Aštragas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aštragas (Ostrogi) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Aštragas (Astragai) ir apylinkės 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Aštragas, kaimas, buvęs Rumšiškių apylinkėje, 2,5 km į šiaurės vakarus nuo senųjų Rumšiškių, 18 km į vakarus nuo Kaišiadorių, šalia senojo vieškelio Kaunas-Vilnius.

Turinys

Vardo kilmė

Apie kaimo vardą profesorius A. Vanagas rašė, kad jo vardo kilmė ne visai aiški. Greičiausiai jis dėl liaudies etimologijos ( aštrus ir ragas) yra atsiradęs iš Astragas. Tačiau kaimo vardą galima kildinti ir iš atitinkamo rusiško žodžio astrog - „senovinė medinė tvirtovė; nusmailintų statinių tvora; kalėjimas“.

Istorija

Priešais kaimą, kitoje Nemuno pusėje (tarp Šilėnų ir Dvarelių kaimų), buvo išlikę seni prancūzų apkasai - 0,5 km ilgio, 12 m pločio ir 10 m aukščio pylimas; čia 1812 m. karo metu per Nemuną kėlėsi prancūzų maršalo L. Davu I-asis korpusas (daugiau kaip 70 tūkstančių kareivių). Aštragas paminėtas 1892 m. Kauno gubernijos gyvenviečių sąraše ir pažymėtas 1916 m. išleistame Vokietijos kariniame žemėlapyje. 1923 m. kaime buvo 10 sodybų, 82 gyventojai, 1947 m. - 14 sodybų, 82 gyventojai. Prasidėjus Kauno hidroelektrinės statybos ir vandens talpyklos (kuri vėliau pavadinta Kauno mariomis) įrengimo darbams, Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1961 m. įsaku buvo panaikinta 19 gyvenviečių, tarp jų ir Aštrago kaimas.

Aštrago kaime 1928 m. kovo 7 d. gimė Pranas Sadauskas – veterinarijos gydytojas citologas, veterinarijos mokslų daktaras (1964).

Yra užrašytas pasakojimas apie vieną šio kaimo gyventoją Juozą Gagą (1836-1936). Jis gimė Rumšiškėse. Dirbo vežiku pas Rumšiškių kleboną kunigą Feliksą Višinskį. Vėliau mokėsi Rumšiškių raštininkų mokykloje, kur sėdėjo (jo žodžiais) viename suole su poetu Antanu Baranausku. Aštrage apsigyveno po 1863 m. sukilimo, prie kurio buvo prisidėjęs.

Vietovardžiai

Rumšiškių pradžios mokyklos mokytojas Jonas Pranckevičius 1936 m. sausio mėnesį užrašė Aštrago kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Mikas Sadauskas, Klemensas Sadauskas ir Jonas Gagas. Visi gimę šiame kaime.

Aštragas – kaimas su 13 ūkių. „Kaimas įsikūręs prieš 80 m. Jį įkūrė atėję iš Rumšiškės gyventojai į vienkiemius”.

Barabono revas – griovys, „kalnų upelio išraustas”. 250 m ilgio, prie kaimo laukų.

Delnyčios – laukas, 4 ha dydžio. Prie vieškelio. „Tuo pačiu vardu vadinamas toj vietoj vieškelis ir kalnas apaugęs pušim”.

Degimas – laukas, „miške išdegęs miškas”. 5 ha dydžio, šalia kaimo.

Gastilonkelis – kelias, 3 km ilgio. Veda per mišką iš Aštrago į Gastilonių kaimą.

Kirmėlės revas – dauba, „kalnų vandens padaras”. 750 m ilgio, prie kaimo laukų.

Klonis – dirva, 5 ha dydžio. Tai – kaimo ūkių laukai.

Padulkelis – kelias, 3 km ilgio. Veda iš Aštrago į Pievelių kaimą.

Ropa – krantas prie vieškelio į Rumšiškes.

Šaltiniai

  • Kauno apskrities archyvas. F. R-244. Ap. 1. B. 6. K. 15;
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 18. L. 4;
  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas;
  • Lietuvos apgyvendintos vietos. Pirmojo visuotino Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - Kaunas, 1925. - P. 76;
  • Zuzammendruck der 8 Armee. Bearbeited in der Kartogr. Abteilung des Stellvertretenden Generalstabes der Armee. 1916. (Vokietijos armijos žemėlapis, 1916 m.).

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 200-201;
  • Trasauskienė M. Kodėl mūsų kaimas taip pavadintas? // Liaudies kultūra, 1999, Nr. 2, p. 66;
  • Vanagas A. Išnykę vietovardžiai // Kauno marios: straipsnių rinkinys. - Vilnius, „Mokslas”, 1980. - P. 84.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos