Žydiškių senovės gyvenvietė

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žydiškių senovės gyvenvietė. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.

Žydiškių senovės gyvenvietė yra Nemaitonių seniūnijoje, Žydiškių kaimo vakarinėje dalyje, 0,55 km į šiaurės vakarus nuo Švenčiaus ežero, 60 m į šiaurės rytus nuo Alsyčios upelio dešiniojo kranto, 0,75 km į šiaurės rytus nuo NemaitoniųVaitkūnų kelio, 0,6 km į pietryčius nuo Stakliškių–Žiežmarių kelio sankryžos su keliu į Žydiškes.

Gyvenvietė yra Švenčiaus ežero ir Alsyčios upelio viršutinėje terasoje, ant kalvos, vietinių gyventojų vadinamos Kunigo kalnu (kai kurie vietiniai gyventojai „Kunigo kalną“ nurodo kitoje vietoje). Gyvenvietę iš rytų į vakarus kerta aukštos įtampos stulpų linija, iš pietryčių į šiaurės vakarus – keliukas, vedantis į sodybą, esančią į pietvakarius nuo gyvenvietės. Gyvenvietė ilgą laiką buvo ariama.

Senovės gyvenvietė yra valstybės saugoma.


Tyrinėjimai

Gyvenvietė buvo surasta 1995 m. Kultūros paveldo centro (A. Girininkas) ir Kaišiadorių etninės kultūros centro (O. Lukoševičius) žvalgomosios ekspedicijos metu. Tuomet paviršiuje pastebėjus titnago ir keramikos radinių, buvo ištirtas 1x0,5 m dydžio šurfas. Nustatyta, kad gyvenvietėje kultūrinis sluoksnis siekia iki 50 cm storio.

Gyvenvietės teritorija žvalgyta 2008 m. (B. Dakanis, A. Skrupskelis, L. Kurila, A. Kurilienė). Suartame paviršiuje rasta lipdytos grublėtu paviršiumi keramikos šukių.

Manoma, kad greičiausiai šioje gyvenvietėje 1970 m. tyrimus atliko ir E. Butėnienė. Tuomet buvo ištirtas 16 kv. m plotas (tiksli vieta neaiški). Fiksuotas iki 60 cm kultūrinis sluoksnis su lipdytos keramikos radiniais, degėsiais, židinių pėdsakais.

Visų žvalgymų ir tyrimų metu nustatyta, kad kultūrinis sluoksnis, esantis iš karto po armeniu siekia 50-60 cm storį. Jį sudaro pilka žemė su medžio anglimis, perdegusiais akmenimis. Jame fiksuoti židinių pėdsakai. Tamsesnių dėmių ir degėsių pastebėta ir ariamame lauke. 1995 m. kalvos vakarinėje atšlaitėje, dirvos paviršiuje, išsiskyrė 3 tamsios dėmės. Tai beveik taisyklingos suapvalintais galais keturkampio formos 10x8, 12x9, 11x10 m dydžio dėmės. Tose dirvos paviršiaus vietose rasta labai daug keramikos grublėtu paviršiumi šukių.

Gyvenvietėje aptikta titnago (gremžtukų, retušuotų skelčių, nuoskalų, skaldytinių), akmens (masyvus akmeninis įtveriamasis kaplys, skaldytų ir perdegusių akmenų) radinių. Rasta lipdytos keramikos grublėtu ir lygiu paviršiumi šukių, taip pat apžiestos keramikos šukių, geležies šlako, gyvulių kaulų.


Pagal radinius senovės gyvenvietė datuojama keliais skirtingais laikotarpiais: viduriniu ir vėlyvuoju neolitu (IV-III tūkstantmečio pr. Kr.), viduriniuoju geležies amžiumi (V-VIII a.) ir II tūkstantmečio pradžia.


Šaltiniai

  • Dakanis B., Kurila L., Kurilienė A. Kalvių, Klėriškių ir Varkalių pilkapynų, Nemaitonių pilkapio ir Žydiškių senovės gyvenvietės (Kaišiadorių r.) 2008 m. žvalgymo ataskaita. 2008. KPCA. B. neinv., p. 1, 6, 12, 34-36, 41.
  • Girininkas A. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kaišiadorių raj. 1995 m. ataskaita. 1995. LIIR. F. 1. B. 2514, p. 5–6.


Literatūra

  • Girininkas A. Nauji archeologijos paminklai Kaišiadorių rajone // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996, p. 293–294.

Girininkas A., Lukoševičius O. Archeologinių paminklų paieškos Kaišiadorių rajone // Baltų archeologija, Nr. 3(6). 1995, p. 23. Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001, p. 134.

  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 55-56, 80-81.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos