaimo, šiaurėje, prie Limšiaus.

Juozo bala (vietinių žmonių vadinama Juozo bale) – raistas. Duobė, bala. Apie 0,5 ha dydžio. Šiaurėje, prie Vidupievio.

Kamanduliai – pieva, dirva. Lyguma, molis, baltžemis. Apie 9 ha dydžio. Šiaurėje, prie Juoniškio.

Kryžiapievė – pieva. Sausa, lyguma, smėlis. Apie 1,5 ha dydžio. Gale buvusio kaimo, rytinėje dalyje. „Pievoje yra akmenų su iškaltais nedideliais kryželiais. Žmonių pasakojimu, ženklus padarę 1812 m. prancūzai”.

Lygės – pieva su dirva. Lyguma, molis, baltžemis. Apie 5 ha dydžio. Gale kaimo laukų, vakaruose.

Pagiraitės – pieva. Lygi, molis, baltžemis. Apie 1 ha dydžio. Gale kaimo laukų, vakaruose.

Pagluoksniai – sklypas. Lyguma, baltžemis. Apie 6 ha dydžio. Rytuose, prie kaimo.

Stasio raistas – pieva. Sausa, lygi, apie 1 ha dydžio. Šiaurinėje pusėje, prie kelio. „Kažkada, pasakojama, gyvenęs kampininkas Stasys”.

Šadubalė (vietos tarme Šadubale) – raistas, dirva. Lyguma, akmenuota, juodžemis. Apie 5 ha dydžio. Pietuose, prie valdiško miško. Tarpuraistis – raistas su pieva. Šaltiniai, šlapia. Apie 5 ha dydžio. Kaimo vakaruose. „Pieva aplink”.

Užuvalkis – pieva su dirva. Lyguma, smėlis, juodžemis, akmenuota. Apie 15 ha dydžio. Kaimo vakaruose. Vidupievis – pieva. Sausa, klonyje bėga upelis (perkasas). Apie 6 ha dydžio. Ties kaimo viduriu, į šiaurę.

Venclauškis – sklypas. Baltžemis, kalniukai, pievos. Apie 10 ha dydžio. Rytų galas, prie Iniškės revo.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 122.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos