Ažubalis Alfonsas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alfonsas Ažubalis apie 1935 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
Alfonsas Ažubalis apie 1965 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
A. Ažubalio memorialinė lenta ant Žiežmarių bažnyčios sienos. 2011 m. R. Gustaičio nuotr.

Ažubalis Alfonsas (1915 m. gegužės 4 d. Gubesos vienkiemyje, Giedraičių valsč. - 1994 gegužės 20 d. Žiežmariuose, palaidotas Žiežmarių bažnyčios šventoriuje) - kunigas, politinis kalinys.

Giedraičių ir Dienovagių pradžios mokyklose baigė 4 skyrius. 1927 m. įstojo į Giedraičių vidurinę mokyklą. Baigęs vidurinę mokyklą, Ukmergės gimnazijoje mokėsi du metus: 5 ir 6 klasėse. 1933 m. rugsėjo 6 d. įstojo į Kauno metropolijos kunigų seminariją. 1936 m. išėjo aukštosioms Teologijos studijoms eiti Filosofinį seminarijos kursą. Nuo 1936 m. mokėsi VDU Teologijos-Filosofijos fakulteto Teologijos skyriuje, kurį baigė 1940 m. birželio 15 d. Kunigu įšventintas 1940 m. birželio 16 d. Kauno katedroje. Buvo paskirtas vikaru į Želvą, o 1941 m. kovą – vikaru į Kaišiadoris, kur vikaru išbuvo tik keletą mėnesių – iki birželio.

Kaišiadoryse jis išgyveno baisiausią savo gyvenime dramą: buvo pasmerktas sušaudyti. Minint jo kunigystės 50-metį, dekanalinėje konferencijoje Kaišiadoryse jis apie tai pats taip papasakojo (cituojame iš užrašyto teksto): „1941-ieji, birželis. Artėjo frontas. Visi kunigai slapstėsi kur tik išmanė. Aš gyvenau kan. A. Varno bute. Buvo pavojinga ten gyventi, todėl išsikasėm slėptuvę netoli mūsų namų. Pasiruošėme naktį praleisti joje. Pasislėpėme keturiese: Merkinės dekanas kun. A. Juknevičius, aš, kan. A. Varno sesuo ir tarnaitė. Matyt, rusams buvo pranešta, kur mes esam. Sutemus atėjo ginkluoti kareiviai ir privertė mus palikti slėptuvę.

Išsivedė mus į geležinkelio stotį. Rusų karininkas davė įsakymą mus sušaudyti. Išsirikiavo apie 8 rusų kareiviai. Tačiau kitas karininkas įsakė mus vesti į stotį ir ištardyti.

Po tardymo buvome išvesti į lauką. Mane vedė du kareiviai: vienas ėjo pirma manęs, antras iš paskos. Vedė per pievas, vasarojų ir laukus. Nuvedė prie alksnyno, kur netoliese stovėjo tankas. Pirmas kareivis nuėjo prie tanko, kitas liko su manimi.

Tada aš paklausiau, už ką jie mane veda sušaudyti. Kareivis vietoj atsakymo ėmė kviesti nuėjusįjį. Grįžęs kareivis liepė eiti keliuku alksnyno link. Užėjus į kitą alksnyno pusę, pirmasis atsisuko į mane, kažko paklausė ir tuo pat metu šovė. Aš nieko nelaukęs leidausi bėgti ir pasislėpiau krūmuose... Gulėdamas pasitikrinau, ar aš nesužeistas ir žiūrėjau, ką daro kareiviai. Jie ėjo toliau į krūmus, netoli vienas kito. Pastebėjau, kaip abu kareiviai susitiko, užsirūkė, vienas iš jų pasakė: „Pabėgo“...

Į Girelės miško pusę tuoj pat buvo vedamas ir antras su kun. A. Ažubaliu buvęs kunigas - Andrius Juknevičius. Jį kareiviai sušaudė (palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje, žūties vietoje pastatytas kryžius).

Karo metu (1941-1945) vikaravo Širvintose, o 1945 m. lapkričio mėn. buvo paskirtas Musninkų klebonu. 1946 m. vasario mėn. suimtas, kalintas Lukiškių kalėjime Vilniuje (iki spalio mėn.). Tardytojai nustatė, kad Ažubalis 1945 m. gegužę įstojo nariu į Lietuvos laisvės armiją, turėjo slapyvardį „Dobilas“, buvo ryšininku tarp Didžiosios Kovos rinktinės štabo ir kitais partizanais, jam pavaldi buvo ryšininkų grupė. 1945 m. liepos 13 d. įsigijo du pistoletus, 40 šovinių ir perdavė partizanams. Be to, rinko pinigus ir maisto produktus partizanams. Už surinktus pinigus pirko medikamentus ir perduodavo juos partizanams. Nusprendis paskelbtas 1946 m. liepos 20 d. Nuteistas pagal 58-1a straipsnį 10 m. lagerių. Kartu su juo buvo nuteisti Čiobiškio klebonas Liudvikas Puzonas, Paparčių klebonas Petras Valatka ir Kernavės klebonas Zenonas Baužys. 1946-1955 m. Ažubalis kalėjo Komi ASSR Uchtos ir Kazachijos SSR Balchašo lageriuose. 1955 m. pabaigoje, atlikęs bausmę, išvyko į tremtį Irkutsko srityje. Trėmime išbuvo nepilnus 4 metus. 1959 m. rugpjūčio mėn., po trylikos su puse metų, praėjusių nuo nuo arešto dienos, grįžo į Lietuvą. Keletą mėnesių (iki 1959 m. spalio) ilsėjosi. Po to keletą mėnesių (1959-1960 m. sandūroje) buvo Onuškio (Trakų r.) bažnyčios altarista, o 1960 m. paskirtas į Žiežmarius, kur gyveno iki pat mirties. Buvo Žiežmarių bažnyčios vikaru (1960-1962), 28 metus klebonu, o nuo 1990 m. pablogėjus sveikatai – altarista. Be to, buvo dekanu, Kaišiadorių vyskupijos Tribunolo prosinodiniu teisėju, Kunigų tarybos konsultoriumi. Suremontavo ir puošė Žiežmarių bažnyčią: įrengė naujus altorius, naujas klausyklas, sakyklą, bažnyčią radiofikavo, įvedė šildymą, perdažė visą vidų, sutvarkė šventorių.

Nekrologe kan. Jonas Mintaučkis rašė: „Buvo visiems savas - ramaus būdo, didžiai pamaldus ir labai rūpestingas. Gražiai sutvarkė šventorių, suremontavo ir puošė bažnyčią: įrengė naujus altorius, naujas klausyklas, sakyklą, bažnyčią radiofikavo, įvedė šildymą... Pats gyveno labai kukliai“.

1995 m. Strėvos g. Žiežmariuose, kurioje jis gyveno, buvo pavadinta kun. A. Ažubalio vardu. Kunigo gyvenimo kelią apžvelgė prelatas J. Jonys knygoje „Iš mano atsiminimų“ (2002).

Šaltiniai

  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. 631. Ap. 7. B. 14438. L. 17. Kun. Ažubalio Alfonso prašymas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui. Širvintos, 1943 m. gruodžio 1 d.; L. 21. Ažubalio Alfonso prašymas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui. 1936 m. rugsėjo 12 d.; L. 23. Kauno metropolijos kunigų seminarijos atestatas. 1935 m. birželio 24 d.; L. 25. Kauno metropolijos kunigų seminarijos pažymėjimas. 1936 m. liepos 4 d.
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. R-181. Ap. 7. B. 10. Vokas Nr. 6. L. 2, 3. Dvasininko anketa. 1966 m. lapkričio 5 d.; L. 4. Autobiografija. 1966 m. lapkričio 5 d.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1. Ap. 58. B. P-15854. Baudžiamoji byla. T. 1. L. 119, 120. Areštuotojo anketa; T. 2. L. 220, 221. Nuosprendis. 1946 m. liepos 20 d.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1. Ap. 58. B. P-15854. Stebėjimo byla. L. 28. Kratos aktas. 1946 m. vasario 6 d.

Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 69;
  • Kiškis S. Kristaus pašauktieji. - Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1996. - P. 294-295 (biografijos autorius kan. Jonas Mintaučkis).
  • Laurinavičius J. Kaišiadorių krašto žmonės: 100 biografijų. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2002. - P. 21-22;
  • Laurinavičius J. Tremtiniai. III rinkinys. - Kaišiadorys, 1991. - P. 11-14.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos