Žydiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kitame Švenčiaus ežero krante matyti Žydiškių kaimas. Pagal kaimo vardą ežeras anksčiau buvo pavadinamas ir Žydiškių ežeru. 2004 m. R. Gustaičio nuotr.
Žydiškių akmuo su iškaltu gyvatės (žalčio) atvaizdu. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.

Žydiškės, kaimas Nemaitonių seniūnijoje, 4,5 km į pietryčius nuo Varkalių, 21,5 km į pietus nuo Kaišiadorių, Švenčiaus ežero (50 ha dydžio) šiauriniame krante. Šis ežeras vadintas ir Žydiškių ežeru.

Turinys

Archeologijos paminklai

Kaime yra Alko akivarai, vadinami Nuotakėle. 1995 m. archeologinės žvalgomosios ekspedicijos metu kaime buvo rasta akmens ir geležies amžiaus gyvenvietės pėdsakų, akmuo su ženklais, aptikta neolitinės gyvenvietės liekanų ir vėliau buvusios kaimavietės pėdsakų.

Kalvą, ant kurios buvo įsikūrusi gyvenvietė, vietiniai gyventojai vadina Kunigo kalnu. Vakarinėje ariamoje kalvos dalyje aiškiai išsiskiria buvusių geležies amžiaus pastatų ir židinių vietos. Ten, kur buvę pastatai ir židiniai, aptiktos 46 grublėtosios keramikos puodų šukės, skaldytų ir apdegusių akmenų, anglių. Šis apie 0,5 m storio kultūrinis sluoksnis priskiriamas vid. geležies a. laikotarpiui. (Geležies amžiaus gyvenvietė gali būti ta pati, kurią 1970 m. buvo aptikusi archeologė E. Butėnienė). Tame pačiame lauke rasta 14 akmens amžiaus dirbinių: titnago gremžtukų, grandukų, peilių, akmeninis įtveriamasis kaplys. Po 50 cm storio geležies amžiaus gyvenvietės kultūriniu sluoksniu yra vėlyvojo neolito laikotarpio gyvenvietės kultūrinis sluoksnis.

Žydiškių akmuo su ženklais

Akmuo su ženklais yra dešinėje kelio Nemaitonys-Žydiškės pusėje, krūmais apaugusios kalvos atšlaitėje. Granitinio riedulio ilgis - 120 cm, plotis - 53 cm. Dalis akmens yra žemėje. Šiauriniame akmens šone iškaltas gyvatės-žalčio atvaizdas. Virš jo yra dar du gerokai trumpesni grioveliai, lygiagretūs su žalčio-gyvatės kūnu: viršutinis 26 cm, apatinis 42 cm ilgio. Žalčio-gyvatės galva yra elipsės formos, 5x8 cm skersmens, o 93 cm ilgio kūnas vinguriuoja vienoje tiesėje su galva.

Šiauriniame Švenčiaus ežero pakraštyje, buvusios neolitinės gyvenvietės vietoje, aptikta 14 titnago dirbinių: retušuotų skelčių, nuoskalų, akmeninių tinklų pasvarų, žiestos keramikos.

Istorija

1744 m. Užuguosčio parapijos gyvenviečių sąraše minima Žydiškių gyvenvietė. 1795 m. kaime - 6 sodybos, 66 gyventojai, apie 1860 m. - 159 gyventojai katalikai, 1923 m. - 35 sodybos, 174 gyventojai, 1931 m. - 40 sodybų, 779,9 ha žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1933 metais. 1937 m. - 227 gyventojai katalikai. Kaime dažniausios Ziminsko ir Paškevičiaus pavardės. 1942 m. vasarį Žydiškių kaime policininkai užtiko 4 ginluotus Raudonosios armijos karius, kuriuos globojo šio kaimo gyventojas S. Klepikovas. Mūšio metu 3 raudonarmiečiai buvo nukauti. Iš Žydiškių kilęs partizanas V. Izidorius (slapyvardis Sakalas). Kalintas 1946-1955 metais. 1946-1948 m. įkalinti 3 gyventojai, 1948 m. ištremti Vitai (3 asmenys), 1949 m. ištremti Nenartavičiai (3 asmenys) ir Paškevičiai (3 asmenys). 1953 m. pavasarį Žydiškių kaime Semeliškių „liaudies gynėjai“ susekė ir apsupo paskutinę partizanų žeminę šiose apylinkėse. Partizanai buvo suimti. Po mūšio šis „liaudies gynėjų“ būrys buvo išformuotas.

2000 m. kaime buvo 18 sodybų, 31 gyventojas. Yra kapinės. Netoli Švenčiaus ežero kranto stūkso akmuo - saugomas gamtinio kraštovaizdžio objektas.

Akmens aukštis - 160 cm, ilgis - 300 m, plotis - 280 cm. Šis keturbriaunis riedulys iš laukų atvilktas melioratorių.

Vietovardžiai

Ringailių pradžios mokyklos mokytojas Petras Kursevičius 1935 metais lapkričio - gruodžio mėnesiais užrašė Žydiškių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Pranas Paškevičius su šeima, gimę Žydiškių kaime, Vincas Jakimavičius, gimęs Orlovčiznos kaime.

Akrangliokas – raistas, pieva, dirva Pailgas durpynas. 500x300 m dydžio. Į rytus nuo kaimo, prie Eitulionių kelio. Daug šaltinių.

Alėcos (raidė „l” tariama kietai) raistas – raistas. Pailgas durpynas. 500x250 m dydžio. Į vakarus nuo kaimo, į Nemaitonių kaimo pusę. Vardą gavo nuo upelio vardo.

Apitvaras – raistas. Pailgas durpynas, rūdynas. 200x100 m dydžio.

BarzdočiusŠvenčių ežero įlanka. Pailga, 0,5 ha dydžio.

Bendrosios pievos – pievos. Juodžemis, molis. 700x400 m dydžio. Prie vieškelio į Užuguosčio bažnytkaimį. Auga daug alksnių.

Boinia – krūmai. Akmenuota, priesmėlis. 0,5 ha dydžio. „Daug sausų revų”.

Dugneliai – pieva, raistas. Juodžemis, durpynas. 400x250 m dydžio. Prie vieškelio į Užuguosčio bažnytkaimį.

Gurgulė (Gurgula; raidė „l” tariama kietai) – Švenčių ežero įlanka. Pailga, 110x10 m dydžio.

Grabuzdynas – pieva, raistas, dirva. Pailga, 500x200 m dydžio. Daug šaltinių.

KlampiaŠvenčių ežero įlanka. Apie 5 ha dydžio ir 6 m gylio.

Kukiškių raistas – raistas. Apvalus, juodžemis. 5 ha dydžio. Prie vieškelio į Beižonių bažnytkaimį. „Yra trys salelės”.

Kuprelis – kalnas. Smėlis, žvyras, aplink daug raistų. 20 m aukščio.

Lakštutė – pieva, dirva. Smėlėta, raisteliai. Prie vieškelio į Užuguosčio bažnytkaimį.

Lapės duobė – duobė. Smėlis. „Į šiaurės pusę eina gilus griovys - revas”. 30 m gylio. „Revu buvo padarytas vokiečių kelias. Dabar nėra. Joje ištisus metus nebūna vandens”.

Lydimas – raistas, liūnas. Aplink vanduo, viduryje liūnas, pailgas. 300x150 m dydžio.

Prūdeliai I, II, III – pievos, dirva. Prie molio, smėlis. 4 ha dydžio. Daug šaltinių.

Puputis – didelis kalnas. „Žvirgždynas, daug akmenų, ant jo yra dar kalnelių”.

RagasŠvenčių ežero įlanka. Apie 5 ha dydžio, 6 m gylio.

Rūrakalnis – kalnelis. Žemas, 21 m skersmens. „Prie Švenčių ež. yra Vaitkunraistis ir jame minimas Rūrakalnis”.

Raginos akmuo – didelis akmuo. 2 metrų aukščio. Žemės sklype „Lakštutė”.

Senkapiai (Senakapiai) – ariama žemė. Baltžemis su moliu. „Žmonės kalba, kad seniau buvo kapai, dabar likęs tik vienas kryžius”.

Švenčiai – ežeras. „Aplink daugiausia ariama, vietom pievos, raisteliai, krantai žemi”. 50 ha dydžio, negilus. Aplink trys kaimai: Žydiškių, Vaitkūnų ir Pašvenčių. „Nesiveisia ir vaisomi vėžiai. Dabar daugiausia jį vadina Žydiškių ežeru. Ū-ko Paškevičiaus nuosavybė”.

Trakeliai – pieva. 400x350 m dydžio. Netoli vieškelio į Užuguosčio bažnytkaimį. „Šiuo vardu vadinama daugiausia sausa, apaugusi mažais medeliais, pušaitėm nedirbama tik ganoma vieta”.

Telėtnykas – klampus raistas. 400x150 m dydžio. Prie kelio į Beižonių bažnytkaimį.

Vadrė – upelis, vasarą išdžiūsta. Prasideda Gidanonių kaime, įteka į Švenčių ežerą.

Valkos – pievos, dirvos. „Žemė gera, juodžemis prie molio”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 134-135.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos