Aistis Jonas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Aleksandravičius 1927 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
Paminklas poetui Jonui Aisčiui Rumšiškėse (fragmentas). 2006 m. KšM
Tolumoje matyti koplytstulpis, pastatytas Jono Aisčio tėviškėje. Šioje vietoje į Kauno marias įteka Žiglos upelis. 2013 m. R. Gustaičio nuotr.
Jono Aisčio kapas Rumšiškių kapinėse. 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
Jono Aisčio knyga.
Knga apie Joną Aistį.
Jono Aisčio muziejaus išleistas lankstinukas.

Aistis Jonas (1904 m. liepos 7 d. Kampiškių dv., Aukštosios Panemunės valsč., Kauno apskr. – 1973 m. birželio 13 d. Vašingtone, 2000 m. birželio 29 d. perlaidotas Rumšiškių kapinėse) - poetas, eseistas.

Turinys

Biografija

Tikroji jo pavardė Aleksandravičius. Pasirašinėjo J. Kossu-Aleksandravičiumi, J. Kuosa-Aleksandriškiu, J. Aisčiu. Nuo 1952 Aistis tapo jo oficialiąja pavarde.

1907 m. su tėvais persikėlė į Rumšiškes, o 1913 m. – į Išlauža vadintą vienkiemį (dabar priklauso Dovainonims). 1913-1919 m. mokėsi (su pertrauka) Rumšiškių pradžios mokykloje, 1919-1927 m. – Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Čia pradėjo rašyti eilėraščius. Pirmasis eilėraštis išspausdintas 1927 m. „Ateityje“. Nuo 1927 m. studijavo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyriuje, vėliau mokslus nutraukė. Studijų metu dirbo Žemės ūkio banke. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, 1936-1940 m. studijavo Grenoblio universitete Prancūzijoje. Nuo 1939 m. toliau tęsė studijas VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyriuje. 1944 m. apgynęs disertaciją, gavo filosofijos daktaro laipsnį. Dėl karo ir okupacijų negalėdamas grįžti į Lietuvą, 1944-1946 m. dirbo Nicos archyvuose ir Paryžiaus bibliotekoje, 1946 m. su šeima persikėlė į JAV. Iki 1952 m. Marijanapolio kolegijoje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1952-1958 m. J. Aistis dirbo Laisvosios Europos radijo lietuvių skyriuje Niujorke, nuo 1958 m. gyveno Vašingtone, dirbo Kongreso bibliotekoje. 2000 m. birželio 29 d. J. Aisčio palaikai iš Vašingtono buvo pargabenti į Rumšiškes ir perlaidoti miestelio kapinėse. Gedulingas šv. Mišias Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje aukojo Kauno arkivysk. metropolitas S. Tamkevičius, parapijos klebonas kun. S. Šileika, kiti dvasininkai. Prie J. Aisčio kapo duobės kalbėjo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas V. Sventickas, poetas K. Bradūnas, prof. V. Landsbergis, J. Aisčio sūnėnas J. Aleksandravičius, kiti. Gedulingose iškilmėse dalyvavo poeto žmona A. Aistienė, dukra Vakarė, giminės, artimieji. Po perlaidojimo miestelio salėje buvo surengta literatūrinė-muzikinė popietė J. Aisčiui atminti. Poeto eiles skaitė akt. V. Kochanskytė, akt. P. Venslovas. Iš Rumšiškių kilęs S. Abromavičius gedulingųjų iškilmių proga išleido eilėraščių rinkinėlį „Jono Aisčio sugrįžimas“.

Rumšiškių kapinėse palaidoti poeto tėvai Kazimieras ir Marijona (Razulevičiūtė iš Rusonių k.) Aleksandravičiai, brolis Juozas Aleksandravičius. Visą gyvenimą Kaišiadorių rajone gyveno poeto seserys Veronika Kudrevičienė, Marijona Šliamkienė ir Nastė Dvareckienė. Kaune gyvena seserys Eleonora ir Mikalina Aleksandravičiūtės.

Kūryba

Eilėraščius pradėjo spausdinti 1927 m., pirmasis poezijos rinkinys „Eilėraščiai“ išėjo 1932 m. Po to Lietuvoje išleistos: „Imago mortis“ (1934), „Intymios giesmės“ (1935 „Užgesę chimeros akys“ (1937, už šią knygą paskirta Valstybės premija) ir rinktinė „Poezija“ (1940), taip pat literatūros kritikos ir publicistikos knyga „Dievai ir smūtkeliai“ (1935). Šešios poezijos knygas išleistos išeivijoje, taip pat atsiminimų knygą „Apie laiką ir žmones“, eseistikos rinkinį „Milfordo gatvės elegijos“. Sovietiniais metais jo knygos Lietuvoje nebuvo leidžiamos, jos pasirodė tik Atgimimo laikais („Katarsis“, 1988, „Daina graudyn ir įstabyn“, 1991 ir kt.).

Bendradarbiavo „Gaisuose“, „Naujojoje Romuvoje“, „Pjūvyje“, Amerikos lietuvių spaudoje.

Visada ilgėjosi Rumšiškių, gimtųjų vietų, skyrė jiems savo posmus:

Kokalny bujoję liepos, augę ąžuolai,

Šalimais tekėjus Praviena raudona.

Ir akiraty numėlę tolimi šilai

Buvo mano džiaugsmas ir kasdienė duona.

„Gimtinė“

Arba:

Nenašūs šaltžemiai ir pustomi smėlynai,

Molienos kietos kaip pati buitis.

Mane pagimdėt, ilgesio kartaus mokinot

Ir sielvartu nudažėte mintis.

Ten pat

Po karo J. Aistis buvo valdžios pamirštas, beveik nebeminimas Lietuvos kultūriniame gyvenime. „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (1966) jis apibūdinamas kaip „dekadentinės krypties poetas“. Pirmoji stambesnė jo eilėraščių publikacija pasirodė tik „Lietuvių poezijos“ dvitomėje antologijoje (1967) bei „Poezijos pavasaryje“ (1983). Tačiau Atgimimo dienom jis vėl sugrįžo į gimtąjį kraštą, į savo vaikystės žemę. 1988 liepos 8 d. Dovainonyse iškilmingai buvo paminėtos poeto 85-osios gimimo metinės. Nuo to laiko Rumšiškių seniūnijoje poeto gimtadienis minimas kasmet. Iškilmėse yra dalyvavę B. Brazdžionis, J. Avyžius, akt. V. Kochanskytė, akt. L. Noreika, poeto giminaičiai iš Lietuvos ir užjūrio.

1999 m. išleista V. Kubiliaus monografija „Jonas Aistis“, kurioje taip apibūdinamas J. Aistis: „... lietuvių eleginės lyrikos klasikas. Persmelkti kiekvieną vaizdo detalę, ritmo atkarpą ir garsą nuotaikos gyvybe jam atrodė svarbiausia poeto užduotis (...). Tradicinę romantizmo nuostatą - poetas yra tautos pasaulėvaizdžio reiškėjas ir tautos gyvybės saugotojas - jis neatskiriamai sulydė su moderniomis poezijos autonomiškumo ir grožio visagalybės nuostatomis“.

Atminimo įamžinimas

1988 m. lapkričio 6 d. sodybvietėje buvo pašventintas kryžius, o prie kelio Rumšiškės-Dovainonys - stogastulpis.

1989 m. „Pravienos“ kolūkio pirmininkui Jonui Soteriui Načajui pasiūlius, buvo įsteigta 1500 rublių piniginė premija J. Aisčio kūrybos populiarintojams. Pirmoji šios premijos laureatė - akt. V. Kochanskytė (1990), antroji buvo paskirstytas trims žmonėms: inž. V. Markevičiui, arch. L. Juozoniui ir Maironio literatūros muziejaus darbuotojai R. Mažukelienei (1991), trečioji - prof. V. Kubiliui (1992). Vėliau J. Aisčio premijų teikimą tęsė Kaišiadorių rajono savivaldybė. Premijos įteiktos Jonui Juškaičiui (2004), Stanislovui Abromavičiui (2005), Robertui Keturakiui ir Aldonai Puišytei (2006), Aldonai Ruseckaitei (2007), Leonardui Gutauskui ir Vytautui V. Landsbergiui (2008), Jonui Endrijaičiui (2009), Justinui Marcinkevičiui (2010), Stasei Lygautaitei-Bacevičienei (2011), Antanui A. Jonynui (2012), Aidui Marčėnui (2013), Juliui Kelerui (2014), Vladui Vaitkevičiui (2015), Jonui Liniauskui (2016).

1994 m. liepos 3 d. prie Rumšiškių seniūnijos administracinio pastato buvo atidengtas J. Aisčio paminklinis biustas (skulptorius V. Žuklys). Atidengimo iškilmėse dalyvavo B. Brazdžionis, K. Bradūnas, prof. V. Landsbergis. 1994 m. liepos 7 d. Rašytojų klube Vilniuje buvo paminėtos poeto 90-osios gimimo metinės.

1996 m. vasario 1 d. buvo įkurtas J. Aisčio muziejus. Muziejaus ekspozicija iškilmingai atidaryta 1997 m. liepos 12 d. Muziejaus direktorė - Gražina Meilutienė (Markevičiūtė). Nuo 2005 m. muziejus yra Kaišiadorių muziejaus padalinys.

Viena Rumšiškių gatvė pavadinta J. Aisčio vardu.

Čikagoje išleistų J. Aisčio „Raštų“ I tome įdėta plati poeto autobiografija. Lietuvoje ji pirmą kartą buvo paskelbta žurnale „Knygnešys“ (1990, Nr. 8). Antrasis „Raštų“ tomas, kuriame spausdinama eseistika, pasirodė 1993. Iš viso planuojama išleisti keturis „Raštų“ tomus.

Leidiniai apie J. Aistį

1991 m. išleista J. Laurinavičiaus knygelė „Jonas Aistis ir Rumšiškės“, 1999 m. – prof. V. Kubiliaus monografija „Jonas Aistis“, 2004 m. – S. Abromavičiaus ir G. Meilutienės knyga „Mėlynieji vaikystės šilai: Jono Aisčio 100-osioms gimimo metinėms“.

Šaltiniai

  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F.631. Ap.7. B. 3522. Jono Aleksandravičiaus asmens byla.

Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 68;
  • Laurinavičius J. Kaišiadorių krašto žmonės: 100 biografijų. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2002. - P. 13-15;
  • Lietuvių egzodo literatūra. 1945-1990 / Lituanistikos instituto leidinys / redagavo Kazys Bradūnas ir Rimvydas Šilbajoris: 2 leidimas, fotografuotas. - Vilnius, „Vaga“, 1997. - P. 57-78.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos